Prancūzijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, liepos 1 d. (ELTA). Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro pareiškė, jog pastarieji įvykiai Prancūzijoje rodo, kad Lenkija yra teisi, nenorėdama priimti daugiau migrantų iš už Europos ribų. Atitinkamą įrašą jis paskelbė šeštadienį tviteryje, praneša portalas „eurointegration“.
„Trečia riaušių naktis Prancūzijoje. Sudegintos parduotuvės ir automobiliai, sužeisti policininkai, išsigandę žmonės. Tai istorija apie migracijos politikos ir kultūrinio „turtėjimo“ bankrotą, apie didėjantį nuosmukį ir anarchiją. O po Prancūzijos eilėje Belgija, Švedija ir kitos šalys… Jei Vakarai neįstengs atsitokėti, tai mes, lenkai, padarysime atitinkamas išvadas. Referendumui – taip! Pabėgėlių perkėlimui – ne!“ – parašė jis. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Portalas primena, kad ES šalys susitarė dėl į Europą atvykstančių migrantų paskirstymo Bendrijos narėms. Nors Lenkija ir Vengrija tam priešinosi, susitarimui pasiekti pakako kvalifikuotos daugumos. Po to Lenkija paskelbė ketinanti blokuoti Europos planą. Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jarosławas Kaczynskis paragino surengti referendumą dėl migrantų paskirstymo.
Birželio 27-osios rytą Prancūzijos Nantero mieste policininkas nušovė automobilį vairavusį 17-metį paauglį, kuris, pareigūnų teigimu, atsisakė vykdyti jų reikalavimus. Po to Prancūzijos miestuose kilo riaušės, kurios tęsiasi jau kelias paras. Jaunuoliai padeginėja automobilius, policijos ir valdžios pastatus. Daugelyje miestų dislokuotos policijos specialiosios pajėgos, pasitelkti šarvuočiai ir sraigtasparniai. Šeštadienio rytą Prancūzijos VRM pranešė, kad jau sulaikyti 994 riaušininkai.
Robertas Dargis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidiumo narys Robertas Dargis tvirtina, kad Lietuvos demografinės situacijos sprendimui yra reikalinga nauja institucija, kuri būtų atsakinga tiek už demografinės, tiek už migracinės politikos formavimą.
Pasak jo, nors Migracijos departamentas yra iš dalies už tai atsakingas, jo funkcijos yra per siauros ir nepakankamos.
„Nėra vieningo centro, kuris šiandien užsiimtų būtent demografijos ir migracijos problemų politikos formavimu. Kai tik pradedame kalbėti apie tuos dalykus, visi prisimena Migracijos departamentą, bet jo funkcijos yra labai siauros ir jos neatspindi valstybės situacijos realijų. Mums reikia turėti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už demografijos ir migracijos politikos formavimą“, – ketvirtadienį diskusijos „Koks bus Lietuvos atsakas demografiniams iššūkiams?“ metu aiškino R. Dargis.
Taip pat LPK atstovas tikino, kad spręsti demografijos problemai Seimo nariai turėtų sukurti ilgalaikį planą, kuris būtų atskiras nuo partijų pažiūrų ir nekeičiamas. Be to, jo manymu, Seime turėtų egzistuoti pareigūnas, kuris būtų už šią sritį atsakingas. Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šiandien demografijos problemų sprendimas yra tokio pat lygio klausimas, kaip anksčiau buvo mūsų valstybės įstojimas į NATO ir ES, ko neįvykdžius, visi suprantame, kur būtume atsidūrę. Tai yra tokio lygio klausimas, kad Seimas, atmetęs skirtingus narių požiūrius, turi užtikrinti, kad planai šiai problemai spręsti būtų sukurti ir visą laiką sekami“, – tvirtino jis.
„Dar siūlau, kad reikėtų įsteigti asmens atsakingo už demografiją pareigybę tiesiogiai Seime. Aš manau, kad tai leistų žymiai greičiau reaguoti į situaciją ir ieškoti sprendimo“, – pridūrė jis.
Važiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
R. Dargio nuomone, šie atsakingi pareigūnai ir institucijos tiek skatintų lietuvius kurti šeimas ir susilaukti vaikų, tiek siektų naudingų Lietuvai asmenų iš kitų šalių imigracijos ir integracijos.
„Šiandien dienai neužtenka galvoti, kad vien tik tos paskatos susilaukti vaikų leistų mums ekonomiškai augti ir užtikrinti visas gyvybines valstybės funkcijas, nes mes esame visa galva žemiau vandens“, – tikino R. Dargis.
„Reikia turėti labai aiškią politiką dėl to, iš kur mes norime žmonių, kokie jie turi būti, ką jie čia turi padaryti ir kaip jie integruosis“, – pridūrė jis.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, o to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.
„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia saugi valstybė, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus.
„Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą maistą, duotas higienos priemones, drabužius, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja, reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, užuot žadinę miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.
„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, užuot teisėtu būdu apsilankę ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia. Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.
„Ši atsakomybė krinta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas. Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti, kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.
„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo“, – sakė Ž.Kalpokas.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gynė jos migracijos politiką ir su ja susijusius sprendimus.
A. Merkel teigė mananti, kad 2015 metų rugsėjį paskelbtas jos nutarimas Vengrijoje įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams atverti Vokietijos sienas buvęs teisingas.
Susitikime su Šiaurės rytų Vokietijos gyventojais kanclerė teigė esą turėjusi susigyventi su faktu, kad jos sprendimas, Vokietiją įpareigojęs priimti didžiules migrantų grupes, A. Merkel ir jos vyriausybei sukėlė labai daug problemų.
„Vis dėlto visada sakysiu, kad tai buvo teisinga – sugebėjome padėti žmonėms humanitarinės krizės akivaizdoje“, – teigė A. Merkel.
Kanclerė taip pat nurodė, kad Vokietija turėtų ne tik stengtis puoselėti šalies gerovę, bet ir pripažinti, kad yra tarptautinės bendruomenės dalis. „Privalome galvoti ne tik apie save“, – teigė ji.
Kalbėdama apie migrantų gelbėjimą Viduržemio jūros regione, A. Merkel skelbė, kad pasaulis turi laikytis „humanitarinių taisyklių“. Ji taip pat kritikavo kontrabandos ir prekybos žmonėmis operacijas.
Vokietijos federaliniai prokurorai pirmadienį perėmė migracijos politiką palaikiusio miesto valdininko nužudymo bylą. Jie teigė įtariantys politinius motyvus.
Šeštadienį policija sulaikė vyrą, susijusį su incidentu, gali būti, kad jis nušovė Kaselio regiono administracijos vadovą Walterį Lübcką.
Žiniasklaida skelbė, kad įtariamasis galėjo būti susijęs su kraštutinės dešinės jėgomis.
W. Lübckas, Angelos Merkel partijos, Krikščionių demokratų sąjungos, narys, birželio 9 dieną buvo rastas negyvas. 65 metų politikas buvo nušautas iš nedidelio atstumo savo namų Kaselio mieste terasoje.
Įtariamasis buvo sulaikytas dėl rastų DNR įkalčių.
Vyriausybės atstovai atsisakė komentuoti numanomus nusikaltimo motyvus. Jie teigė, kad informacija apie tyrimo eigą ir rezultatus žiniasklaidai bus pateikta po kelių dienų. Vis dėlto „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ laikraščio žurnalistai skelbė, kad įtariamasis „dalyvauja kraštutinių dešiniųjų veikloje“.
Migracijos politika yra kiekvienos ES šalies vidaus reikalas, ir mėginimai padaryti ją bendru uždaviniu žlugo. Tai penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Migracijos politika nėra bendras ES uždavinys, tai – kiekvienos ES valstybės nacionalinis reikalas, – sakė jis. – Nuo 2015 metų mėginama padaryti ją bendru uždaviniu, bet šie mėginimai žlugo“.
Vengrijos premjeras griežtai kritikavo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel migracijos politiką. „Jeigu aš pradėčiau vykdyti tokią migracijos politiką, kaip jūsų kanclerė, tai žmonės tą pačią dieną ištrenktų mane iš posto“, – teigė V. Orbanas.
Anot jo, „kiekvieną (Viduržemio jūroje) išgelbėtą migrantą reikėtų grąžinti atgal į Afriką“. „Tik taip galėsime užkirsti kelią šiai masinei žmonių žūčiai jūroje“, – pabrėžė premjeras. „Bet kuris sprendimas, skelbiantis migrantams, kad jie gali atvykti (į Europą), tėra naujų tragedijų priežastis“, – pridūrė V. Orbanas.
Vengrijos vyriausybės vadovo nuomone, reikia parengti paramos šalims, iš kur į ES atvyksta pabėgėliai, planą.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Kol pasaulio gyventojų skaičius kas valandą paauga maždaug po 10 tūkst. gyventojų, Lietuvoje per tą pačią valandą sumažėja trimis. Daugiausiai tokią Lietuvos patirtį lemia labai didelė emigracija. Vyriausybė iki šiol nieko nenori girdėti apie migracijos politiką ir gerąją kitų šalių patirtį, o lietuvių grįžimas atgal į istorinę Tėvynę valstybės politikams yra neįdomus.
