Milijonai musulmonų baigė chadžą. EPA – ELTA foto
Meka, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Du milijonai musulmonų tikinčiųjų šeštadienį baigė chadžą (piligriminę kelionę į Meką). Šiais metais chadžas vyko Saudo Arabijoje tvyrant iki 48 laipsnių karščiui. Sveikatos ministerijos duomenimis, tūkstančiams piligrimų prireikė medicininės pagalbos dėl šilumos smūgio ir išsekimo.
Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios prieš daugiau kaip trejus metus chadžas vėl vyko be ribojimų. Piligrimų skaičius buvo gerokai didesnis nei pernai. 2022-aisiais į Meką atvyko apie milijonas musulmonų, prieš pandemiją jų būdavo apie 2,5 mln.
Chadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti musulmonams šventoje Mekoje. Piligriminei kelionei, kuri kartais kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, daugelis tikinčiųjų taupo daug metų.
Milijonas piligrimų meldėsi ant Arafato kalno. EPA-ELTA nuotr.
Meka, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Milijonas maldininkų penktadienį, antrąją hadžo dieną, meldėsi ant Arafato kalno netoli Saudo Arabijos Mekos miesto.
Daugeliui tikinčiųjų šis ritualas buvo jų religinio gyvenimo kulminacija. Jie prašė nuodėmių atleidimo ir Dievo malonės. Svilinant 40 laipsnių karščiui, daug piligrimų nuo saulės slėpėsi po skėčiais.
Hadžas sušvelnintomis koronaviruso sąlygomis prasidėjo ketvirtadienį. Šiais metais į Meką suplūdo gerokai daugiau pamaldžių musulmonų nei pernai, kai jų buvo apie 60 000. Prieš pandemiją hadže dalyvaudavo 2,5 mln. maldininkų.
Šiais metais iš dalies sušvelninta kaukių prievolė. Be to, pirmą kartą nuo pandemijos pradžios vėl leista atvykti musulmonams iš užsienio. Tačiau tikintieji turi būti ne vyresni kaip 65 metų amžiaus ir visiškai paskiepyti nuo koronaviruso.
Hadžas yra vienas penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti Mekoje.
Arafato kalnas yra už 20 km į rytus nuo Mekos. Teigiama, kad pranašas Mahometas čia prieš 1 400 metų pasakė paskutinį savo pamokslą. Pagal hadžo ritualą piligrimai lieka ant kalno iki sutemstant ir atsiduoda maldoms bei Korano skaitymui.
Pasaulio musulmonai švenčia Id al Fitrą. Vaizdas Gazoje. EPA-ELTA nuotr.
Kairas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Dauguma musulmonų visame pasaulyje pirmadienį švenčia Id al Fitro šventę – pirmąją po to, kai daugelis šalių panaikino prieš dvejus metus įvestus kovos su koronavirusu apribojimus.
Id al Fitras pažymi šventojo islamo pasninko mėnesio Ramadano pabaigą.
Saudo Arabija, švenčiausių islamo vietų tėvynė, paskelbė, kad pirmadienį prasideda tris dienas truksianti Id al Fitro šventė – viena švenčiausių islamo kalendoriaus datų.
Tą patį padarė ir daugelis kitų šalių. Kai kurios kitos, pavyzdžiui, Afganistanas, šventė sekmadienį.
Islamo mėnesių pradžia ir pabaiga nustatoma pagal tai, kada pasirodo jaunatis.
Pastaruosius dvejus metus musulmonai šventė, laikydamiesi komendanto valandos ir socialinės distancijos priemonių, įvestų kovojant su koronaviruso pandemija. Pasaulio musulmonai švenčia Id al Fitrą. Vaizdas Indonezijoje. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį Saudo Arabijos šventojo miesto Mekos Didžiojoje mečetėje buvo matyti tūkstančiai maldininkų, kurie anksti ryte atliko specialias Id maldas. Panašios scenos buvo matomos ir kitų šalių, tokių kaip Egiptas, Marokas ir Jordanija, mečetėse ir aplink jas.
Id al Fitras paprastai pažymimas susibūrimais, naujais drabužiais ir sausainiais su datulėmis ar riešutais.
