Neipidas, gruodžio 6 d. (AFP-ELTA). Mianmaro teismas pirmadienį ketveriems metams įkalino nuverstą civilinės valdžios lyderę Aung San Suu Kyi už kurstymą prieš kariuomenę ir COVID taisyklių pažeidimą, naujienų agentūrai AFP sakė chuntos atstovas.
Aung Suu Kyi „buvo nuteista dvejų metų laisvės atėmimo bausme pagal 505 straipsnio b punktą ir dvejų metų laisvės atėmimo bausme pagal stichinių nelaimių įstatymą“, – sakė chuntos atstovas Zaw Min Tunas.
Buvęs prezidentas Win Myintas taip pat nuteistas kalėti ketverius metus pagal tuos pačius kaltinimus, sakė jis ir pridūrė, kad jie dar nebus uždaryti į kalėjimą. „Jiems bus pateikti kiti kaltinimai tose vietose, kur jie dabar apsistoję“ sostinėje Neipide pridūrė jis, bet daugiau detalių nepateikė.
76 metų Aung Suu Kyi yra sulaikyta nuo tada, kai ankstų vasario 1-osios rytą generolai nuvertė jos vyriausybę ir taip baigėsi trumpas Mianmaro demokratijos laikotarpis. Nuo tada chunta pridėjo daugybę kitų kaltinimų, įskaitant tarnybos paslapčių įstatymo pažeidimą, korupciją ir sukčiavimą per rinkimus. Nobelio premijos laureatei gresia dešimtmečiai kalėjimo, jei bus pripažinta kalta dėl visų kaltinimų.
Žurnalistams buvo uždrausta dalyvauti specialiajame teisme kariškių valdomoje sostinėje, neseniai Aung Suu Kyi advokatams uždrausta kalbėti su žiniasklaida.
Vietos stebėjimo grupės duomenimis, per susidorojimą po perversmo žuvo daugiau nei 1 300 žmonių ir daugiau nei 10 tūkst. suimta.
Mianmaro miesteliuose ir miestuose antradienį tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į gatves prieš karinį perversmą, praėjus 100 dienų nuo tada, kai generolai nuvertė išrinktą vyriausybę ir įstūmė šalį į didžiausią per kelis dešimtmečius krizę.
„Šalis miršta kontroliuojama Mino Aungo Hlaingo, kuris niekada negalvoja apie mūsų žmones“, – agentūrai dpa sakė vienas protestuotojas.
Per demonstracijas protestuotojai skandavo šūkius ir reikalavo teisingumo, laisvės ir demokratijos Mianmare.
Mianmaro žmonės daugiau kaip tris mėnesius rengia demonstracijas visoje šalyje, nepaisydami karinio valdymo ir saugumo pajėgų vykdomo smurtinio susidorojimo su jais.
Jungtinės Tautos (JT) savo ruožtu antradienį paragino tarptautinę bendruomenę daryti didesnį spaudimą Mianmaro chuntai.
„Akivaizdu, kad reikalingas aktyvesnis tarptautinės bendruomenės dalyvavimas, siekiant užkirsti kelią tolesniam žmogaus teisių padėties blogėjimui Mianmare“, – teigė JT žmogaus teisių biuras.
Sumaištis Mianmare tęsiasi nuo vasario 1 dienos, kai generolai nuvertė ir sulaikė civilinę lyderę Aung San Suu Kyi. Po karinio perversmo šalyje įsiplieskė masiniai protestai, gyventojai reikalauja grįžti prie demokratijos. Per neramumus po perversmo žuvo šimtai žmonių.
Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ambasadoriai pasmerkė Mianmaro karinės chuntos vykdomas civilių žmonių žudynes, informuoja naujienų agentūra AFP.
„Saugumo pajėgos žudo beginklius civilius, taip pat ir vaikus, – žmones, kuriuos jie prisiekė ginti. Profesionali kariuomenė ir policija taip nesielgia“, – rašoma JAV ambasados pareiškime feisbuke.
AFP patvirtino, kad Mianmare žuvo mažiausiai 24 žmonės. Tačiau vietos žiniasklaida praneša apie kur kas daugiau aukų. Manoma, kad žūti galėjo bent 50 žmonių.
Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ambasados taip pat pasmerkė civilių žudynes šeštadienį Mianmare minint kariuomenės dieną.
„Šis, 76-asis, Mianmaro kariuomenės dienos minėjimas bus prisimintas kaip teroro ir gėdos diena. Beginklių civilių žmonių ir vaikų žudynės yra nepateisinamos“, – pareiškė ES ambasada Jangone.
Šeštadienį karinė chunta, demonstruodama savo galią, šalies sostinėje Neipide surengė didžiulį karinių pajėgų ir karinės technikos paradą.
