Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Antradienį Seimo narys Matas Maldeikis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą rinkimų metu nepateikti šeimos turto deklaracijos. Visgi, komisijai adresuotame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, parlamentaras nurodo, kad prezidentas jau pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas. Pasak M. Maldeikio, kitaip nei reikalauja įstatymas, G. Nausėda nedeklaravo turimų ryšių su įmonėmis, kurioms po 2019 m. rinkimų liko skolingas per 40 tūkst. eurų. Todėl M. Maldeikis paragino VTEK konstatuoti pastarąjį pažeidimą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, antradienį šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui užsiminus apie ketinimus kreiptis į VTEK dėl ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio, M. Maldeikis savo ruožtu parašė pranešimą komisijai. Kaip nurodoma rašte, Seimo nariui abejonių sukėlė tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos sprendimas, pasinaudojant teisine spraga, nedeklaruoti šeimos turto. Todėl, akcentavo jis, klausimai, kokiomis lėšomis G. Nausėda padengė savo kampanijos išlaidas ir ar grąžino visas skolas, lieka neatsakyti.
Tačiau laiške VTEK prašoma ne tik įvertinti situaciją, bet ir pripažinti, kad prezidentas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, mat, pasak M. Maldeikio, Daukanto aikštės lyderis nedeklaravo turimų sąsajų su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kuriems po rinkimų liko įsiskolinęs.
Konservatorius, remdamasis viešojoje erdvėje skelbta informacija, aiškina, kad G. Nausėda po pergalingų 2019 m. rinkimų liko įsiskolinęs apie 40 tūkst. eurų įvairiems reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų tiekėjams. Tuomet pranešta, kad šalies vadovas šias skolas apmokės iš asmeninių lėšų.
M. Maldeikis pastebi, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas įpareigoja deklaruojantįjį nurodyti privačius savo ar sutuoktinio ryšius su kitais fiziniais asmenimis ar verslais, jeigu su jais yra sudaromas didesnės nei 3 tūkst. eurų vertės sandoris. Todėl, pasak Seimo nario, prezidentas turėjo atnaujinti savo deklaraciją, nurodant ryšius su įmonėmis, kurioms įsipareigojo iki 2019 m. pabaigos, laikantis mokėjimo grafiko, grąžinti skolas.
„Tai reiškia, kad Prezidentas Gitanas Nausėda privalėjo deklaruoti savo privačius interesus arba atnaujinti deklaraciją, nurodant turimus ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, sudarius sandorius, susijusius su rinkimų kampanijos įsiskolinimais, tačiau to nepadarė“, – rašoma kreipimesi į VTEK ir nurodoma, kad G. Nausėda 2021 m. gegužės 18 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodo tokių ryšių.
G. Nausėda: nežinau, ką jie tikisi rasti
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas G. Nausėda teigė nesuprantąs, kokiu tikslu M. Maldeikis kreipėsi į VTEK. Šalies vadovas tikino paviešinęs visas reikiamas turto deklaracijas. Todėl, Daukanto aikštės lyderio supratimu, konservatoriaus iniciatyva yra reakcija į jo patarėjo prašymą VTEK ištirti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusius ministrus.
„Tiesą sakant, nelabai žinau, dėl ko jie ten kreipėsi ir ką jie ten tikisi rasti. Mano deklaracijos yra pateiktos jau daugybę metų. Jeigu jose būtų kažkas netvarkoje, turbūt ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų atkreipusi dėmesį“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, čia tiesiog norėta mane pripliusuoti prie kompanijos, kad būtų drąsiau“, – pajuokavo šalies vadovas.
Klausimai dėl kampanijos finansų keliami nebe pirmą kartą
Seimo valdantieji nebe pirmą kartą kelia klausimus dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo. Apie tai užsiminta diskutuojant dėl parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo. Į šalies vadovo sąžiningumą apeliavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos kalbėjęs apie visos politinės sistemos perkrovos poreikį. Politikas pažymėjo, kad nei Seimas, nei visuomenė iki šiol nesulaukė jokio paaiškinimo iš Daukanto aikštės dėl 2019 m. prezidentinės kampanijos išlaidų.
