Melagėlis
Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1-30 dienomis identifikuota per 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kurių pagrindiniais taikiniais buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė šalies nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, mūsų valstybės istorija, kultūra, švietimas bei konstitucinių pagrindų apsauga.
Anot Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, skleidžiant klaidinančio ir manipuliacinio pobūdžio informaciją buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste NATO ir pačiu Aljansu, Lietuvos aukščiausiomis valdžios institucijomis bei mažinti gyventojų lojalumą valstybei.
Rugsėjo 22 d. LK SKD ekspertai fiksavo bei atrėmė kibernetinį informacinį išpuolį prieš Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą polanddaily.com buvo publikuotas realybės neatitinkantis straipsnis, teigiantis, kad Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai neva „už uždarų durų” ES siūlė į Baltarusiją nusiųsti taikos palaikymo pajėgas. Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo patalpinta liveleak.com svetainėje ir siekiant padidinti jos matomumą į JAV leidžiamo savaitraščio „The New Yorker” redakciją buvo išsiųstas suklastotas (angl. k. spoofed) Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis tariamo Lietuvos ir Lenkijos ministrų dvišalio pokalbio faktą. Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija rugsėjo 23 d. išplatino oficialų pranešimą, kuriuo patvirtino, kad prieš ją buvo įvykdyta kompleksinė kibernetinė – informacinė ataka ir jos metu platinta informacija yra melaginga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas užfiksuotas rugsėjo 2-4 d., rugsėjo 10-16 d. ir rugsėjo 20-25 d. Šios eskalacijos daugiausia sietinos su vieningu trijų Baltijos šalių susitarimu dėl Astravo AE boikoto, Rusijos ir Baltarusijos premjerų susitikimu dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento G. Nausėdos raginimu ES įvesti sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai”, vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo T. Radfordo vizitu Lietuvoje, Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimu, NATO ir Lietuvos kariuomenės pratybomis bei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu Lietuvoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusį mėnesį itin eskaluota įtemptų Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema. Priešiškoje informacinėje aplinkoje provokuota aktyvi žodinė konfrontacija, kuria siekta diskredituoti Lietuvos Respublikos prezidento poziciją ir sumenkinti Seimo rezoliuciją „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai”. Baltarusijos bei Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida savo publikacijose kaltino Lietuvą bandymu destabilizuoti Rusijos ir Baltarusijos vienybę. Buvo formuojamas Lietuvos kaip aršios, veidmainės kaimyninės šalies įvaizdis, menkinamas jos politinis svoris ir statusas ES. Lietuva kartu su Lenkija buvo vaizduojamos kaip nesavarankiškos, JAV parankinės valstybes, kurioms kurstyti ir finansuoti perversmą Baltarusijoje liepia Vašingtonas.
Baltarusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės rugsėjo mėn. taip pat didelį dėmesį skyrė gynybos sričiai. Priešiškoje informacinėje aplinkoje pradėtas formuoti naratyvas, kad Lietuva neva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą ir itin aktyviai tęstas jau anksčiau išryškėjęs naratyvas, kad mūsų valstybė neva provokuoja Baltarusiją dėl NATO pajėgų dislokavimo pasienyje. Šiuo laikotarpiu priešiškose portaluose buvo pabrėžiamas tariamai agresyvus NATO pobūdis ir jo keliama grėsmė regiono saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojamuose naujienų portaluose buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori paversti Baltarusiją mūšio lauku, o NATO, planuodama „didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines”.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rugsėjo 1 d. Baltijos šalių vieningai priimta bendra pozicija dėl Baltarusijos Astravo AE boikoto taip pat sukėlė didelį Kremliaus ir A. Lukašenkos kontroliuojamos žiniasklaidos nepasitenkinimą. Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai įspėja šalies visuomenę būti budriems, atidžiai ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, pasikliauti ne vienu, o keliais informaciniais šaltiniais ir vadovautis oficialių institucijų bei pagrindinių žiniasklaidos priemonių platinamomis naujienomis.
D.Trump ir J.Bideno debatai. EPA – ELTA nuotr.
