Mauricas

Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šį kartą didelio emigracijos srauto į Jungtinę Karalystę (JK) tikėtis neverta.
 
„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
 
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
 
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
 
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
 
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 07:51
Verslas

Lietuvoje spalį metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, siekė 1,5 proc. ir per du mėnesius sumažėjo 1 proc. punktu. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai dėl to nereikėtų nerimauti, nes paslaugų kainų infliacija yra aukšta, o darbo užmokesčio augimas yra spartus.
 
„Lietuvai dėl to nereikėtų nerimauti. Šalyje paslaugų kainų infliacija yra aukšta, o darbo užmokesčio augimas yra spartus. Įmonės, ypač veikiančios vidaus rinkoje, tikrai augina savo pajamas, taip kad infliacija nėra verslo apyvartą mažinantis veiksnys Lietuvoje. Nemaža dalis verslo sugeba didinti savo rinkos dalį ir kol kas labai didelio neigiamo poveikio nejaučia“, – Eltai teigė jis.
 
Pasak ekonomisto, didžiausi iššūkiai kyla žaliavų gamyboje dirbantiems sektoriams.
 
„Jei tai yra į paslaugų sektorių arba iš dalies į pramonės sektorių orientuotos įmonės, jos neigiamo poveikio nejaučia. Lietuvoje išskirčiau sektorius, dirbančius žaliavų gamyboje. Žemės ūkio produktų kainos jau kurį laiką yra pakankamai žemos ir toliau krintančios, tad jiems kyla didžiausi iššūkiai“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Pasiteiravus apie tai, kas galimai lemia infliacijos kritimą, ekonomistas paminėjo vyraujančias pasaulines tendencijas.
 
„Neigiamos pasaulinės tendencijos yra pagrindinė priežastis, kodėl krinta žaliavų kainos. Akcijų kainos kyla, ypač JAV ar Vakarų Europos pastaruoju metu, o žaliavų kainos netgi krinta“, – teigė jis.
 
Ž. Maurico teigimu, bet kuriuo atveju nerimauti dėl infliacijos kritimo neverta, pavojingų ženklų kol kas nemato ir Europos Centrinis Bankas (ECB).
 
„Lietuva visgi yra žaliavų importuotoja. Štai ir dujos atpigs nuo kitų metų, ir kuras nebrangsta, tai mums tai yra į gera. O vidaus rinkoje kol kas infliacinis spaudimas yra pakankamai žymus, nes paslaugų kainos auga.
 
Netgi euro zonoje grynoji infliacija, nors ir nekyla, kaip norėtų ECB, bet kol kas pavojingų ženklų, kad ji labai kristų, nėra“, – Eltai komentavo ekonomistas.
 
Pasak jo, infliacijos kritimo tendencija gali bet kada pasikeisti dėl išorės aplinkos įtakos.
 
„Apskritai, į infliaciją, kurią seka centriniai bankai, neįtraukiami žaliavų ir maisto kainų pokyčiai, nes jie labai kintami ir juos sunku prognozuoti“, – pridūrė Ž. Mauricas.
 
Kaip ELTA jau rašė, metinės spalio infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 1,5 proc.
 
Išankstinis mėnesinis (spalį, palyginti su rugsėju) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, yra artimas nuliui, remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
 
Rugsėjį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,4 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 00:30
Ekonomika ir finansai

Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Ekonomistai sutinka, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ištrauktų gyventojus iš absoliutaus skurdo ir mažintų pajamų nelygybę.
 
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, abejonių, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, net nekyla, nes mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams mažina ir absoliutinį skurdą.
 
„Mes vis dar turime tokią absurdišką situaciją, kai asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti ir skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Šią problemą, be abejonės, reikia kiek įmanoma greičiau spręsti“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
 
Jo manymu, viena iš sprendimo priemonių yra minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, bet jam didėti yra tam tikros ribos, tad geriausia priemonė šioje vietoje yra NPD didinimas.
 
„Čia vienu šūviu galima pasiekti tikrai daug tikslų. NPD didinimas ir ištraukia iš absoliutaus skurdo gyventojus, ir mažina pajamų nelygybę bei santykinį skurdą. Šalutinis teigiamas efektas – vis didesnei daliai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna vokeliuose, sumažėja paskatos dirbti ir gauti pajamas nelegaliai“, – sakė N. Mačiulis.
 