„Iki šiol nesulaukėm ir Prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes suprask, to daryti teisiškai neprivaloma“, – aiškino konservatorių pirmininkas.
Pats šalies vadovas tuomet stebėjosi dėmesio centre atsidūrusiu jo kampanijos finansų klausimu. Šalies vadovas teigė nesuprantąs, kodėl jam reikia pasiaiškinti – G. Nausėda pažymėjo, kad jis rinkiminės kampanijos metu išleido perpus mažiau lėšų nei jo oponentai.
„Tai, kad prezidentas išleido rinkimų kampanijai dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas – jam reikia aiškintis. Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas, gerokai didesnes, taškė pinigus į dešinę ir į kairę – jiems tai nekelia klausimų ir tada aiškintis turiu aš, kadangi išleidau mažai pinigų, o jie, kadangi leido pinigus dosniai ir laisvai, aiškintis neturi“, – komentavo G. Nausėda.
Tuo metu į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės postą kandidatuojanti Lina Petronienė, klausiama, ar tapusi komisijos vadove pradėtų tyrimą dėl 2019 m. G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo, nurodė, kad tai būtų kolegialus VRK sprendimas.
Į VTEK kreipėsi ir prezidento patarėjas
Antradienį VTEK gavo ir prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono kreipimąsi dėl į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsipainiojusių ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.
„Prezidentas, kalbėdamas praeitą savaitę, labai aiškiai įvardino VTEK kaip vieną iš aiškiausių sprendimų. Pasižiūrėjau į jų nuostatas, jie iš tiesų galėtų reaguoti ir be jokio atskiro kreipimosi, vien reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją – jos yra daugiau negu reikia“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
Tyrimų gali ir nebūti: galioja 3 metų senaties terminas
Visgi, vertindamas tiek F. Jansono, tiek M. Maldeikio raštus, komisijos Gediminas Sakalauskas teigė, kad komisija gali nutarti ir netirti šių skundų. Pasak jo, įstatymas numato, kad VTEK netiria atvejų, kurie įvyko anksčiau nei prieš 3 metus. Piniginiai ženklai. Slaptai.lt nuotr.
„Vertintume (G. Skaistę ir S. Kairį – ELTA) kaip buvusius tarybos narius. (…) Mus riboja įstatymo senaties terminas – trys metai“, – pažymėjo jis.
„Jei praėjo trijų metų senaties terminas, tyrimai dažniausiai nepradedami“, – patvirtino jis.
Analogiškai būtų vertinamas ir M. Maldeikio skundas.
„Logiška, kad tos aplinkybės viršija trejų metų senaties laikotarpį“, – situacijos aplinkybes komentavo G. Sakalauskas.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų gretose neatmetama idėja, kad apkaltos procesas gali būti inicijuotas ne tik teismo kaltu pripažintam parlamentarui Petrui Gražuliui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad panašus likimas gali laukti ir Mindaugo Puidoko, kurio buvęs padėjėjas Kęstutis Motiečius nuteistas dėl prekybos poveikiu.
Kalbėti apie dar vieną apkaltą parlamente skatina „Delfi“ paskelbto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo dėl bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį detalės. Kaip rašo naujienų portalas, M. Puidokas su tuometiniu savo padėjėju K. Motiečiumi keliskart lankėsi lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovo Samoilo Kaco namuose. Be to, rašo Delfi, S. Kaco verslo partneris patvirtino, kad M. Puidokui už palankią poziciją galėjo būti duota 20 tūkst. eurų.
Ir nors pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti, o pats M. Puidokas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir vėliau byloje liko tik liudytoju, apkaltos galimybė, tikina S. Šedbaras, nėra neįmanoma.
