Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį paneigė JAV žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Rusija siūliusi atlygį talibams už JAV karių nužudymą Afganistane.
„Šie pareiškimai yra ne kas kitas kaip melas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarus paskelbė naujienų agentūra TASS.
D. Peskovas taip pat apkaltino Vakarų žiniasklaidą skelbiant melagingas naujienas.
JAV žiniasklaida pranešė apie įtarimus, kad Rusija slapta siūlo atlygį islamistų kovotojams, įskaitant Talibano grupuotę, kad šios rengtų išpuolius prieš JAV kariškius Afganistane. Apie tai pirmiausia pranešė „The New York Times“, remdamiesi šaltiniais JAV žvalgyboje.
Prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad JAV žvalgyba šios informacijos nelaikė patikima. Tai neva buvo dar viena melaginga naujiena apie Rusiją.
Kinija paragino JAV „pasirūpinti savo pačių reikalais“ prieš telkiant dėmesį į žmogaus teisių padėtį užsienyje. Pekinas tokiais komentarais reagavo į JAV kritiką Kinijos atžvilgiu, skelbia „Deutsche Welle“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Lu Kangas pažymėjo, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje „niekada nebuvo geresnė“, ir pridūrė besiviliantis, kad Vašingtonas „liausis kišęsis į Kinijos vidaus reikalus, kaip pretekstu naudodamasis žmogaus teisėmis“.
Atstovas taip pat sakė, kad JAV ataskaita yra paremta „išankstinėmis ideologinėmis nuostatomis“.
„Mes taip pat patariame JAV atidžiai pažvelgti į žmogaus teisių padėtį pačiose JAV ir pirmiausia pasirūpinti savo pačių reikalais“, – sakė Lu Kangas.
Prieš dieną JAV paskelbė ataskaitą, kurioje kritikuojami žmogaus teisių pažeidimai Kinijoje.
Ataskaitoje JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pirmiausiai kritikavo didėjantį smurtą prieš mažumas ir kitaminčius Kinijoje. Pasak M. Pompeo, šalis žmogaus teisių pažeidinėjimo klausimu yra „aukštumoje“.
Savo ruožtu Kinijos valstybės taryba nusitaikė į JAV plačiai paplitusį ginkluotą smurtą, taip pat rasizmą, seksizmą ir žiniasklaidos laisvės suvaržymus. Kinijos pareigūnų teigimu, JAV žiniasklaida susiduria „su precedento neturinčiu puolimu“, nes vyriausybė kaltina žiniasklaidos priemones kuriant „melagingas naujienas“.
Valstybės taryba dar paminėjo „šokiruojančią lyčių diskriminaciją“ ir „imigracijos tragediją“ pasienyje su Meksika.
Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – ketvirtadienį priėmė įstatymo projektus, pagal kuriuos nustatomi apribojimai internetinei žiniasklaidai ir baudžiama už valstybės įžeidimą, skelbia naujienų agentūra AP.
Parlamentarai didele balsų persvara pritarė įstatymo projektui, kuriuo remiantis, draudžiama skleisti vadinamąsias „melagingas naujienas“. Parlamentarų pritarimo taip pat sulaukė įstatymo projektas, kuriuo remiantis, numatoma bausti už valdžios institucijų, valstybės simbolių ar Rusijos visuomenės įžeidimą.
Kaip skelbiama, už melagingos informacijos skleidimą internete ir Rusijos valstybės įžeidimą pavieniams asmenims ir organizacijoms gali būti skiriamos stambios baudos.
Manoma, kad įstatymo projektams pritars ir aukštieji Rusijos parlamento rūmai, ir galiausiai juos pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak kritikų, šie įstatymų projektai suvokiami kaip Kremliaus pastangų slopinti kritiką ir griežtinti kontrolę dalis.