Tačiau džiaugsmą mažina kylančios maisto ir degalų kainos.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, kad karas Ukrainoje daro didelį poveikį Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui (MENA), nes dėl didesnių maisto kainų ir galimo tiekimo trūkumo kyla problemų dėl pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, kviečių, įperkamumo ir prieinamumo.
TVF prognozuoja, kad šiais metais infliacija MENA regione išliks didelė ir sieks 13,9 procentų.
Prasideda musulmonų pasninko mėnuo ramadanas. EPA-ELTA nuotr.
Rijadas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Pasaulio musulmonai pradeda ramadaną. Šeštadienis yra pirmoji pasninko mėnesio diena, pranešė valstybinė Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA, remdamasi atitinkamo teismo patvirtinimu. Karalystėje yra abi švenčiausios islamo vietos: Meka ir Medina. Ramadano pradžia priklauso nuo jauno mėnulio pasirodymo ir todėl atskirose šalyse gali šiek tiek skirtis.
Ramadano pasninkas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Per ramadaną musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos negali valgyti, gerti, rūkyti ir mylėtis.
Juanas Carlosas pabėgo į Dominiką. EPA-ELTA nuotr.
Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas, anot žiniasklaidos, pabėgo į Dominikos Respubliką. Keli dideli ispanų laikraščiai antradienį rašė, kad 82-ejų buvęs monarchas dar pirmadienį išvyko iš Ispanijos.
Karališkiesiems rūmams artimas laikraštis „ABC“ antradienį tituliniame savo puslapyje skelbė, kad Juanas Carlosas dabar yra Dominikoje. Kad buvęs karalius kurį laiką pagyvens pas draugus šioje Karibų šalyje, rašė ir laikraščiai „El Mundo“ bei „La Vanguardia“.
Pirmadienį paskelbta, kad į daugybę aferų įsipainiojęs Juanas Carlosas parašė laišką savo sūnui karaliui Felipei VI, kuriame informavo jį ketinąs palikti Ispaniją.
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų. Anot pranešimų, Saudo Arabijos karalius per sąskaitą Šveicarijoje pervedė jam iki 100 mln. dolerių.
Ispanijos karališkieji rūmai nepateikia informacijos apie Juano Carloso buvimo vietą. Kai kurios žiniasklaidos priemonės Ispanijoje rašė, kad buvęs karalius gali būti Portugalijoje, kur gyveno būdamas vaikas, arba Prancūzijoje ar Italijoje, kur turi giminių.
Juanas Carlosas 2014-aisiais po 39 metų perdavė sostą savo sūnui Felipei. Nuo pernai jis visiškai pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
Ilgą laiką Juanas Carlosas buvo labai gerbiamas daugelio ispanų dėl savo vaidmens Ispanijai pereinant nuo Franco diktatūros į demokratiją.
Tačiau virtinė skandalų, įskaitant prabangią monarcho kelionę per didelę finansų krizę, padarė didelės žalos monarchijai. Jo sūnus Felipė dabar vėl mėgina sugrąžinti reputaciją karališkiesiems rūmams.
Saudo Arabijoje musulmonai pradeda chadžą. EPA-ELTA nuotr.
Laikantis griežtų saugumo priemonių, trečiadienį musulmonai pradeda chadžą – piligriminę kelionę į Meką Saudo Arabijoje.
Dėl koronaviruso pandemijos šiais metais chadžo apeigose galės dalyvauti tik keli tūkstančiai tikinčiųjų – pernai jų buvo 2,5 mln. Pirmą kartą šiuolaikinėje šalies istorijoje chadže negalės dalyvauti už Karalystės ribų gyvenantys musulmonai.
Per penkias dienas truksiančias chadžo apeigas tikintieji, be kita ko, turės laikytis atstumo ir dėvėti kaukes. Prieš ir po chadžo jiems privalomas karantinas. Chadžas dėl epidemijų ir konfliktų praeityje ne kartą buvo atšauktas.
Kad būtų pateisintas globalus piligriminės kelionės pobūdis, pirmenybė dalyvauti chadže suteikta Saudo Arabijoje gyvenantiems užsieniečiams musulmonams. Tik 30 proc. apeigų dalyvių bus Saudo Arabijos piliečiai.
Chadžas yra vienas penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti Mekoje.