Politiko teigimu, sprendžiant vien iš šiuo metu žinomų istorijos detalių, apkaltos M. Puidokui idėja tikrai nėra atmestina. Jo teigimu, įsiteisėjus nuosprendžiui dėl M. Puidoko buvusio padėjėjo, veikiausiai būtų prasmės patikrinti, ar parlamentaras nesulaužė duotos Seimo nario priesaikos ir Konstitucijos. Bet tam, akcentavo jis, reikėtų geriau susipažinti su byla.
„Reikėtų susipažinti labiau su byla. Gal medžiagoje yra kažkokių duomenų, kurie leistų kelti klausimą, ar tinkamas ir ar Konstituciją atitinkantis buvo Puidoko elgesys. Bet dabar mes to padaryti negalime, kol nuosprendis neįsiteisėjo“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
„Labai geras pavyzdys yra Pakso istorija. Buvo keliamas klausimas baudžiamąja tvarka. Tai iki pat Aukščiausiojo Teismo nuėjo ir jis (R. Paksas – ELTA) liko išteisintas. Bet nusikaltimui yra vieni įrodymai, o politikui bei jo elgesiui, pagal Konstituciją ir priesaiką, standartai yra kiti. Vien regimybė, kad tu elgiesi netinkamai ir sukuri pažeidžiančio Konstituciją ir priesaiką asmens įvaizdį, tokia regimybė gali būti vertinama“, – svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, pažymėdamas, kad tokia procedūra M. Puidoko atveju tikrai būtų logiška ir neatmestina. TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš neatmesčiau šito dalyko. Perspektyvoje, pasižiūrėjus nuosprendį ir bylą – būtų galima apie tai kalbėti, iš anksto jokios nuomonės neišsakant“, – sakė parlamentaras.
Be to, pažymėjo politikas, apkaltos klausimą kelti leistų ir apskritai aplinkybė, kad už prekybą poveikiu jau yra nuteistas buvęs M. Puidoko padėjėjas.
„Jeigu padėjėjas sprendžia kažkokius klausimus ar su Kacu, ar su Maldeikiu… Kas jis yra sprendimų priėmimo prasme? Jis yra niekas be paties Seimo nario pažadų ar pokalbių. Tad natūralu, kad toks asmuo kaip Kacas iš suinteresuotų asmenų tikisi, kad Seimo narys tai darys. Bet tam, žinoma, reikia papildomos medžiagos“, – sakė S. Šedbaras.
Ir jei pagrindo apkaltai atsirastų, atsisveikinti Seimui su M. Puidoku veikiausiai nebūtų itin sunku. S. Šedbaras pažymi, kad šis nė vienai frakcijai nepriklausantis parlamentaras didelio politinio užnugario neturi. Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusiam padėjėjui K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, rudens Seimo sesijoje parlamentaro P. Gražulio laukia apkaltos procedūra. Grėsmė netekti Seimo nario mandato anksčiau laiko P. Gražuliui iškilo po to kai Apeliacinis teismas pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis atsakė šalies vadovui Gitanui Nausėdai, palyginusiam konservatoriaus ir Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovo Povilo Mačiulio bendravimą su „Šeimų maršo“ renginiuose dalyvavusiu kontroversiškai vertinamu Antanu Kandrotu-Celofanu.
M. Maldeikis įsitikinęs, kad tai yra visiškai skirtingos situacijos, kadangi jis pats tiesiog siekė pademonstruoti, kad nebijo politikams grasinančių asmenų, o Prezidentūra savo veiksmais legitimizavo A. Kandroto elgesį.
Šalies vadovas savo patarėjo P. Mačiulio pokalbį su A. Kandrotu palygino su M. Maldeikio atveju, kai portalui „Delfi“ duotame interviu buvo paklaustas, ar, jo nuomone, Prezidentūra savo veiksmais ir palaikymu „Šeimų maršui“ nesuteikė impulso ir antradienį prie Seimo vykusiam protestui, galiausiai peraugusiam į riaušes.