Likus vos 35 dienoms iki JAV prezidento rinkimų, pirmą kartą debatuose ietis surėmė demokratų kandidatas Joe Bidenas ir respublikonas Donaldas Trumpas.
Klivlande Ohajo valstijoje vykę debatai buvo chaotiški, kokių jų ir tikėtasi, o D. Trumpas ne kartą garsiai šaukdamas pertraukė tiek J. Bideną, tiek ir „Fox News“ debatų moderatorių Chrisą Wallace’ą.
Kandidatai prieš debatus nepaspaudė rankų dėl COVID-19 apribojimų, tačiau šis tradicijos sulaužymas simbolizuoja itin didelę skirtį lapkričio 3 d. rinkimų laukiančioje šalyje.
D. Trumpas, kaip ir žadėjo, užsipuolė 77-erių j. Bideną, teigdamas, kad „radikali kairė“ nuosaikių pažiūrų demokratą „apvyniojo aplink mažąjį pirštelį“.
Jis taip pat apkaltino vieną iš J. Bideno sūnų korupcija ir pareiškė, kad demokrato atžvilgiu „nėra nieko protingo“.
Pats J. Bidenas nesikuklino ir pažėrė virtinę kaltinimų D. Trumpui, pavadinęs jį „melagiu“, „rasistu“, „klounu“ ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino „šuniuku“.
Tiesa, kartais įsiterpti į D. Trumpo skelbiamus ekonominius pasiekimus ar kaltinimus J. Bideno sūnui Hunteriui negalėjo nei J. Bidenas, nei moderatorius Ch. Wallace’as.
Vieną akimirką suirzęs J. Bidenas, kuris pirmauja rinkėjų apklausose, atsisuko į D. Trumpą ir šūktelėjo: „Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“
Sąmokslo teorijos
Ši akimirka simbolizuoja stiprų J. Bideno pasirodymą debatuose, kuriuose, kaip kelis mėnesius teigė D. Trumpo rinkimų kampanijos atstovai, J. Bidenas subyrės.
Respublikonai net skleidė sąmokslo teorijas, neva J. Bidenui reikės vaistų ar ryšio aparato, kuriuo jam būtų pateikiami atsakymai į debatų klausimus.
Tiesa, pykčio persmelktas renginys nenuramino amerikiečių, kurie baiminasi, kad per patį koronaviruso pandemijos įkarštį rengiami prezidento rinkimai gali baigtis chaotiškai.
Ch. Wallace’o paklausti, ar pažada laikytis ramybės ir susilaikyti nuo skelbimo apie pergalę, jei rezultatai nebūtų žinomi iškart po rinkimų lapkričio 3 d., J. Bidenas atsakė: „Taip.“
D. Trumpas savo ruožtu nesiteikė pažadėti ir tvirtino, neva „dešimtimis tūkstančių rinkimų biuletenių yra manipuliuojama, aš su tuo nesusitaikysiu“.
Taip pat paklaustas, ar smerkia kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotes, tokias kaip „Proud Boys“ (liet. „Išdidūs berniukai“), D. Trumpas miglotai atsakė „Išdidūs berniukai – atsitraukti ir laukti“.
Tiesiogiai Amerikos žmonėms
J. Bidenas per debatus siekė D. Trumpą susieti su COVID-19 pandemija, kuri Jungtinėse Valstijose nusinešė daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
Dažnai J. Bidenas išvengdavo D. Trumpo žodžių atsisukdamas tiesiogiai į kameras ir kreipdamasis į dešimtis milijonų žmonių, kurie visoje šalyje stebi šiuos debatus.
„Keli iš jūsų šįryt atsikėlėte ir prie virtuvės stalo buvo tuščia kėdė, nes kažkas mirė nuo COVID?“ – klausė J. Bidenas, rodydamas užuojauta kenčiantiems – šią savybę D. Trumpai kol kas sunkiai pavyksta išsiugdyti.
Pasišaipydamas iš 74-erių D. Trumpo dėl jo neva atrastų koronaviruso gydymo būdų, J. Bidenas pareiškė: „Galbūt galite įsišvirkšti baliklio į ranką, gal tai padėtų.“
Mokesčių vengimas
Dar iki pačių debatų pradžios J. Bidenas pasinaudojo „The New York Times“ atskleista informacija, kad D. Trumpas daugelį metų vengė mokėti federalinius pajamų mokesčius. Prezidentu tapęs verslininkas 2016 m. sumokėjo vos 750 dolerių federalinių pajamų mokesčių.
