merai

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas siūlo patikslinti savivaldybių tarybų narių ir merų priesaikos tekstą, aiškiai nurodant, kad jie prisiekia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

 

Savo parengtu ir jau registruotu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu jis siekia įteisinti, kad naujai išrinktiems savivaldybių tarybų nariams ir merui būtų sudaryta galimybė „prisiekti ne kokiai nors abstrakčiai Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Taip ir buvo iki 2023 m. savivaldos rinkimų.

 

„Šis pakeitimas užkardytų teisinio interpretavimo galimybę ir aiškiai deklaruotų, kurios valstybės Konstitucijai prisiekia Lietuvos Respublikos piliečių išrinkti savivaldybių tarybų nariai ir merai. Priesaika yra dokumentas, o šio stiliaus tekstuose nutylėjimai, elipsės, bet kokios implikacijos netinka, tekste turi būti viskas tiksliai pasakyta, įvardyta žodžiais“, – Eltai sakė Seimo Kultūros komiteto narys S. Tumėnas.

 

Parengti Vietos savivaldos įstatymo pataisas parlamentarą paskatino po šių metų pavasarį įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų kilęs skandalas, nes, anot jo, „argumentuotai taip ir liko neišsklaidytos abejonės: prisiekta Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar apskritai Konstitucijai?“

 

„Deja, liko kartėlis, sąmoningai ar ne neatsakyta į klausimą, kas įvyko šį pavasarį po savivaldos rinkimų, kai tarybų nariai buvo priversti antrą kartą prisiekti, bet prisiekti jau ne įprastiniam tekstui „Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (kaip būdavo iki 2023 metų pavasario), o tiesiog – Konstitucijai? Priesaikos tekstą kartojo Palangos, Joniškio, Mažeikių, Plungės, Trakų rajono bei Kazlų Rūdos savivaldybių tarybos nariai, dėl kitų priežasčių kai kurie suklydę pavieniai išrinkti Šiaulių, Visagino savivaldybių tarybos nariai“, – skandalo aplinkybes primena politikas.

 

Beje, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai ir kariai prisiekia Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai. Tapdami mūsų šalies piliečiais asmenys taip pat prisiekia laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

 

„Išrinktas savivaldybės tarybos narys, meras turi prisiekti, gerbti ir vykdyti ne kokią nors abstrakčią Konstituciją, o Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Deja, po 2023 m. savivaldos rinkimų kai kuriose Lietuvos savivaldybėse priesaiką davę tarybų nariai turėjo ją pakartoti vėliau, nes buvo pripažinta, kad pakartoti ankstesnių redakcijų priesaikos žodžiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai (o ne Konstitucijai) yra pertekliniai žodžiai. Manytina, kad pavasarį įvykęs skandalas yra nesusipratimas, vadinamasis lapsus linguae, o ne tikslinis veiksmas“, – teigia  S. Tumėnas.

 

Kaip pabrėžia politikas, priesaika – vienas iš pagrindinių piliečių žodinių pasižadėjimų, rodančių prisiekiančio asmens santykį su savo valstybe, lojalumą jai.

 

LVŽS frakcijos Seime narys S. Tumėnas primena, kad skiriant ir tvirtinant naująją Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Liną Petronienę Seime, jis vylėsi, kad ji išsklaidys abejones, tiesiai šviesiai atsakys, ar pavasarį įvyko techninis nesusipratimas, ar sąmoningai, nuosekliai daroma taip, kad Lietuvoje, jos dokumentuose, net priesaikoje neliktų „Lietuvos Respublikos Konstitucijos”, o liktų tik „Konstitucija“? Parlamentaras S. Tumėnas apgailestauja, kad LVŽS frakcijos susitikime su pretendente vadovauti VRK atsakymo neišgirsta.

 

„Kalti liko ne VRK darbuotojai, derinantys priesaikos tekstą su rinkimų apygardomis, jos skaitymo detales su savivaldybėmis, bet nauja, skubotai rengta Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kur aptartas ir naujas vietos savivaldos veiklos modelis”, – sakė  S. Tumėnas. 

 

Parlamentaro teigimu, liko neatsakytų klausimų. Eltai jis sakė, kad lengviausia viską suversti techninei klaidai, bet politikas vardija ir kitas priežastis, paskatinusias siūlyti pataisą: „Žinodami situaciją, kaip šioje Seimo kadencijoje varoma lietuvių kalba iš Lietuvos, kaip gujami, neremiami lietuvių etninės kultūros projektai, kaip pradedama vengti ir braukti iš vartosenos žodžius „tautinis, patriotinis“ (juos keičiant „pilietinis“), nenustebsiu, jei išgirsiu, kad nepolitkorektiška kalbėti apie Lietuvos Respublikos Konstituciją. Juk einame į bendros Europos konfederaciją? Gal todėl ir siūloma prisiekti ne Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o apskritai Konstitucijai? Pratinkimės”.

 

Įstatymo pataisas parengęs S.Tumėnas pasidžiaugė, kad jas įvertinęs Seimo Teisės departamentas nepateikė jokios pastabos. Todėl jis tikisi, kad jos sulauks pritarimo ir iš kitų kolegų pateikiant Seimo salėje.