Iš Lietuvos kaimo aukštumos (Aukštaitija ne veltui geografiškai yra aukščiau kitų regionų) žvelgti į šalyje vykstančius procesus yra patogiau negu stumdytis alkūnėmis įkaitusiame mieste ir prakaitu permirkusiomis smegenimis bandyti susigaudyti įvykių ir nuomonių okeane. Čia tokios įtakos nedaro ir aplinka, nes dauguma kaimiečių susirūpinusi nebent atsinaujinusia sausra, prastu grybų derliumi ir dažniau dairosi į blyškiai mėlyną dangų negu klausosi atsargių kaimyno postringavimų, ką gi rinksime kitais metais ir ar verta LKP pripažinti nusikaltėle…
Ačiū Dievui, yra IT gelbėjimo tarnyba, kuri padeda sekti, kas gi darosi ten, Lietuvos apačioje, vargšėje nualintoje Europoje ir rėksnio gaidžio sindromu sergančioje Amerikoje. Vieni sako, kad Facebook‘o geriau neturėti, nes jame matosi ir tavo kelnaičių spalva, ir kuriuo smegenų pusrutuliu mastai. Kiti randa tik tokį būdą save realizuoti. Tai žmogeliai arba karščių paveikta orientacija, arba savęs nerealizavusios personos, arba garbaus amžiaus atsiskyrėliai, kurie jau niekuo nerizikuoja, visko yra „atsikandę“ ir mano galintys pamokyti ne vieną snarglių. Klausimas tik toks: ar tų pamokų kam nors reikia. Ko gero, save būsiu priverstas įrašyti į pastaruosius, tai yra, į bambeklius…
I pabambėjimas. Atrodo, mūsų neprieteliams neprireiks jokių „Buk‘ų“ ar „Iskander‘ių“ užvaldyti Lietuvą. Svetimos fake news ir neosovietinė ideologija pamažu užvaldo lietuvių protus, skiepindama jiems priešiškumą savo valstybei, pridengtą „nuomonių raiška“, kritiniu mąstymu, žodžio laisve, žmogaus teisėmis ir pan. Rusakalbių flagmanu tapo įžūlus Klaipėdos tarybos narys Titovas, įžūliai diskredituojantis kovotojus už laisvę. Televizijos jam suteikia tribūną, ir šis savo kliedesiais gali nuodyti tūkstančių žiūrovų protus. Neabejoju, kad yra daug jo šalininkų, o pritariančių „išsakytai nuomonei“ dar daugiau. Ne tik Klaipėdoje, kuri buvo SSRS kariškių citadelė Lietuvoje, bet ir kitur Žemaitijoje, Vilniuje.
Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Paukštelio būrio partizanai. LGGRTC nuotr.
Vanagaitė šiame mūšyje už protus – tik žiedelis. Vargu, ar ji savo „tyrimu“ patraukė daugumą žydų, net patyrusių holokaustą, bet sustiprino “kitą požiūrį“ į partizaninį judėjimą Lietuvoje ir jo lyderius. Neabejotina, kad tiek Vanagaitę, tiek Titovą pakusino jėgos, esančios ne Lietuvoje. Tarptautiniai sionistiniai centrai, kaip ir posovietinės šovinistinės organizacijos turinčios savo radikalius flangus, veikiančius pagal instrukcijas iš Maskvos.
Ar dėl kūrybinių ambicijų, ar dėl nebrandumo Panevėžio J. Miltinio teatro režsierius sumanė inscenizuoti skandalingą R. Vanagaitės romaną, šitaip autorę užkeldamas ant pjedestalo ir piršdamas žiūrovui abejonę „o gal taip ir buvo…“ Buvo visaip, tačiau suabsoliutinti negatyvą, paverčiant pokario didvyrius paprasčiausiais žydšaudžiais, yra ne tik amoralu, bet ir balansavimas ant nusikaltimo ribos.
