Paminklas Dainavos apygardos partizanams

Šį rudenį Alytuje bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams. Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš 9 partizanų apygardų, nepagerbta paminklu. 

Dainavos paminklo statymo istorija užsitęsė net 23 metus – paminklo vietos ir jo projekto klausimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC), visuomenė ir vietos valdžios struktūros svarstė nuo 1997 metų.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Šarūno ir Žaibo būrių partizanai žygyje.

Pernai vasarą LGGRTC ir Alytaus miesto savivaldybės vadovai, partizanai, politiniai kaliniai, alytiškiai pagaliau sutarė, kad paminklas stovės Alytaus senamiesčio skvere; šią gegužę jiems buvo pristatytas būsimojo paminklo maketas. Statybos darbus planuojama baigti rudenį. 

Paminklo Dainavos apygardos partizanams kūrybinė grupė: paminklo autorius – skulptorius Gintautas Jonkus, aplinkos sutvarkymo autoriai – architektas prof. dr. Petras Grecevičius, kraštovaizdžio architektas doc. dr. Jonas Abromas.

Už paminklo pagaminimą ir pastatymą atsakinga Alytaus miesto savivaldybės administracija, už darbų finansavimą – paminklo iniciatorius LGGRTC.

Paminklas bus apšviestas LED šviestuvais. Šalia jo bus įrengti trys suoliukai, informacinis stendas lietuvių ir anglų kalbomis. Aplinką puoš puslankiu sukomponuota dviejų pakopų gyvatvorė iš visžalių augalų.

Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.

Dainavos apygarda buvo įkurta 1945 m. lapkričio mėn., ji apjungė Alytaus apskrities ir dalį Lazdijų apskrities partizanų. Dainavos apygardos įkūrėju ir pirmuoju vadu laikytinas plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1945 m. lapkritį – 1946 m. gegužę vadovavęs tuo metu vadinamai A apygardai). Kiti Dainavos apygardos vadai:

Dominykas Jėčys–Ąžuolis (1946 m. gegužė–1947 m. rugpjūtis), 

Adolfas Ramanauskas–Vanagas (1947 m. rugpjūtis–1948 m. rugsėjis),

Benediktas Labėnas–Kariūnas (1948 m. rugsėjis–1949 m. kovas),

Lionginas Baliukevičius–Dzūkas (1949 m. gegužė–1950 m. birželis), 

Juozas Gegužis–Diemedis (1950 m. birželis–1951 m. rugsėjis), 

Vincas Daunoras–Ungurys (1951 m. rugsėjis–1952 m. gegužė).

Žymesni mūšiai: Kalniškės mūšis (vyko 1945 m. gegužės 16-17d.), du mūšiai Varčios miške (vyko 1945 m. birželio 14 d. ir birželio 23 d.), Merkinės mūšis (vyko 1945 gruodžio 15 d.).

Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2020.06.12; 15:30

musis_1

Šaltą apšerkšnijusią gruodžio 15-osios dieną Merkinėje, prie namo, kuriame 1944-1954 metais buvo kankinami ir žudomi pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyviai – dabar čia Lietuvos kovų ir kančių istorijos muziejus – buvo atidengtas paminklas-koplytstulpis “Partizanams ir jų vadui Adolfui Ramanauskui Vanagui, kovojusiems prieš sovietinius okupantus legendiniame 1945-12-15 Merkinės mūšyje atminti” (skulptorius liaudies meistras Antanas Česnulis).

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, prie atidengto paminklo ir Vinco Krėvės gimnazijoje sakomos kalbos, dainuojamos partizaniškos ir kariškos dainos (gen. Jono Žemaičio Karo Akademijos vyrų choras “Kariūnas”, gimnazistai). Dalyvavo daug Merkinės gyventojų, moksleivių, politikų, kariškių, kunigų, įvairių visuomeninių ir politinių, patriotinių organizacijų atstovų iš Vilniaus, Varėnos, Alytaus ir kt. Internetinėje žiniasklaidoje jie yra paminėti pareigomis ir pavardėmis, todėl aš čia to nuobodaus sąrašo nekartosiu, juo labiau, kad jis nedaug ką tepasako.

Continue reading „Merkinės mūšio aidai”