Suirutė šalyje prasidėjo vasarį, generolams nuvertus ir suėmus Mianmaro civilinę lyderę Aung San Suu Kyi. Netrukus po to žmonėms reikalaujant demokratijos prasidėjo masiniai protestai.
Mianmare pirmadienį per dar vieną neramumų ir protestų prieš chuntą dieną žuvo mažiausiai 20 žmonių, skelbia vietos stebėsenos grupė.
Mianmaro kariuomenei prieš šešias savaites įvykdžius perversmą, nuvertus ir suėmus lyderę Aung San Suu Kyi, protestai šalyje rengiami beveik kasdien. Mianmaro saugumo pajėgos protestuotojams išvaikyti naudoja ašarines dujas, gumines kulkas, taip pat šaudo kovinėmis kulkomis.
Pagalbos politiniams kaliniams asociacija Mianmare – sulaikytus žmones ir aukas skaičiuojanti grupė – paskelbė, kad pirmadienį dėl smurto žuvo mažiausiai 20 žmonių.
„Aukų skaičius drastiškai auga“, – teigiama antradienį organizacijos paskelbtame pranešime. Grupė pranešė, kad nuo vasario 1 d. įvykdyto perversmo dėl smurto Mianmare jau žuvo daugiau nei 180 žmonių.
Didžioji dalis pirmadienį žuvusių asmenų buvo prieš perversmą nusiteikę protestuotojai, nors žuvo ir civilių, „net nedalyvavusių protestuose“, teigiama pranešime.
Didžioji dalis aukų užregistruota centrinėje Mianmaro dalyje, dar trys asmenys žuvo Jangone. Tarp trijų aukų Jangone buvo dvi moterys, kurios žuvo savo namuose, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti gatvėse.
Per protestus prieš karinę chuntą Mianmare trečiadienį, JT duomenimis, žuvo 38 žmonės. Tai „kruviniausia“ diena šalyje nuo karinio pučo vasario 1 dieną, virtualioje spaudos konferencijoje sakė JT pasiuntinė Christine Schraner Burgener. Iš viso nuo protestų pradžios jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
Trečiadienį keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, pasakojo liudininkai. Tai buvo jau 30-oji pasipriešinimo diena. Saugumo pajėgos vėl panaudojo ašarines dujas, akinamąsias granatas ir gumines kulkas, rašo portalas „Eleven Myanmar“.
Nuo pučo Mianmare bent laikinai buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių.
Dėl besitęsiančio smurto JT Saugumo Taryba vėl aptars krizę. Anot diplomatų, Jungtinė Karalystė paprašė penktadienį sušaukti posėdį už uždarų durų Niujorke. Ir trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo raginimai JT padėti šaliai. Vis dažniau liudininkai vadina Mianmarą „karo zona“.
Mianmare sekmadienį dėl saugumo pajėgų veiksmų žuvo šeši protestuotojai, pranešė medikai ir pareigūnai. Ši diena yra kruviniausia nuo protestų prieš karinį perversmą ir naują karinį režimą pradžios.
Gelbėtojai agentūrai AFP sakė, kad trys vyrai buvo nušauti pietiniame Davėjaus mieste, du paaugliai žuvo Bago mieste. Šešta auka, pasak įstatymų leidėjo iš nuverstos Mianmaro civilinės vyriausybės, žuvo Jangone.
Nuo karinio perversmo vasario 1 d. Mianmare rengiamos didžiulės demonstracijos ir vykdoma pilietinio nepaklusnumo kampanija.
Protestuotojai reikalauja grąžinti valdžią nuverstai Aung San Suu Kyi civilinei vyriausybei.
Praėjus kelioms valandoms po kelių protestuotojų prieš karinį perversmą Mianmare žūties, „Facebook“ pašalino šalies ginkluotųjų pajėgų administruojamą puslapį.
„Šį rytą, atsižvelgdami į savo pasaulinę politiką, dėl pakartotinai pažeistų bendruomenės standartų, kuriais draudžiama kurstyti smurtą ir organizuoti žalos sukėlimą, iš „Facebook“ pašalinome „Tatmadaw True News Information Team Page“ puslapį“, – sakoma socialinio tinklo atstovų pranešime.
Mianmaro ginkluotosios pajėgos šalyje vietine kalba vadinamos „Tatmadaw“.
Anot vietinės žiniasklaidos, prieš karinį perversmą surengtame proteste Mandalėjaus mieste šeštadienį žuvo mažiausiai du žmonės, dar šeši dalyviai buvo sužeisti.
Saugumo pajėgos į antrame pagal dydį mieste susibūrusius protestuotojus paleido tikras kulkas. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose iš įvykio vietos matyti neštuvais nešami kraujuojantys žmonės.