Likus kelioms valandoms iki debatų pradžios J. Bidenas paskelbė savo mokesčių deklaracijas, o debatuose pareikalavo, kad tai padarytų ir D. Trumpas.
Pats D. Trumpas tvirtino sumokėjęs „milijonus dolerių“ mokesčių. Vis dėlto, šis skandalas gali suteikti J. Bidenui dar daugiau galimybių perimti iš D. Trumpo skurdesnių darbininkų balsus, kuriuos respublikonų kandidatas vadina „užmirštais vyrais ir moterimis“.
Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, dokumento klastojimu ir jo panaudojimu kaltinamas 26-erių metų vilnietis R. P.
Jau vieną kartą už tokių prekių neteisėtą disponavimą nuteistas, šį kartą vyras buvo įtariamas gabenęs net 20 tūkstančių pakelių cigarečių „Minsk Capital“.
Praėjusių metų liepos pabaigoje buvo gauta informacija, kad automobiliu „Mazda 6“ iš Latvijos į Lietuvą gali būti nelegaliai gabenamos cigaretės. Rokiškio rajone esančioje Obelių gyvenvietėje šį automobilį pastebėjo Rokiškio rajono policijos pareigūnai. Jie stabdė automobilio vairuotoją, tačiau šis jų nurodymui nepakluso.
Automobiliui sprunkant Zarasų kryptimi, jį vijosi ne tik policijos ekipažas, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Sprunkančio „Mazda 6“ vairuotojo niekaip nepavyko sustabdyti, nes sąlygas apsunkindavo žvyrkelyje susidarę dulkių kamuoliai. Po 20 kilometrų gaudynių privažiavus kaimo turizmo sodybą, buvo rastas paliktas gaudomas automobilis. Vairuotojas buvo pabėgęs.
Automobilyje buvo rasta 20 tūkstančių cigarečių pakelių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėžėse aptiktų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų cigarečių vertė – 56545 eurai.
Ieškant šio krovinio savininko, pareigūnams teko dar vienas iššūkis. Suradus įtariamąjį – automobilio savininką, jis kaltės nepripažino, tikino automobilį pardavęs likus dienai iki nusikaltimo ir nieko nežinąs apie nelegaliai gabentas cigaretes. Jis pareigūnams pateikė, kaip vėliau paaiškėjo, suklastotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir tikino, kad automobilį pardavė vienam Latvijos piliečiui.
Įtariamajam pareigūnų apgauti nepavyko – jį atpažino įvykio metu jo automobilį stabdžiusi policijos pareigūnė. Atlikus DNR tyrimą nuo ant mašinoje rasto kramtomosios gumos pakelio, gautas DNR profilis sutapo su įtariamojo R. P. profiliu.
Kaltinamajam R. P. už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (Baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 1 dalis), dokumento klastojimą ir jo panaudojimą (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis) gresia laisvės atėmimas iki 7 metų.
Informaciją pateikė Lietuvos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Kas yra Gineso rekordų knyga – neverta smulkiai pasakoti. Visi žinome, kad tai – kasmetinis pasaulio rekordų žinynas, kuriame fiksuojami ir žmogaus pasiekimai, ir ekstremalūs gamtos pokyčiai..
Pirmą sykį knyga išleista 1955 metais pagal airių alaus daryklos „Guinness Brewery“ valdytojo Chju Biverio sumanymą. Tas leidimas sulaukė milžiniško pasisekimo. Tiražas – daugiau nei 100 milijonų egzempliorių. Už ją didesnį tiražą anuomet turėjo tik Biblija.
Dabar Gineso rekordų knyga leidžiama daugiau nei 100 pasaulio šalių daugiau nei 23 kalbomis. Beje, patekusieji į Gineso rekordų knygą dažniausiai džiūgauja sulaukę tokio dėmesio.