Ekonomisto manymu, labiausiai dėl NPD didinimo sustabdymo nukentėtų tie dirbantieji, kurie uždirba mažiau negu vidutinį darbo užmokestį.
 
„Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
 
Su nuomone, kad NPD didinimas svariai prisidėtų mažinant skurdą, sutinka ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, didinant NPD didinamos ir dirbančių gyventojų pajamos, taip dalį dirbančiųjų tiesiogiai iškeliant virš santykinės skurdo ribos.
 
„Kitas labai svarbus dalykas – tai skatintų bent jau formalų įsidarbinimą. Mažesnė mokesčių našta sudaro menkesnes paskatas tuos mokesčius slėpti, ypatingai tiems, kurie mažai uždirba. Kadangi mokamos, didžiąja dalimi, socialinio draudimo įmokos, kurios žmogui pakankamai suprantamas dalykas, (…) atsiranda didesnė paskata oficialiai įsilieti į darbo rinką“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto manymu, NPD didinimas taip pat yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą.
 
„NPD didinimas yra tikrai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, nes mažiau apmokestinami tie, kurie mažiau uždirba. Turint omeny tai, kad bendras mokesčių naštos dydis Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis, o mes norime turėti dar ir progresyvumą, tikslingiau būtų mažinti mažiau uždirbančių mokesčių naštą, o ne didinti daugiau uždirbančių“, – sakė Ž. Mauricas.
 
Pasak jo, labiau didinant daugiau uždirbančių mokesčių naštą gali būti perlenkiama lazda.
 
ELTA primena, kad Seimo nariai po pateikimo rugsėjo 24 d. pritarė kelių parlamentarų siūlymui lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Teikiamomis pataisomis siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų ir 2020 metais siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų NPD. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 06:40
Aktualijos

Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Regioninė atskirtis lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos augimas atsilieka nuo kitų Baltijos šalių, Eltai teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
 
„Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, ekonomikos augimas Lietuvoje eilę metų buvo lėtesnis todėl, kad lėčiau augo regionai. Buvo didelė regioninė atskirtis. Vilnius augo net greičiau nei Ryga, tačiau likusi Lietuvos dalis augo pakankamai lėtai, todėl bendrą Lietuvos augimą nusmukdydavo“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
Anot jo, Vilnius sukuria 40 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o Ryga apie 70 proc., todėl Latvijoje likę 30 proc. bendroje statistikoje daro mažą poveikį, juolab Lietuvoje jau išsemti ekonomikos augimo ištekliai, kuriais dabar sėkmingai naudojasi Latvija.
 
„Per pastaruosius dvejus metus Latvijos ekonomikos spartesnį augimą lėmė nekilnojamo turto (NT) sektoriaus atsigavimas, didesnis panaudojimas ES lėšų, tuo tarpu Lietuvoje mes jau buvome pasiekę NT piką anksčiau, taip pat lėšų įsisavinimas buvo pakankamai menkas. Žemės ūkio sektoriaus prastas derlius praeitais metais irgi nupjovė kelias dešimtąsias procentinio punkto ekonomikos augimo“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į tai, kad antras pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis vidutiniu atlyginimu 100 eurų nusileidžia net nuo Utenos apskrities vidurkio.
 
„Latvija turi tokį fenomeną, kaip Daugpilis, kuris šiaip nėra mažas pagal savo gyventojų skaičių, vis dar turi virš 100 tūkst. gyventojų, bet yra itin ekonomiškai atsilikęs. Netgi darbo užmokestis Daugpilyje yra 100 eurų mažesnis nei Utenos apskrityje. Skirtumas tarp Daugpilio ir Rygos yra labai didelis“, – teigė ekonomistas.
 
Kaip ELTA jau rašė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiek anksčiau pateikė skaičiavimus, kad Lenkijos ekonomika šiemet turėtų išaugti 4 proc. BVP, Latvijos – 3,9 proc., o Estijos – 3,5 proc.
 
Tuo tarpu EBPO antradienį paskelbė pavasario prognozę – numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc. EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m.
 
Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 metais. EBPO vertinimu 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.24; 03:00