Vadinasi, mes patys sutinkame, kad mūsų protus užvaldytų gliti dezinformacijos masė. Toks info karo tikslas. Kai pasiekiama kritinė masė, tada įsijungia kitos juodosios technologijos, tiesiogiai pavaldžios politikams: neigiamas valstybės pasirinktas kelias, jos dalyvavimas euroatlantinėse sąjungose, keliama nostalgija sovietiniams laikams, nuvertinami ekonomikos pasiekimai. Į šį frontą įsijungia įtakingi valdžios žmonės, politikai, sąmoningai ar ne pritariantys destrukcijai. Antai, solidus ekonomikos profesorius, buvęs ministras, savo veidaknygės sieną panaudoja telkti bendraminčius kito profesoriaus, kur kas daugiau nusipelniusio nepriklausomai Lietuvai, dergimui. Netgi tautiniai radikalai, įsivaizduojantys dorai saugantys nacionalinį identitetą, pučia į tą pačią dūdą… Maskva trina rankomis: permainos ne už kalnų.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
II pabambėjimas. Jau 42 – ji metai, kai kremtu žurnalisto duoną. Tiesa, dabar jau išretėjusiais dantimis. Ne, ji ne rupi, bet ir ne pyragas. Metams bėgant, tie kąsneliai vis mažėja. Nors kažką padariau, vagelė išrausta. Tad turiu teisę apibendrinti žiniasklaidos – šios ketvirtosios valdžios (sic!) – būklę. Ne, ne ketvirtosios, o dažnu atveju – aukščiausiosios. Ji linčiuoja visus iš eilės, bet daugiausiai tenka valdantiems su R. Karbauskiu priešakyje. Viskas būtų lyg ir normalu, tačiau kai „tiriamosios“ žiniasklaidos trubadūrai kas antrą sakinį skiria Landsbergio – senelio ir anūko – plūdimui ir Grybauskaitės biografijai, darosi nejuokinga. Klausau Lietuvos radijo komentarus. Ten – visokių skandaliukų popuri: tas tą pasakė, anas dar leptelėjo, trečias apie G tašką pasišaipė, ir štai apibendrinimas: kur eina Lietuva? Žinoma, į pražūtį.
Saviplaka turi ribas. Jeigu ne, tada ant valstybės kūno atsiranda kraujosrūvos. Komentarai ir straipsniai, sumaišyti su Užkalnio pienburnišku žargonu ir Valatkos niekinančiu sarkazmu, jų skaitytojams ir klausytojams perša mintį, jog – reikia dingti iš Lietuvos kur akys veda. Jau nekalbu apie marginalinius portalus, tokius kaip bendrijos „Būkime vieningi“ ar visokių anarchistų, ekspertų svetaines, kurias ne kartą linksniavo VSD savo ataskaitose, ir susidaro „nekoks“ vaizdelis apie mūsų žiniasklaidą.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visa bėda, kad ją stebinčios ir kontroliuojančios organizacijos, žurnalistų bendruomenė nuščiuvusi tyli ir linkusi tik konstatuoti faktą, o ne jį analizuoti. LŽS konferencijos ir seminarai neefektyvūs, rengiami tik dėl „paukščiuko“. Į juos diskusijoms retai kviečiami patyrę mass media atstovai, mokslo žmonės.
Ir laivelis plaukia toliau. Siūbuojamas galingų informacinio karo bangų, uždešdamas ant seklumų, nublokšdamos į tamsius hedonizmo ir apolitiškumo akivarus.
III pabambėjimas. Kaip čia išeina: nejaugi „ant Lietuvos“ viskas blogai? Maža pensijų, algos lėtai auga, valdžia parsidavus, klesti korupcija, politikai amoralūs. Na, taip: jeigu moralę matuosime pagal Gražulį, ekonomiką pagal augančias kainas, o politiką – pagal Širinskienę, Karbauskį ar Landsbergį-anūkėlį, tuomet tik mauk iš Lietuvos ir negrįžk!
Bet prisimenu skausmingą Algirdo Mykolo Brazausko pageidavimą: nejaugi mes nerandame gerų naujienų, teigiamų pavyzdžių; parašykime apie puikią kaimo mokytoją, darbštų ūkininką, gerą darbininką… Iš tiesų, tokių dauguma, tačiau jais nesidomi nei pramogų verslas, nei televizija, nei valdininkai, tyliai trinantys kelnes savo ofisuose.
Būtent tie žmoneliai – pilkos pelytės – kitą gegužę rinks šalies vadovą. Ar jų kas klausia, kaip jie vertina būsimus kandidatus? Tuo metu viešoji erdvė pripildyta skardžiabalsių rėksnių, kurie tai galvą guldo už savo mylimą atstovą, tai į miltus mala nemylimą. Nausėda – negerai, nes bankininkas, švedams parsidavęs. Puteikis lyg Don Kichotas su malūnu nevykusiai kaunasi. Ušackas įtartinas, nes Vašingtone ir Maskvoje sėdėjęs. Pavilionis pernelyg nenuspėjamas, skandaliukų mėgėjas. Juozaitis kažkada prieš Seimą plytą pakėlė, su nacionalistais laižosi… Ir t.t., ir pan.
