Belgradas, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Serbijos sostinėje Belgrade ir dar trijuose miestuose išėjo į gatves, protestuodami prieš smurtą šalyje. Tai buvo septintas protestas iš eilės nuo tada, kai per dvejas žudynes gegužę buvo nušauta 18 žmonių.
Mitingo Belgrade dalyviai šeštadienio vakarą susirinko prie parlamento sostinės centre. Dviem atskiromis kolonomis jie žygiavo prie miesto greitkelio, kur dviem valandoms blokavo kelio ruožą.
Demonstracijos taip pat vyko Novi Sado, Nišo ir Kragujevačo didmiesčiuose. Mitingų dalyviai reikalavo prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir už saugumo aparatą atsakingų pareigūnų atsistatydinimo. Protestuotojai kaltino A. Vučičių ir jo kontroliuojamą bulvarinę žiniasklaidą kuriant neapykantos ir smurto atmosferą. Žmones į demonstracijas sukvietė kairioji ir liberali opozicija bei piliečių judėjimai.
13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės, kurios tarpusavyje tiesiogiai nesusijusios, sukrėtė Serbijos visuomenę.
Prieš kelias savaites Serbija iki birželio 30 d. pratęsė terminą atiduoti neteisėtai laikomus ginklus. Iki šios datos gyventojai gali atiduoti ginklus nebaudžiami. Iki šiol jau atiduota dešimtys tūkstančių šaunamųjų ginklų ir sprogmenų.
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus yra viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
Atėnai, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį Graikijoje surengė naujus protestus, žmonės apimti pykčio dėl daugiausiai gyvybių pareikalavusios geležinkelio avarijos šalyje ir dar labiau spaudžia vyriausybę dėl šios tragedijos.
Protestuotojai užtvindė aikštę priešais parlamentą Atėnuose, jų plakatai skelbė: „Neužmiršime, neatleisime“, „Mes būsime visų mirusiųjų balsas“.
Vasario 28 d. Vidurio Graikijoje kaktomuša susidūrus keleiviniam ir prekiniam traukiniui žuvo 57 žmonės, daugelis jų buvo studentai. Keturiems geležinkelių pareigūnams pateikti kaltinimai, tačiau visuomenės pyktis sutelktas į ilgalaikį netinkamą tinklo valdymą, šalį drebina daugybė kartais smurtinių masinių protestų.
Sekmadienį prie parlamento Atėnuose susirinko apie 5 tūkst. demonstrantų, maždaug tiek pat išėjo į antrojo pagal dydį Salonikų miesto gatves, pranešė policija. Mitingai vyko reaguojant į įvairių organizacijų – nuo profesinių sąjungų iki politinių grupių – raginimus išeiti į gatves.
Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis po kelių mėnesių varžysis, kad būtų perrinktas, kai kurie protestuotojai ragino jį atsistatydinti. Jis kritikuojamas už tai, kad dėl avarijos kaltino „žmogiškąją klaidą“ ir tuo metu budėjusį stoties viršininką, tariamai netyčia nukreipusį traukinius į tą pačią bėgių atkarpą. Tačiau geležinkelių profesinės sąjungos jau seniai perspėja apie problemas visoje geležinkelio sistemoje.
Stoties viršininkas yra tarp keturių pareigūnų, kuriems pateikti kaltinimai. Graikijos transporto ministras po avarijos atsistatydino, o K. Mitsotakis bandė numalšinti visuomenės pyktį ne kartą atsiprašęs ir pažadėjęs atlikti skaidrų tyrimą.
Panašu, kad visuotiniai rinkimai, turėję vykti balandį, bus atidėti. Spėjama, kad jie gali būti surengti gegužės pabaigoje.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jei kris jo režimas, susiduriantis su masine protestų banga, tuomet kris ir Rusija.
„Žinote, kokią išvadą pasiekėme su Rusijos valdžia? Jei kris Baltarusija, Rusija bus kita“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo A. Lukašenkos komentarus, išsakytus interviu Rusijos žiniasklaidos atstovams.
Armėnijos opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas antradienį tikino esąs pasirengęs vadovauti šaliai po to, kai dėl masinių protestų atsistatydino premjeras Seržas Sargsianas.
„Taip, žinoma, kad esame pasirengę vadovauti savo šaliai“, – Jerevane vykusioje spaudos konferencijoje į klausimą, ar yra pasirengęs perimti šalies vairą į savo rankas, atsakė N. Pašinianas.
„Jei žmonės paves man šią atsakomybę, aš ją prisiimsiu“, – tikino opozicijos lyderis.
Trečiadienio rytą 42-ejų partijos „Piliečių sutartis“ lyderis susitiks su laikinuoju premjeru Karenu Karapetianu ir aptars valdžios perdavimo klausimą.
Remiantis Armėnijos įstatymais, šalies parlamentas, kur daugumą turi S. Sargsiano partija, per savaitę turi pasiūlyti kandidatus į premjero postą. Dėl jų kandidatūrų gali būti balsuojama jau gegužės 2 dieną.
Kuo įdomus Neil Buckley straipsnis “Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį”, pasirodęs leidinyje “Financial Times”?
Baltijos šalys, patyrusios ekonominių sunkumų, sulaukia pagyrimų dėl taupymo priemonių, iš kurių galėtų pasimokyti kitos valstybės.
Latvija, Lietuva ir Estija taikė „vidinę“ devalvaciją, mažindamos atlyginimus ir išlaidas – tokių veiksmų, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo imtis euro zonos šalims, nevykdančioms nustatytų reikalavimų.