Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Maskvos teismo verdiktas suimti tris Lietuvos teisėjus, skelbusius nuosprendžius Sausio 13-osios byloje, yra dar vienas Kremliaus režimo bandymas kurstyti aistras.
„Rusija jau ne vieną sykį naudojo šią bylą savo propagandoje, vaizdavo bylos įvykius iškreiptai, falsifikavo istorinius faktus. Todėl trijų teisėjų nuteisimas už akių – dar vienas Kremliaus režimo aistrų kurstymas, kuris dar kartą patvirtina, kad Sausio 13-osios, ar kaip jau esu minėjęs, Lietuvos Niurnbergo bylos nagrinėjimas ir sprendimas mūsų šalyje buvo teisėtas“, – Eltai pirmadienį perduotame komentare sakė G. Landsbergis. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Lietuva aktyviai kėlė ir kelia Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimo klausimą visuose tarptautiniuose formatuose.
ELTA primena, kad pirmadienį „Telegram“ kanalas „Mediazona“ pranešė, kad remdamasis teismo spaudos tarnybos informacija rugpjūčio 17 dieną Maskvos teismas už akių nurodė suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį Vilniaus 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje. Rusijos tyrėjai kaltina Lietuvos teisėjus priėmus „sąmoningai neteisėtą nuosprendį“ (Baudžiamojo kodekso 305 straipsnio 2 dalis); toks kaltinimas užtraukia laisvės atėmimo bausmę. Visi trys teisėjai anksčiau buvo įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos federalinę ieškomų asmenų duomenų bazę.
Apie baudžiamosios bylos iškėlimą trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams – Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui – Rusijos tyrimų komitetas pranešė praėjus dviem savaitėms po nuosprendžio Sausio 13-osios byloje, kurį jie paskelbė 2019 metų pavasarį. Netrukus už akių baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir procese dalyvavę Lietuvos prokurorai.
Nuosprendį Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2019 metų kovo 27 dieną. Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Tuomet teismas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kaltais pripažino 67 asmenis, tarp jų – buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, buvusį KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ karininką Michailą Golovatovą ir buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką.
Dauguma kaltinamųjų buvo nuteisti už akių; tik du žmonės fiziškai sėdėjo teisiamųjų suole – buvę sovietų kariškiai, Rusijos piliečiai Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.
J. Melis prisipažino, kad 1991 metais buvo viename iš tankų prie Vilniaus televizijos centro. G. Ivanovas buvo kaltinamas dalyvavimu užimant Vilniaus spaudos rūmus; teisme jis savo kaltę neigė.
J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą, kai atvyko į Lietuvą iš Kaliningrado srities. Jam buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vėliau buvo padidinta iki 10. Į laisvę J. Melis buvo paleistas 2023 metų kovą. Vilniuje gyvenęs G. Ivanovas buvo nuteistas kalėti ketverius metus.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį paliko galioti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjas Dmitrijus Balašovas atmetė A. Navalno apeliacinį skundą dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjas nusprendė į jau atliktą bausmę įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.
44-erių opozicionierius A. Navalnas, pagarsėjęs kaip vienas garsiausiai pasisakančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, sausį po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur praleido kelis mėnesius gydydamasis po apnuodijimo kovine medžiaga, buvo suimtas.
Jis vėliau buvo nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme už lygtinės bausmės, jam paskelbtos 2014-aisiais, nuostatų pažeidimą.
A. Navalnas ir jo šalininkai teigia, kad nuosprendžiai ir kitos jam iškeltos bylos tėra bandymas opozicionierių nutildyti.
Šeštadienį jis dalyvaus dar viename teismo procese, šįkart dėl kitos bylos, kurioje jam mesti kaltinimai apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, kuris pernai agitavo už Konstitucijos reformas, kurios leistų V. Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
Prokurorai pareikalavo skirti A. Navalnui beveik 11 000 eurų baudą.
Maskvos srities teismas pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirti 30 dienų areštą netrukus po to, kai jis sugrįžo į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo.
Maskvos srities teismo teisėjas Musa Musajevas nutarime teigė, kad Chimkų miesto teismo sprendimas „lieka nepakeistas“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Teismo posėdžio metu A. Navalnas pasmerkė teismo proceso „beteisiškumą“.
„Tai yra akivaizdus beteisiškumas, siekiant įbauginti mane ir kitus žmones“, – teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu sakė A. Navalnas.
Policija didžiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką šalies viduje sulaikė sausio 17 d. Maskvos oro uoste.
44 m. opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. atidėtos kalėjimo bausmės lygtinio paleidimo sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
Praeitą savaitę policijos nuovadoje paskubomis surengtame teismo posėdyje A. Navalnui skirtas areštas iki vasario 15 d. Jis šiuo metu laikomas aukšto saugumo lygio sulaikymo centre.
Maskvos teismas nuteisė garsų Rusijos kino ir teatro režisierių Kirilą Serebrenikovą dėl sukčiavimo ir valstybės lėšų pasisavinimo ir taip užbaigė ilgai trukusį teismo procesą, kuris sukėlė įtampą šalies kultūros bendruomenėje.
50-ies K. Serebrenikovas buvo suimtas prieš 3 metus. Penktadienį teismas nuteisė režisierių ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 129 mln. rublių (apie 1,66 mln. eurų) meninei veiklai skirtų valstybės lėšų. Pats K. Serebrenikovas kaltinimus neigia ir tikina esąs nekaltas. Kol kas teismas nepaskelbė K. Serebrenikovui skiriamos bausmės.
Kai kurie apžvalgininkai bylą sieja su režisieriaus išsakyta kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai, kuri yra glaudžiai susijusi su aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnais. Rusijos kultūros ministerija palaikė kaltinimus režisieriui.
Pernai, kai K. Serebrenikovui buvo taikomas namų areštas, jis tapo vieno prestižiškiausių Rusijos kino apdovanojimų – „Nika“ premijos – laureatu už filmą „Vasara“ apie SSRS roko žvaigždę Viktorą Cojų. Premija įteikta jam nedalyvaujant ceremonijoje.