Baltijos kelias. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Jeigu apversi šią pavardžių karuselę, tai tie galimi prezidentai suksis į kitą pusę: Nausėda simpatiškas ir rimtas ekonomistas, Puteikis užsispyręs blogybes išrauti, Ušackas gerai išmano užsienio politiką, Pavilionis ryžtingas, Juozaitis – naujas tautos veidas…
Švytuoklė svyruoja plačia amplitude. Nesibodima asmeniškumų, purvo drabstymo, praeities nagrinėjimo, net šeimų šmeižimo. Įstabu, kad daugiausiai konkorežių atsimuša į Grybauskaitės ir Landsbergio-senelio asmenybes, nors viena jų negali kelti savo kandidatūros, kita gi – nė negalvoja grįžti į aktyvią politiką.
***
Tai tik rugpjūčio pabambėjimai. Nemanau, kad rugsėjį jie bus kitokie. 28-ri metai negali mūsų iš esmės pakeisti. Nuo vidinės stagnacijos kenčiame mes patys. Kenčia Lietuva.
JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike’as Pompeo per interviu BBC teigė manąs, kad Rusija bandys kištis į JAV vidurio kadencijos rinkimus 2018 metų lapkritį.
Maikas Pompeo įvardijo Rusijos kibernetinę veiklą kaip vieną iš didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų. „Nepastebėjau reikšmingo jų veiklos sumažėjimo“, – teigė CŽV direktorius.
Kadencijos vidurio rinkimai svarbiausias išbandymas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai. 2018 metų lapkritį vyksiančiuose rinkimuose bus sprendžiama, kas užims visas 435 vietas JAV Atstovų Rūmuose ir 33 vietas Senate. Šiuo metu demokratams priklauso mažuma ir rinkimuose jie sieks perimti iš respublikonų kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose.
2016 metų pabaigoje JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo plačioms žvalgybos pastangoms paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, siekiant pakenkti Demokratų partijos kandidatei Hillary Clinton ir padidinti D. Trumpo galimybes laimėti.
Tos pastangos apėmė įsibrovimus į duomenų bazes, H. Clinton kampanijos elektroninių laiškų ir dokumentų viešinimą ir H. Clinton diskredituojančių pranešimų skelbimą socialinėje žiniasklaidoje.
JAV prezidentas ne kartą atmetė pareiškimus, kad Maskva padėjo jam laimėti, ir kaltinimus, kad jo rinkimų kampanija bendradarbiavo su Rusija, pavadino melagingomis naujienomis.
Popiežius Pranciškus trečiadienį pasmerkė melagingų naujienų skleidimą, pavadindamas melagingas naujienas „blogiu“ ir ragindamas žurnalistus „iš naujo atrasti savo profesijos kilnumą ir savo atsakomybę pranešti tiesą“, informuoja naujienų agentūra AP.
Melagingos naujienos, anot popiežiaus, „priveda tik prie arogancijos ir neapykantos plitimo“.
Dokumente „The truth will set you free – Fake news and journalism for peace“ popiežius rašo, kad melagingų naujienų skleidimas „gali pasitarnauti siekiant konkrečių tikslų, pavyzdžiui, norint paveikti politinius sprendimus ir patenkinti ekonominius interesus“.
Plintant melagingoms naujienoms, popiežius ragino žurnalistus, „naujienų saugotojus“, ieškoti tiesos.
Švedijos mieste Geteborge susirinkusiems Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį, kaip švietimas ir kultūra gali prisidėti prie ES vertybių apsaugos, kovos su melagingomis naujienomis ir antieuropine propaganda.
Prezidentės teigimu, Lietuva puikiai supranta propagandos žalą valstybei, žino, kaip su ja kovoti, ir šia patirtimi dalijasi su kitomis ES šalimis.
Būtent Lietuvos iniciatyva prieš dvejus metus ES buvo įkurtos strateginės komunikacijos komandos, kurios padeda atpažinti melagingas naujienas ir išsklaidyti propagandos mitus.
Pavyzdžiu Europai tampa ir pilietiška Lietuvos žiniasklaida, kuri pati imasi iniciatyvos šviesti ir saugoti žmones nuo melo. Po Lietuvos mokyklas keliaujantys žurnalistai, padedantys jauniems žmonėms atpažinti propagandą, drauge su pasauline informacijos milžine „Google“ kuriama pažangi „melagingų naujienų gaudyklė“, operatyvi reakcija į propagandos mitus ir jų dekonstravimas internetinėje erdvėje – tai svarbiausia Lietuvos gynybinė linija informaciniame kare.