Daugiau nei 50 milijonų gyventojų turinčiame Mianmare feisbukas yra labai populiarus socialinis tinklas.
Didžioji Britanija įvedė sankcijų trims Mianmaro generolams, įtariamiems žmogaus teisių pažeidimais po šalyje neseniai įvykusio karinio perversmo.
„JK smerkia karinį perversmą ir savavališką Aung San Suu Kyi ir kitų politinių veikėjų sulaikymą“, – sakoma užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo pranešime.
„Mes kartu su tarptautinėmis sąjungininkėmis patrauksime atsakomybėn Mianmaro kariuomenę už žmogaus teisių pažeidimus ir sieksime teisingumo Mianmaro žmonėms“, – priduriama pranešime.
Trys asmenys, kuriems bus taikomos sankcijos, yra gynybos ministras Mya Tun Oo, vidaus reikalų ministras Soe Htutas ir vidaus reikalų viceministras Thanas Hlaingas.
Didžioji Britanija taip pat paskelbė, kad imasi priemonių užkirsti kelią, jog šalies teikiama užsienio pagalba nesuteiktų netiesioginės paramos naujajai karinei vadovybei.
Mianmare tūkstančiai įvykdytam kariniam perversmui nepritariančių žmonių nepaisė naujo kariuomenės draudimo rengti mitingus ir antradienį – ketvirtą dieną iš eilės – išėjo į gatves.
Stebėdamas, kaip šimtai tūkstančių žmonių protestuoja prieš praėjusią savaitę įvykdytą perversmą, chuntos vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pirmadienio vakarą pasakė kalbą per televiziją, siekdamas pateisinti valdžios perėmimą. Jis teigė, kad karinis valstybės perversmas yra grindžiamas „rinkėjų sukčiavimu“, tačiau pažadėjo atiduoti valdžią po naujų rinkimų.
Jo kalba pasirodė po to, kai kariuomenė uždraudė daugiau kaip penkių žmonių susibūrimus Jangono – šalies komercinės sostinės – dalyse ir kitose šalies vietose, kur savaitgalį ir pirmadienį vyko didžiuliai protestai. Be to, karštuosiuose protestų taškuose buvo įvesta naktinė komendanto valanda.
Nepaisant to, antradienio rytą įvairiose Jangono vietose, taip pat šalia Nacionalinės demokratijos lygos (NDL) partijos, vadovaujamos nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi, būstinės kilo nauji protestai. Moteris buvo sulaikyta perversmo dieną.
Protestuotojai nešė plakatus su užrašais „Norime savo lyderio“, omenyje turint Aung San Suu Kyi, ir „Jokios diktatūros“.
San Čaungo rajone, kur buvo uždrausti dideli sambūriai, daugybė mokytojų žygiavo pagrindiniu keliu. Kamajuto rajone taip pat susirinko šimtai protestuotojų, dainuodami dainas ir mosuodami plakatais.
Sostinėje Neipide policija ne kartą panaudojo vandens patranką prieš nedidelę protestuotojų minią, kuri atsisakė pasitraukti. „Nutraukite karinę diktatūrą“, – šaukė jie.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė „solidarumą su Mianmaro žmonėmis“ po šią savaitę įvykusio karinio perversmo ir paragino šalies kariuomenę siekti „demokratinio sambūvio“.
Popiežius kalbėjo tuo metu, kai į Jangono gatves savaitgalį išėjo dešimtys tūkstančių žmonių pareikšti nepasitenkinimo dėl pirmadienį įvykusio valstybės perversmo.
„Meldžiuosi, kad esantieji valdžioje veiktų… visų labui“, – sekmadienį Vatikano rūmų lange po „Viešpaties Angelo“ maldos sakė pontifikas.
Popiežius, Mianmare paskutinį kartą lankęsis 2017 m., paragino siekti „socialinio teisingumo, nacionalinio stabilumo ir harmoningo demokratinio sambūvio“.
Keliuose Mianmaro miestuose visą savaitgalį vyksta protestai, nukreipti prieš karinį režimą.
Mianmare šeštadienį įvyko didžiausi iki šiol protestai prieš karinį perversmą, o jauni demonstrantai išėjo į gatves pasmerkti šalies naujosios karininkų valdžios, nepaisant visoje šalyje išjungto interneto ryšio, siekiant numalšinti visuomenės nepasitenkinimą.
Apie 1 000 protestuotojų žygiavo netoli Jangono universiteto, iškėlę tris pirštus kaip pasipriešinimo prieš karinį perversmą simbolį.
