Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano Prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje susitiko su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu.
Šalių vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimus aplinkosaugos, jaunimo ir teisėsaugos srityse. Taip pat buvo atidarytas antrą kartą vykstantis Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, po susitikimo pažymėjo G. Nausėda.
„Tai stiprus, teigiamas impulsas mūsų dvišaliams ryšiams“, – komentuodamas susitikimą pabrėžė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai palaikanti partnerystės tarp ES ir Azerbaidžano plėtrą.
„Turime išnaudoti rytų partnerystės teikiamas galimybes bendradarbiauti ir ieškoti būdų gilinti strateginę partnerystę. ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo išplėtimas energetikos srityje padarė teigiamą įtaką ES energetikos rinkai ir padėjo ES žiemos metu apsirūpinti energijos ištekliais“, – žurnalistams prezidentūroje sakė G. Nausėda. Oficialus susitikimas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Jis taip pažymėjo, kad Lietuva remia taikų ir tvarų Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis ir tvirtai palaiko ES ir transatlantinių sąjungininkų pastangas tai pasiekti.
„Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą. Turime dirbti kartu, užkertant kelius apeiti sankcijas ir remti Ukrainą iki pergalės“, – pažymėjo G. Nausėda.
Šalių vadovų susitikimo metu, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva.
Jau esame minėję: šiandien, gegužės 22-ąją, į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas kartu su žmona Mehriban Arif gizi Alijeva.
Kaip skelbia ELTA, planuojama, kad Azerbaidžano prezidentas Vilniuje susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai numatę aptarti, bent jau taip skelbiama Lietuvos prezidento komunikacijos grupės išplatintame pranešime, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. Prezidentai taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
Tuo metu pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiks su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva, lankysis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Azerbaidžano pasieniečiai. Įteikiama Azerbaidžano vėliava
Apie Azerbaidžano prezidento vizitą į Lietuvą išsamiau papasakosime jam pasibaigus. Man, besidominčiam Kaukazo temomis, rūpi, kaip šiandien elgsis mūsų politikai ir politikos komentatoriai? Ar išdrįsime bent šį sykį viešai, atvirai pareikšti, jog Karabachas, remiantis ne tik tarptautine teise, bet ir istorine tiesa, yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija, kurią 1988 – 1994-aisiais neteisėtai okupavo Armėnija? Ar mūsų televizininkai, politikos ekspertai, žurnalistai bent užsimins, jog Azerbaidžanas teisus, tiek jėga, tiek politinėmis priemonėmis susigrąžindamas Juoduoju Sodu vadinamą Karabachą (omenyje turiu 44 dienas trukusią sėkmingą Azerbaidžano karinę operaciją 2020-ųjų rudenį), o Armėnija, visus pastaruosius tris dešimtmečius valdžiusi Karabachą, – neteisi? Ar pripažinsime, jog tai Armėnija elgiasi kaip agresorė, susidūrimo linijose rengdama įvairiausio pobūdžio provokacijas, taip pat ir karines? Ar ištarsime bent keletą žodžių, jog būtent Jerevanas veikia nesąžiningai, nes iki šiol neišveda iš Karabacho visų savo karinių formuočių, o priversta trauktis ciniškai minuoja paliekamas žemes? Ar prisiminsime, kaip 2020-aisiais Armėnija ciniškai apšaudė su Karabachu niekaip neusijusius Azerbaidžano miestus Giandžą, Gubą ir Bardą? Vos tik numatomos Taikos derybos, Jerevanas apšaudo Azerbaidžano pasieniečius šaukdamas, esą tai azerbaidžaniečių kariai pirmieji pakėlė ginklą. Ir Lietuva linkusi patikėti. Armėnija į Karabachą vis dar desperatiškai mėgina įvežti karinės amunicijos, o kai azerbaidžaniečių kariai neleidžia įvežti, kaltina azerbaidžaniečius trukdant gabenti … maisto produktus neva badaujantiems Karabacho armėnams. Žodžiu, griebiasi įvairiausių niekšybių.
