Skelbiame rašytojo, Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio atsakymus į „Metų“ žurnalo klausimus.

1. Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Kokiuose lietuvių autorių kūriniuose, Jūsų nuomone, labiausia atsispindi šiuolaikinio pasaulio dvasia?

2. Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis?

3. Kai kurie lietuvių autoriai (tiesa, jų kol kas nedaug) jau pradėjo rašyti angliškai. O ir kitų kūryboje netrūksta angliškų intarpų. Kokia turėtų būti mūsų „gynybos“ strategija?

Continue reading „„Gyvenimas smagiai ir graudžiai pasijuokė, sugriaudamas daugelį iliuzijų“”

Atrodytų, kuo įvairesnė literatūra, tuo geriau, tačiau esame persipykę su vertybių tvarka, pernelyg abejojame aukštųjų ir pačių aukščiausiųjų – pradinių – vertybių galia, o kai nebelieka jokių tvarkų, nuomonių įvairovė ir jų lygiavertiškumas arba bent jų teisė būti kartu sunkiai dera.

Vertinant naujas knygas susitarti dėl bendros pozicijos beveik neįmanoma. Ką gi, galima būtų ir šitaip – gyventi ginčijantis. Su išlyga: neturėtų dėl mūsų nesutarimų gilėti patys lemtingiausi prieštaravimai tarp literatūros ir kitų menų, tarp tautinės literatūros ir tautinės kultūros.

Nesutariant dėl giluminių mūsų nacionalinės literatūros pamatų lengva juos visai užmiršti, pakeisti moderniomis, masiniu būdu gaminamomis pamatų konstrukcijomis. Tada pradeda nykti, nematomai tirpti mūsų tautinė literatūra.

Vietoje jos ima formuotis globali, visų ir niekeno literatūra. Užsimerkiame – "nematome" lietuvių literatūros tapatumo problemos, o vietoje mūsų klasikos randasi daugiaveidė ir daugialypė, lengvai sukonstruojama ir išardoma literatūros "kaip visur" savastis.

Logiška, kad sparčiai mažėja elitinės ir daugėja populiariosios – "masinės" – literatūros.

Continue reading „Šiandienės lietuvių literatūros versmės: amžinos bei išnykstančios”

video_cip

Šiandien videostudijoje “SLAPTAI” ir vėl – žurnalistė, vertėja Goda FERENSIENĖ. Tačiau nenustebkite, nes šį sykį pokalbio tema – ne politika. Jei ankstesniuose videointerviu Goda Ferensienė dažniausiai dėstydavo savo asmeninį požiūrį į valdančiąsias partijas, baksnodavo pirštu į Socialdemokratų bei Konservatorių daromas klaidas bei svarstydavo, kokios politinės jėgos šį rudenį gali laimėti Seimo rinkimuose, tai šiandien apie politiką – nė žodžio.

Žurnalistės, vertėjos Godos FERENSIENĖS dėmesys nūnai sukoncentruotas į … nekultūringąją Lietuvą. Videostudijos “SLAPTAI” viešnia stebisi, kodėl, praėjus dviems nepriklausomybės dešimtmečiams, Lietuva pataikauja būtent paviršutiniškumui, primityvumui, masinei kultūrai, o ne tikrosioms, laiko išbandytoms vertybėms.

Continue reading „Nekultūringa Lietuva”

birute_masioniene

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną žurnalisto Gintaro Visocko interviu su rašytoja Birute MASIONIENE.

Interviu parengtas buvo 1992-ųjų metų rugsėjo mėnesį. Tačiau daug pastabų, išsakytų anuomet, mūsų supratimu, aktualios ir šiandien. Mat diskutuojama apie ne itin šiltus lietuvių ir estų tarpusavio santykius bei žingeidumą prarandančius žurnalistus.

Su rašytoja, Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesore Birute MASIONIENE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Anuomet žurnalistai būdavo smalsesni…”