„Mano patarėjas išėjo kalbėtis su šitais žmonėmis ir pirmiausiai pasakė, kad šių žmonių nuomonę mes girdime, kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinami, Plastikais ar kažkaip kitaip, vėlgi nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti. Kažkas paslaugiai tai nufotografavo ir pateikė tai, kaip „dangus griūna“. Aš tada užduodu klausimą štai šitai pusei, kuri išreiškia tokio pobūdžio kritiką: o kodėl jie neatkreipia dėmesio, kad Seimo narys pavarde Maldeikis su tuo pačiu Celofanu kalbėjosi turbūt gerą pusę valandos palapinėje apie partnerystę ir kitus socialinius klausimus“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi pats TS-LKD frakcijai priklausantis parlamentaras tokią šalies vadovo mintį vadina absurdu, kadangi jis pats su birželio mėnesį vykusio „Šeimų maršo“ trijų dienų protesto dalyviais siekė bendrauti, norėdamas parodyti, kad politikai jų tiesiog nebijo.
„Visiškas absurdas, visiškai skirtingos situacijos, kodėl Maldeikis kalbėjo su Celofanu. Maldeikis nelegetimizavo Celofano, kaip tai darė prezidentas. Maldeikis parodė, kad niekas čia, Seime, nebijo Celofono ir jo draugų, kurie grasino atvažiuoti į namus, kad vaikams į dantis bus įstatyti reikalavimai, bus pasigauti vaikai, artimieji“, – Eltai kalbėjo M. Maldeikis.
M. Maldeikis: Celofanas prieš tai grasino atvažiuoti į mano namus
Konservatorius pasakoja, kad tuomet vykusiame renginyje jis su „Šeimų maršo“ aktyvistais bendravo, kadangi jam pačiam prieš tai buvo grasinama.
„Mane labai nustebino prezidento pareiškimas, dėl to, kad jo patarėjo ir mano išėjimas buvo du skirtingi dalykai. Jis išėjo pasitinkant būtent tą žmogų, jis su juo kalbėjo. Mano atvejis buvo kitoks. Tas žmogus, kuris prisistato Celofano pravarde, man prieš tai yra grasinęs atvažiuoti į namus. Dėl to aš jam pasiūliau susitikti prie Seimo, jeigu jis man turi išsakyti kažkokią poziciją“, – pasakojo M. Maldeikis.
Politikas kartu priduria, kad jam nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuomet vyko mitingas, jis tiesiog sutiko A. Kandrotą ir nusprendė su juo pasikalbėti, kadangi jau anksčiau buvo sakęs, jog gali jį sutikti ir išklausyti tai, ką šis asmuo nori pasakyti. Todėl TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad jo susitikimo tikslas buvo ne išreikšti palaikymą, o parodyti, jog jis tiesiog sutinka išklausyti mitinguotojus.
„Mūsų susitikimas buvo tam tikra pozicija, parodymas, kad aš sutinku išgirsti, ką jie man turi pasakyti kaip politikui. Ne kaip Tėvynės sąjungos nariui, o kaip politikui, kuriam yra grasinama už savo politinę poziciją“, – aiškino konservatorius.
Tvirtina, kad prezidentas savo veiksmais legitimavo A. Kandroto elgesį
Parlamentaras įsitikinęs, kad to paties mitingo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis su protestuojančiais asmenimis išėjo pabendrauti visiškai kitu tikslu.
„Tuo tarpu prezidento patarėjas, kurio ėjimas aiškiai buvo suderintas su prezidentu, turėjo visai kitokias implikacijas. Mes žinome, kad prieš tai prezidentas jau buvo kreipęsis į „Šeimų maršą” savo vaizdo įrašu, ir tai yra visai kitokia politinė konotacija, visai kitokia politinė aplinka.
Jo veiksmai legitimizuoja tai, ką daro kai kurie personažai, nuo kurių netgi tas pats „Šeimų maršas“ atsiriboja“, – įsitikinęs M. Maldeikis.
Politikas neabejoja, kad G. Nausėda savo veiksmais iš esmės pateisino, parėmė A. Kandroto elgesį.