Lietuvos viešąją erdvę saugo ir strateginės komunikacijos padaliniai valstybės institucijose, kurie fiksuoja informacines atakas ir padeda žiniasklaidai jas atskleisti.
Prezidentė pabrėžė, kad tokio susitelkimo bei sąmoningumo reikia ir visos ES mastu.
Su įžūliu melagingų naujienų antplūdžiu susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, kitos Europos šalys. Todėl itin svarbu, kad ES kultūros ir švietimo iniciatyvos gintų ES vertybes ir padėtų stiprinti Europos žmonių atsparumą melui. Tam būtina investuoti į tikslines kultūrines programas, skirti daugiau lėšų kovai su propaganda, stiprinti ES padalinius, padedančius atpažinti ir paneigti melagingas žinias.
Geteborge kalbama ir apie ES švietimo politiką. ES vadovai tariasi, kaip sustiprinti ir išplėsti jau 30 metų veikiančią „Erasmus“ studijų mainų programą. Naujame daugiamečiame ES biudžete šiai programai norima skirti dvigubai daugiau lėšų – beveik 30 mlrd. eurų. Lietuva taip pat siekia, kad mainų galimybių turėtų ne tik studentai bei dėstytojai, bet ir mokytojai.
„Erasmus“ programos teikiama galimybe mokytis ir dėstyti užsienio universitetuose jau pasinaudojo per 40 tūkst. Lietuvos studentų ir 16 tūkst. dėstytojų.
Rusijai nepavyks Vakaruose pasėti nesantaikos, pirmadienį teigė Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May).
Kasmečiame kreipimesi į Londono Sičio mero pokylio dalyvius, T. Mei vardijo Rusijos veiksmus – nuo Krymo aneksijos iki „siekio informaciją paversti ginklu“, – kurie, pasak jos, kelia grėsmę tarptautinei tvarkai.
„Maskva pasitelkia valstybines žiniasklaidos organizacijas, kad šios skelbtų melagingas naujienas ir „fotošopu“ retušuotas nuotraukas, taip siekdama sėti nesantaiką Vakaruose ir kenkti mūsų institucijoms“, – kalbėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė.
„Todėl Rusijai turiu labai paprastą žinutę: mes žinome, ką darote. Ir jums nepavyks“, – įspėjo T. Mei.
T. Mei teigė, kad Rusija tinkamai neįvertino Vakarų demokratijos atsparumo, „laisvų ir atvirų visuomenių patrauklumo bei Vakarų šalių įsipareigojimų jas saistantiems aljansams“.
Aštrūs Didžiosios Britanijos premjerės komentarai kontrastavo su JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pozicija – su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis siekia palaikyti draugiškus santykius ir neigia, kad Rusijos vadovas nurodė kištis į JAV prezidento rinkimus.
Tačiau, nepaisant to, T. Mei, vadovaujanti trapiai, skandalų alinamai vyriausybei, kuri turi išvesti šalį iš Europos Sąjungos (ES), siekė patvirtinti transatlantinių ryšių svarbą ir Jungtinės Karalystės (JK) vietą pasaulyje po „Brexit“.
Ji tikino, kad JK su Rusijos veiksmais ir toliau kovos per aljansus, kuriems priklauso, ir tuo pat metu sieks reformuoti NATO. Pastarasis punktas – ilgalaikis D. Trampo reikalavimas.
Be to, T. Mei pažadėjo stiprinti kibernetinį saugumą ir griežtinti finansinį reguliavimą, kad užkirstų kelią iš Rusijos į Didžiąją Britaniją patekti „iš korupcijos gautoms pajamoms“.
Tačiau JK premjerė tuo pat metu pasistengė sumažinti įtampą, paragindama ir toliau palaikyti ryšius su Maskva, ir pakartojo, kad šalies užsienio reikalų sekretorius Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ateinančiais mėnesiais apsilankys Rusijoje.
„Nenorime grįžti į Šaltojo karo laikus ar būti nuolatinėje konfrontacijoje“, – tikino T. Mei, pridurdama kad yra „kitas kelias“.
„Daugelis mūsų į posovietinę Rusiją žiūrėjome su viltimi, – tęsė premjerė. – Nes žinome, kad stipri ir klestinti bei taisyklių besilaikanti Rusija yra Jungtinės Karalystės, Europos ir viso pasaulio interesas.“