Bet gal reikėtų į Gineso rekordų knygą įtraukti ir vadinamuosius blogiukus? Pavyzdžiui – iškraipančius duomenis, faktus? Kas galėtų pretenduoti į titulą tų, kurie dažnai gražina susidariusią padėtį, slepia svarbius niuansus arba tiesiog nesako visos tiesos?
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas mano, jog į Gineso rekordų knygą kaip mėgstantis ignoruoti svarbias detales bei gražinti bjaurius niuansus pretenduoja Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas. Pavyzdžiui, gegužės 31-ąją kalbėdamas Eurazijos susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje ponas S.Sargsianas klaidino svečius net keturis kartus.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas
Štai Armėnijos vadovas teigė, esą balandžio pradžioje, pereidamos į kontrpuolimą, Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos atsiėmė tik 800 hektarų žemių. O juk Azeraidžano pajėgos balandžio pradžioje sugebėjo susigrąžinti net 2000 hektarų. Du – tris kartus daugiau nei oficialiai skelbė Armėnijos prezidentas.
Oficialiojo Baku tvirtinimu, Armėnijos vadovas gudravo ir tuomet, kai Astanoje susirinkusiems pasaulio lyderiams įrodinėjo, esą padėtį Kalnų Karabache kontroliuoja … „Karabacho kariuomenė“. Tokios kariuomenės nėra niekur – nei Šiaurės ašigalyje, nei Pietų Amerikos džiunglėse, nei, tuo labiau, – Kaukaze. Visas pasaulis puikiai žino, jog iš Azerbaidžano atimtame Kalnų Karabache šiuo metu šeimininkauja armėnų kariškiai.
S.Sargsianas nutylėjo tikrąją tiesą ir tuomet, kai įrodinėjo, esą oficialusis Baku prašė Rusijos, kad ši pasirūpintų „karinių veiksmų“ nutraukimu karinio konflikto zonose. Bet juk tikroji tiesa – kitokia. Kad kariniame konflikte atsirastų pauzė, Rusijos pagalbos prašė ne Azerbaidžanas, o būtent Armėnija. Taigi specialiai visos tiesos nesakydamas arba ją specialiai iškraipydamas Armėnijos vadovas galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip žmogus, dažnusyk klaidinantis visuomenę net garbingose tarptautinėse arenose.
Beje, kad Armėnijos prezidentas vertas Gineso rekordų knygos dėmesio, Azerbaidžano prezidentas prakalbo 4-ąjame Pasaulio azerbaidžaniečių suvažiavime, surengtame sostinėje Baku birželio 3 – 4 dienomis.
Pasaulio azerbaidžaniečių suvažiavimas – rimtas, solidus, svarbus renginys Azerbaidžanui. Šiemet jame dalyvavo daugiau nei 500 azerbaidžanietiškų organizacijų iš 49 pasaulio valstybių, taip pat – palankumo Azerbaidžanui neslepiančių 50 garsių pasaulio politikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų. Azerbaidžano prezidentas taip pat akcentavo svetur gyvenančių azerbaidžaniečių pareigas: būti vieningiems, rūpintis Azerbaidžano įvaizdžiu, propaguoti galimybes turistauti Azerbaidžane, bent kartą per metus aplankyti Tėvynę, domėtis azerbaidžanietiškomis aktualijomis, neužmiršti gimtosios kalbos…
Beje, labai prasmingi linkėjimai, pageidavimai. Jie kuo puikiausiai tinka ir po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams.
Štai šiame suvažiavime Azerbaidžano lyderis I.Alijevas ir užsiminė, kodėl Armėnijos vadovas galėtų pirmauti Gineso rekordų sąrašuose – kaip tikruosius faktus iškraipantis politikas.
Pasiūlymas – vertas dėmesio. Pasaulyje – daug tokio sukirpimo politikų. Jei neįmanoma jų sutramdyti, tai gal padėtų vadinamieji tarptautiniai gėdos sąrašai, kur būtų fiksuojama, kas, kur, kada ir kiek kartų sakė netiesą arba sakė tik pusiau tiesą? Juk sykį patekęs į Gineso rekordų knygos vadinamuosius Gėdos sąrašus liksi ten pažymėtas visiems laikams.
Gal, omenyje turėdami šią bausmę, vengtų akivaizdžiai meluoti?