„Prezidentas savo veiksmais tiek „Šeimų maršo„ vaizdo įrašu, tiek susitikimu su Celofanu legitimizavo jį. Prezidentui nebuvo grasinama, kad atvažiuos pas prezidento vaikus ir jiems į dantis bus įkišti vieni ar kiti reikalavimai. Tai yra du skirtingi dalykai“, – mano konservatorius.
Su mitinguojančiais M. Maldeikis bendravo ir antradienį vykusiame proteste
Parlamentarui su protestuojančia minia teko pabendrauti ir antradienį vykusiame mitinge prie Seimo, kuris galiausiai peraugo į riaušes. M. Maldeikis tikino, kad šiuo atveju jis tiesiog pasikalbėjo su keliais žmonėmis, eidamas į parlamento rūmus ir iš jų.
„Šiuo atveju aš tiesiog ėjau pro šalį į savo darbo vietą ir aš buvau užkalbintas, atsakiau, pabandžiau pakalbėti su vienu ar kitu žmogumi, kurie norėjo su manimi pakalbėti“, – pasakojo TS-LKD frakcijos narys, kartu pažymėdamas, kad mitinge buvo tiek norinčių su juo nusifotografuoti, tiek jam grasinusių. Protestuotojai po Seimo posėdžio užblokavo išėjimus, užsipuolė seimo narius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Vienas žmogus norėjo su manimi pasidaryti selfį, kiti turėjo kitą nuomonę. Aš tiesiog pabendravau su jais. Kažkoks rėkė, kad ateini čia, gausi į galvą. Tegul. Čia jų pozicija. Aš jų nebijau, atėjau į darbą, pabalsavau, išėjau iš darbo ir ėjau toliau“, – teigė jis.
Visgi konservatorius tuo pačiu akcentavo, kad eiti bendrauti su žmonėmis šiame proteste jis nematė prasmės.
„Aš netikiu tokiais renginiais, kuriuose kalba Paleckis, astros ir visokie kitokie. Tai nėra renginiai į kuriuos aš eičiau susitikti su žmonėmis, nes aš netikiu, kad tai forma, kuria tie žmonės nori kalbėtis. Jie nenori kalbėtis“, – sakė parlamentaras.
Konservatorius: jeigu nesugebate prisiimti atsakomybės, jūs neverti organizuoti mitingų
Šalies vadovas laikosi pozicijos, kad antradienį vykusį renginį reikėtų aiškiai atskirti į taikiąją protesto dalį ir riaušes, kurios vyko jau pasibaigus renginio organizatoriams išduoto leidimo laikui. M. Maldeikis tokią Prezidentūros nuomonę laiko mitingo organizatorių pasiaiškinimų, siekiant išvengti atsakomybės, dalimi.
„Šią prezidento poziciją priimu bendrame chore, kurį aš girdžiu iš tos pusės, kad yra kažkokios provokacijos, čia ne mes, mes nežinome, kas mėtė, galbūt čia policija mėtė, čia provokacija. Aš tai vertinu kaip politinės lyderystės neturėjimą ir nemokėjimą būti politikais. Tiek prezidento atžvilgiu, tiek visų tų, kurie ten susirinko. Pradedant nuo organizatorių, kalbėjusiųjų. Jie labai drąsūs kalbėti apie politikus, bet kai patiems reikia atsakyti už savo ir savo bendražygių veiksmus, to nesugeba padaryti ir pradeda kaltinti kažkokius sąmokslininkus, kad policininkai tai darė. Tai tiesiog nemokėjimas priimti atsakomybės“, – įsitikinęs konservatorius.
Parlamentaras pabrėžė, kad politinį protestą organizuojantys asmenys privalo prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurias toks mitingas sukelia.
„Jūs organizavote renginį – jūs už jį ir atsakote. Atsakote už tuos žmones, kurie ten susirinko, prisiėmėte tam tikrus laiko apribojimus, iki 17 valandos. Jeigu jūs norite būti politikoje, jūs turite būti įgalūs atsakyti už savo veiksmus ir savo bendražygių, kuriuos jūs kviečiate, veiksmus. Jeigu jūs to negalite padaryti, tai nedarykite mitingų, nes jūs to neverti“, – tvirtino M. Maldeikis.