Azerbaidžano pasienio punktas
Pastaruosius keliolika metų stebint Lietuvos viešąją informacinę erdvę užfiksavau daug skandalingų pavyzdžių, kai net oficialių Lietuvos įstaigų vadovai, kilus bent mažiausiam Azerbaidžano ir Armėnijos nesutarimui, entuziastingai puola kaltinti ne agresorę Armėniją, bet auka tapusį Azerbaidžaną. O jei oficialiojo Baku atvirai nekaltina, tai vis tiek gudrauja: esą konfliktas dėl Karabacho – labai painus, kad būtų galima nustatyti teisiąją ir kaltąją puses, esą Azerbaidžanas – daug sykų stipresnis už mažytę Armėniją, esą Azerbaidžanas neturi teisės karinėmis priemonėmis susigrąžinti savų žemių (o štai Ukraina, Sakartvelas (Gruzija) – turi teisę?). Televizijos ekranuose ir internetiniuose portaluose lietuviai taip painiai pasakoja, kad niekaip nesuprasi, kas teisus, o kas – kaltas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 22 dieną susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančiu Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu.
Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. Prezidentai taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiks su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva, lankysis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
09.40 Oficiali nuotrauka ir pasirašymas svečių knygoje (Baltoji salė)
10.05 Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Azerbaidžano dokumentų pasirašymo ceremonija (Baltoji salė)
10.15 Lietuvos ir Azerbaidžano delegacijų susitikimas (Derybų salė)
11.10 Pasisakymai žiniasklaidai (Baltoji salė)
14.00 Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumo atidarymas (Grand Hotel Kempinski Vilnius)
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
XXX
Slaptai.lt redakcijos prierašas
Ką derėtų prisiminti apie Lietuvos ir Azerbaidžano ryšius
Azerbaidžano vėliava
Lietuva ir Azerbaidžanas tarpvalstybinius santykius pirmą sykį užmezgė 1918 liepos 23 dieną, kai Lietuvos Taryba savo atstovu Kaukazo valstybėse paskyrė Tbilisyje rezidavusį P. Dailidę. Jis ėjo Lietuvos Respublikos atstovo Užkaukazės respublikose pareigas. 1919–1920-aisiais Baku mieste dirbo Lietuvos konsulatas (konsulas – Vincas Krėvė Mickevičius).
1920-aisiais Sovietų Rusijai okupavus Azerbaidžaną, lietuvių ir azerbaidžaniečių bendradarbiavimas buvo sužlugdytas iki pat SSRS subyrėjimo 1990-ųjų.
Azerbaidžanas pripažino Lietuvos nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos griūties 1991 metų rugsėjo 10 dieną. 1991-ųjų gruodžio 20-ąją Lietuva pripažino Azerbaidžaną esant nepriklausoma valstybe. Nuo 1992 iki 1995-ųjų trejetą metų Vilniuje pirmiausia veikė Azerbaidžano atstovybė. O 1995-ųjų pabaigoje jau užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. 2001–2006-aisiais Lietuvai Azerbaidžane pirmoji atstovavo Halina Kobeckaitė (jos rezidencija buvo Turkijoje). 2007–2011-aisiais pirmoji Azerbaidžano ambasadorė Lietuvoje buvo Naira Shakhtahtinskaya (2007 – 2011-ieji metai). 2013 – 2019-aisiais metais Lietuvoje rezidavo nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius Hasan Mammadzada. Nuo 2019-ųjų Azerbaidžano ambasadai Vilniuje vadovauja ambasadorius Tamerlanas Garajevas.
Azerbaidžano lyderio Ilhamo Alijevo šių metų gegužės 22-osios vizitas į Lietuvą – ne pirmasis. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas jau yra lankęs Lietuvą su trimis oficialiais vizitais. Tai nutiko 2007 ir 2013 metais. Į Azerbaidžaną oficialių vizitų buvo atvykę ir Lietuvos prezidentai. Tai – prezidentas Valdas Adamkus (2005, 2006, 2007, 2008), prezidentė Dalia Grybauyskaitė – 2011-aisiais, o prezidentas Gitanas Nausėda – 2022 metais.