Situacija bloga ir blogėja
Statistikos departamentas paskelbė pirmojo 2017 m. pusmečio gyventojų skaičiaus ataskaitą. Nieko naujo, duomenys labai blogi. Panevėžyje gyventojų jau mažiau nei 90 tūkst., Šiauliuose šimtatūkstantojo gyventojo neliks rugsėjį. Gyventojų mažėjimas yra Lietuvos problema numeris vienas, tai patvirtina daugybė ekspertų, verslininkų ir tarptautinių ataskaitų, tačiau Vyriausybė šiuos duomenis ignoruoja.
Kodėl? Kai kurie patarėjai užsimena, kad pripažinus migraciją problema, reiktų jai skirti daugiau dėmesio, o rezultatai trumpuoju laikotarpiu vargu ar greitai pagerėtų ir tai taptų dar vienu pretekstu kritikuoti politikus. Tai nevalstybiškas požiūris, nes kitos šalys, kurios irgi buvo susidūrusios su didele emigracija, sugebėjo suvaldyti procesus.
Lenkija vykdo kryptingą politiką ir skatina ukrainiečių imigraciją, taip kompensuodami savo išvykusius tautiečius. Panašią politiką vykdo ir Čekija, kur ukrainiečiai jau tapo didžiausia tautine mažuma šalyje. Vokietija priima daug imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Airija priima anglakalbius, Izraelis kviečia į savo valstybę žydus. Lietuva – maža šalis, todėl daugėjant svetimšalių mūsų valstybės egzistavimui gali iškilti reali grėsmė. Todėl verta sekti Izraelio pavyzdžiu ir bandyti grąžinti lietuvius ar kiek įmanoma Lietuvai lojalius asmenis atgal į istorinę Tėvynę. Tai turėtų būti svarbiausias šalies uždavinys.
Izraelio pavyzdys
Izraelio vėliavos
Mums artimiausia sėkmės istorija yra iš Izraelio. Valstybė, kuri išsidėsčiusi nederlingoje dykumoje, be jokių gamtinių turtų, apsupta priešų, sugebėjo iš viso pasaulio sukviesti žydus naujos šalies statybai. Ir jiems pavyko! Kodėl Lietuva to negali pakartoti? Lietuvos pozicijos daug tvirtesnės nei XX amžiaus 5–ojo ar 6–ojo dešimtmečio Izraelio. Žydai vykdo sisteminę politiką kviesdami visus žydus atgal į Tėvynę. Visa kvietimo ir integracijos sistema remiasi dar 1950 m. priimtu Grįžimo įstatymu, kuris skelbia, kad kiekvienas žydas turi teisę gyventi Izraelyje, o valdžia darys viską, kad tokia teise būtų pasinaudota. Kodėl Lietuvai nepradėjus nuo reikiamo įstatymo priėmimo?
Seimas jau kelis kartus priėmė rezoliucijas, kad paskatintų Vyriausybę veikti, tačiau niekas nesikeičia. Dabar migracijos politika neegzistuoja. Tarp institucijų yra visiškas nesusikalbėjimas ir betvarkė. Ryšius su užsienio lietuviais palaiko Užsienio reikalų ministerija, integracijos klausimus sprendžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už migraciją atsakinga Vidaus reikalų ministerija, o talentų pritraukimu turėtų rūpintis Ūkio ministerija.
Bus politika, bus ir rezultatai
Gyventojai globaliame pasaulyje tapo labai svarbūs. Daug šalių konkuruoja dėl gyventojų ir vykdo kryptingą politiką viliodami pas save. Lietuva yra ne išimtis. Lietuvius išviliojo turtingesnės Vakarų Europos šalys, bet ar tikrai mes neturime ko pasiūlyti? Dedame daug pastangų kviesdami turistus, skatindami užsienio investicijas – dirba pareigūnai, veikia institucijos, tam skiriami valstybės finansai, o štai dėl gyventojų pritraukimo nedarome nieko.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Net dėl savo tremtinių ir politinių kalinių, kurie buvo nublokšti į Sibirą, padarėme labai nedaug. Per 27 nepriklausomybės metus į Lietuvą parsikvietėme vos per 2 tūkst. šeimų, o tokių Tolimojoje Rusijoje gali būti net 100 kartų daugiau. Ir čia jau akivaizdu, kad jie į Lietuvą neatvažiuoja ne dėl to, kad Rusijoje geriau gyventi, o todėl, kad čia niekas jų nelaukia.
Kas mėnesį Statistikos departamentas praneša naujus duomenis, kaip mažėja gyventojų skaičius Lietuvoje. Daug kas tikėjosi, kad pagerėjus ekonominei situacijai, tie skaičiai patys susitvarkys, bet taip gali neatsitikti arba procesai bus visiškai nevaldomi. Lietuva turi imtis pati planuoti ir vykdyti kryptingą migracijos politiką. Kol kas Vyriausybė vengia tos temos, todėl Seimas turi parodyti iniciatyvą ir priversti visą valstybės aparatą pamatyti didžiausią Lietuvos problemą.