„Šalin karinę diktatūrą!“ – skandavo minia. Daugelis protestuotojų buvo užsirišę raudonus raiščius. Ši spalva siejama su nuverstos šalies lyderės Aung San Suu Kyi partija.
Gretimas gatves blokavo daug policijos pareigūnų, o šalia protesto stovėjo du vandens patrankų sunkvežimiai.
Mianmare jau antrą kartą šią savaitę išjungtas internetas. Pirmą kartą internetas išjungtas pirmadienį, tuo metu, kai buvo sulaikyta Aung San Suu Kyi ir kiti aukšto rango šalies lyderiai.
Pirmadienį buvo nutrauktas vos 10 metų trukęs Mianmaro demokratinis valdymas, o karinis perversmas paskatino įtūžio bangą, praūžusią visur – nuo socialinių tinklų iki Mianmaro miestų gatvių.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas tikino, kad JT specialusis pasiuntinys Mianmare jau susitiko su šalies kariuomenės vado pavaduotoju ir paragino karinę chuntą grąžinti valdžią civilinei vyriausybei.
„Darysime viską, ką galime, kad suvienytume tarptautinę bendruomenę ir užtikrintume, jog būtų sudarytos sąlygos atšaukti šį perversmą“, – penktadienį sakė A. Guterresas.
Savo ruožtu Mianmaro valstybinė žiniasklaida šeštadienį paskelbė, kad karinės chuntos atstovai kalbėjosi su užsienio šalių diplomatais ir prašė jų bendradarbiauti su naująja šalies valdžia.
„Vyriausybė supranta tarptautinės bendruomenės nerimą dėl Mianmaro demokratinio pereinamojo proceso tęstinumo“, – teigė Mianmaro karinės chuntos tarptautinio bendradarbiavimo ministras Ko Ko Hlaingas.
Du naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai, kurie buvo įkalinti už valstybės paslapčių apsaugos įstatymo pažeidimus nušviečiant rohinjų krizę Mianmare, antradienį buvo paleisti iš kalėjimo.
Daugiau kaip 500 dienų už grotų praleidę 33 metų Wa Lone’as ir 29 metų Kyawas Soe Oo šypsojosi, kai išėjo iš kalėjimo. Jie išleisti pagal Mianmaro prezidento suteiktą amnestiją.
„Reuters“ žurnalistai buvo nuteisti dėl Oficialių paslapčių akto pažeidimų, kai vykdė tyrimą apie 10-ies rohinjų vyrų ir berniukų žudynes Mianmaro Rachinų valstijoje. Pernai rugsėjį abu vyrai buvo nuteisti septynerių metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Wa Lone’o ir Kyawo Soe Oo įkalinimas buvo suvokiamas kaip išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę, kilo klausimų dėl demokratijos padėties Mianmare.
Išėjęs iš kalėjimo Wa Lone’as BBC korespondentui sakė, kad niekada nenustos būti žurnalistu.
Abu vyrai turi šeimas, mažus vaikus. Wa Lone’o žmona apie nėštumą sužinojo tik po to, kai jos vyras jau buvo suimtas.
Šių dviejų žurnalistų įkalinimas sukėlė didžiulį šoką Mianmaro žurnalistų bendruomenei, nes tai priminė jiems gyvenimą, kai šalį valdė karinė chunta. Jos valdymo metais spauda buvo griežtai cenzūruojama ir dažnai įkalinami žurnalistai.
Popiežius Pranciškus šeštadienį baigė turą po Aziją susitikdamas su rohinjų pabėgėliais Bangladeše, taip simboliškai demonstruodamas solidarumą su musulmonų mažuma, bėgančia nuo smurto Mianmare, praneša AFP.
Paskutinę savo vizito po Mianmarą ir Bangladešą dieną katalikų dvasinis vadovas aplankė Bangladešo sostinėje Dakoje esančią Motinos Teresės ordino ligoninę.
Popiežius Pranciškus yra pagarsėjęs dėl pabėgėlių teisių gynimo ir pakartotinai išreiškė paramą kenčiantiems rohinjams, kuriuos apibūdino kaip „brolius ir seseris“.
Dažniausiai tiesmukai kalbančiam Popiežiui teko diplomatiškai laviruoti keturių dienų vizito Mianmare metu. Tai buvo pirmasis istorijoje pontifiko apsilankymas šioje šalyje. Mianmare jis vengė viešai minėti rohinjus, bet ragino budistų lyderius įveikti „prietarus ir neapykantą“.
Tuo metu lankydamasis Bangladeše Popiežius atvirai kalbėjo apie rohinjų problemas ir susitiko su jais pabėgėlių stovykloje. Popiežius Pranciškus prašė jų atleidimo dėl persekiojimo ir pasaulio abejingumo.