ELTA primena, kad birželio 15 d. į mitingą prie Seimo atėjo pasikalbėti M. Maldeikis, tačiau renginio dalyvių jis buvo nušvilptas ir iškeiktas. Labiausiai renginio dalyviai pasipiktino, kai jis su protesto akcijos organizatoriumi Raimondu Grinevičiumi bandė diskutuoti apie Stambulo konvenciją.
„Jeigu mes imame Stambulo konvenciją, jos nėra ratifikavusios tik kelios Europos Sąjungos šalys. Atsisakė, kiek žinau, Turkija…“, – protestuotojams savo argumentus bandė dėstyti M. Maldeikis.
Protestuotojai po Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vis tik politiko argumentų renginio dalyviai nesiklausė. Pasipiktinę protestuotojai M. Maldeikiui šaukė „Eik lauk“ ir išplūdo keiksmažodžiais.
Tuo tarpu, „Šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus tuomet pasitikęs P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas tą kartą akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo. P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sulaikius Darbo partijos frakcijos nario Mindaugo Puidoko padėjėją dėl galimo bandymo papirkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį Matą Maldeikį, pats konservatorius teigia patvirtinantis STT pranešime pateiktą informaciją, jog informavo pareigūnus apie „darbiečio“ padėjėjo siūlytą kyšį.
„Aš labai trumpai. Galiu patvirtinti, kas buvo STT pranešime. Šiuo metu esu pasirašęs daug teisės aktų, kad negaliu viešinti visos informacijos. Kreipsiuosi artimiausiu metu į prokurorą, jeigu tai jau buvo paviešinta, kad man būtų suteikta galimybė jums papasakoti, kas buvo, kodėl, kaip, už ką ir kiek“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo M. Maldeikis, kartu patikslindamas, kad jį papirkti buvo bandoma prieš mėnesį.
„Aš nežinau, kiek galiu sakyti. Prieš mėnesį“,– teigė jis.
TS-LKD frakcijos narys pabrėžė, kad pasitiki STT darbu, ir tikina, jog šioje situacijoje jie viską atliko profesionaliai.
„Labai pasitikiu STT. Mačiau, kaip tie pareigūnai dirba, viskas buvo labai profesionalu ir teisinga. Manau, kad mes ne toje epochoje gyvename, kad galėtume tokias banalias korupcines schemas…“, – sakė konservatorius.
Svarstydamas, kodėl būtent jam buvo siūlomas kyšis, M. Maldeikis kalbėjo, kad M. Puidokas greičiausiai manė, jog gerai pažįsta konservatorių, kadangi jie kartu studijavo universitete.
„Aš manau, kad jis įsivaizdavo, jog neblogai mane pažįsta, nes mes buvome viename kurse. Jis buvo atėjęs dėl vieno teisės akto projekto, kurį mes kartu teikėme“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Kaip skelbia STT, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino STT agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
„Mano kabinete prieš mane buvo smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė ir savo veiksmų jie nenutraukė“, – pareiškė Seimo narys.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai, jog jo patarėjas bandė papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, yra visiškas „briedas“.
„Manau, kad tai yra visiškas briedas. Iš tikrųjų man labai liūdna dėl gerbiamo Mato tokio elgesio, nes mes esame grupiokai, ketverius metus kartu mokėmės Vytauto Didžiojo universitete. Iš tikrųjų yra labai keista, ką jis kalba, labai gaila, kad tiek šmeiždamas prezidentą, tiek net ir su savo draugu taip elgdamasis, šmeiždamas jo patarėją šiuo atveju, jis šitaip elgiasi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Puidokas.
„Tai nėra gražus ir garbingas elgesys, ir tikrai aš esu labai nusiminęs, kad jis taip pasikeitė nuo tų laikų, kai mes kartu mokėmės“, – pridūrė jis.
M. Puidokas taip pat piktinasi, kad STT pareigūnai atėmė jo, o ne patarėjo telefoną.
„Kaip jūs vertinate, kaltina patarėją, o muša ir smaugia mane, smurtą psichologinį patiria mano mažamečiai vaikai, mano žmona dėl to, nes nesupranta, kur aš esu, negali prisiskambinti, atimami mano telefonai, o ne mano patarėjo telefonai, nors yra kaltinamas, kaip M. Maldeikis ir įvardino, mano patarėjas. Ar tai yra normali demokratinės valstybės praktika?“ – piktinosi politikas.
M. Puidokas įsitikinęs, kad M. Maldeikio jo patarėjui mesti kaltinimai yra „ieškojimas sensacijos ir garbės ten, kur jos negalima rasti“.
„Tikrai negalėjo siūlyt kyšio. Man sunku kalbėti už kitą žmogų, jis tikrai pas mane dirba neseniai, nuo šios kadencijos pradžios, aš jį vertinu kaip protingą ir išmintingą žmogų, kuris niekad taip nesielgtų, nes toks elgesys ne tai kad skandalingas, bet ir dėl to, kad toks elgesys užtraukia dėmę ne tik patarėjui, bet ir man pačiam“, – sakė jis.
Visgi parlamentaras teigia, kad galimybė, jog jo patarėjas galėjo būti susitikęs su M. Maldeikiu, reali. Pasak jo, M. Maldeikio kabinetas yra tame pačiame koridoriuje.
„Einame į tualetą, einame arbatos, natūralu, kad prasilenkiame ir persimetame keliais žodžiais“, – sakė jis.
M. Puidokas teigia, kad STT pareigūnai prieš jį smurtavo, kai jis norėjo išeiti iš savo kabineto.
„Jie neleido man išeiti iš kabineto. Aš bandžiau išeiti, jie puolė man rankas laužti, plėšyti švarko skvernus, smaugti tam, kad atimtų mano mobiliuosius telefonus. Advokatas pasakė, kad aš turiu visą teisę juos pasilikti sau kaip savo darbines priemones“, – paaiškino „darbietis“.
Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsireikalauti, jog advokatas būtų iškviestas. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Nors ir labai nenorėjo STT agentai, kad advokatas dalyvautų kratoje, nes tai net nėra apklausa. Čia naujas žanras“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Darbo partijai priklausančiam parlamentarui M. Puidokui pareiškus ketvirtadienį Seime patyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, STT tvirtina pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį. Kaip skelbiama STT išplatintame pranešime, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo rūmuose buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, gavus visas reikiamas teismo sankcijas, iš Seimo tribūnos parlamentarus informavo Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
„Šiandien atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą, kuris yra pradėtas Seimo nariui M. Maldeikiui kreipusis į STT dėl galimo papirkimo. Atliekant šitą tyrimą buvo nustatytos vietos, kur reikėtų atlikti tam tikrus procesinės prievartos veiksmus ir kokių asmenų atžvilgiu. Gavus visas reikiamas teismo sankcijas buvo atlikti šitie veiksmai ir šiandien, kaip žinote, Seimo rūmuose atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ir kratos, išimant tyrimui reikšmingus duomenis”, – sakė G. Ivanauskas.
Jis informavo, kad yra sulaikytas vienas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
G. Ivanauskas negalėjo plačiau pakomentuoti tyrimo detalių, tačiau užtikrino, kad vėliau, kai jau bus galima tai padaryti, prokuratūra bus pasiruošusi atsakyti į visus klausimus iš esmės.
Generalinės prokurorės pavaduotojas sakė, kad tyrimas susijęs su Seime svarstomu Loterijų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
Seimo opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui pasiteiravus, ar buvo naudota fizinė prievarta prieš Seimo narį M. Puidoką, G. Ivanauskas negalėjo pakomentuoti kratos eigos, tačiau pažadėjo, kad bus atliktas tyrimas. Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
„Galiu pažadėti tik vieną dalyką, kad bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas, iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos tam tikros procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos”, – sakė G. Ivanauskas.
Jis taip pat teigė, kad pagal mūsų įstatymus Seimo narys neturi absoliutaus imuniteto.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
