Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Šią savaitę įsiplieskusį skandalą tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešosios saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus įvertinę politologai vieningai sutaria – viešas konfliktas gali dar labiau sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais.
Vis tik, svarsto jie, pasekmės veikiausiai bus trumpalaikės. Tuo metu pasipelnyti iš kilusio chaoso, politologų nuomone, pavyko aštriai į situaciją sureagavusiems opozicijos atstovams, o ypač – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui. Situaciją vertinę politologai taip pat atkreipė dėmesį ir į premjerės Ingridos Šimonytės kol kas neišreikštą aiškią poziciją.
Trečiadienį R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus.
A. Bilotaitė kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta ir pateikia savo argumentus, tačiau į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Politologai vieningai sutaria: konfliktas sustiprins visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neabejoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos kylantys klausimai ir įvairios abejonės gali turėti įtakos Vyriausybės reputacijai. O gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis, nerimauja politologė, gali ardyti valstybingumo pamatus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų visuomenėje pasitikėjimas valdžios struktūromis jau yra žemas. Dabar keliamos įvairios abejonės mūsų atsakingomis saugumo struktūromis, pradėta nepasitikėti jomis ir jų veikimu, kalbu ne vien apie ministrę. Ir tai yra labai didelė reputacinė žala visai Lietuvai, visai vidaus reikalų sistemai“, – Eltai teigė politologė.
„Ir galime tikėtis, kad nepasitikėjimas valdžia išaugs dar labiau, o tai tikrai nėra gerai, nes kuo didesnis nepasitikėjimas svarbiausiomis Lietuvos valdžios institucijomis, tuo labiau ardomi valstybingumo pamatai“, – pridūrė ji.
Išaugęs nepasitikėjimas, anot politologės, veikiausiai atsispindės ir artimiausiose visuomenės apklausose.
„Dabar visuomenėje turime ganėtinai ryškų susiskaidymą į dvi dalis – viena pusė palaiko Pocių, kita gina Bilotaitę. Atitinkamai lieka dalis visuomenės nepalaikančių nė vienos pusės. Ir tai pamatysime artimiausiose visuomenės nuomonės apklausose, nes toks pasiskirstymas bendrai smukdo pasitikėjimą visa valdžia Lietuvoje“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Analogiškai svarsto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Jo nuomone, jei ir paaiškės, kad buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimai yra nepagrįsti, vis tik, mano politologas, skandalas turės savo kainą.
„Nepaisant ministrės argumentų, reputacinė žala ir kritika vis tiek atiteko jai. Ir bet koks skandalas politikams nėra geras dalykas, kai jo nepavyksta užgniaužti. Todėl, ar ministrės argumentai teisingi, ar ne, vis tiek numuša jos reitingus. Tokia yra skandalo kaina“, – teigė politologas.
„Bet kuriam politikui viena iš taisyklių yra nepakliūti į skandalus ir nepatekti į situaciją, kurioje reikia teisintis ir aiškintis, nes kartais net ir argumentai gali nesužaisti“, – pridūrė M. Jurkynas.
Kita vertus, prisimenant „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istoriją, M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad visuomenės pasipiktinimas dažnu atveju yra trumpalaikis. Todėl, neatmeta jis, pasekmės ir šįkart veikiausiai ilgai neišsilaikys.
„Aš manau, kad žmonės šį dalyką bus pamiršę po pusmečio“, – pažymėjo profesorius.
Įžvelgia naudą S. Skverneliui: siekia sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius rinkimus
Be to, opozicinės partijos dėl ministrei mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų ją išsikvietė atsakyti į kylančius klausimus. Vis tik opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad iš opozicijos atstovų kone ryškiausią vaidmenį užėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jos nuomone, akivaizdu, jog tokiu būdu politikas siekė sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
„Matėme, kad šis politikas kurį laiką nebebuvo pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose. Ir natūralu, kad, matomumui sumažėjus, mažėja ir visos naujos partijos matomumas. O tai nėra gerai todėl, kad artėja rinkimai, pirmiausia – savivaldybių tarybų ir merų. Puikiai suprantame, kad būtent nuo šių rinkimų, nuo to, kiek pavyks surinkti gyventojų balsų, kiek pavyks įgyti visuomenės pasitikėjimo, labai stipriai priklausys šios politinės jėgos likimas“, – situaciją apžvelgė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Ir jei jis pralaimėtų, gautų mažai balsų, tai gali būti, kad šitos politinės jėgos neišvystume būsimuose parlamento rinkimuose arba būtų iškovota labai mažas kiekis mandatų“, – kalbėjo ji.
Premjerės poziciją tikisi išgirsti kitą savaitę: kol neatsakyti klausimai, prognozuoti sprendimą yra sunku
Kilus chaosui į situaciją sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad sprendimas atleisti VST vadą R. Pocių buvo priimtas ne vienašališkai A. Bilotaitės, o visos Vyriausybės. Vis tik į klausimą, ar ministrės pirmininkės pasitikėjimas A. Bilotaite nepakito, kol kas liko neatsakyta. G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, ministrės pirmininkės tyla, kol ji išvykusi darbo vizito į Japoniją, yra strategiškai teisinga.
„Pulti iš karto pasisakyti, kai greičiausiai yra daug nežinomųjų, kiekvienam vadovui nebūtų labai geras veikimo būdas. Žymiai geriau sulaukti atsakymų, tad tikiuosi, kad taip ir yra bei nėra kitų priežasčių, nėra svarstymų, kaip išnaudoti situaciją ar kaip užglaistyti problemą“, – kalbėjo politologė.
„Todėl noriu tikėti, kad premjerė laukia arba jau yra sulaukusi visos situacijos paaiškinimo, visų detalių ir atitinkamai pagal šitas detales, greičiausiai kitą savaitę, jau turėtų savo vieną ar kitą sprendimą paviešinti“, – kalbėjo politologė.
Vis dar neatsakius į kylančius klausimus, prognozuoti, kokį sprendimą premjerė priims, G. Burbulytė-Tsiskarishvili nelinkusi. Vis tik, jos teigimu, jei paaiškėtų, kad A. Bilotaitė riaušių valdymo metu pažeidė įstatymus, premjerė privalėtų kalbėti apie ministro atleidimą.
„Reikia laukti atsakymų, nes dabar prognozuoti yra sunku. Ir jei buvo įstatymų pažeidimų, reikia atsakyti, kas juos atliko, ar ministrė, o gal ir pats tuometinis generolas. Ir jei buvo pažeisti įstatymai iš ministrės pusės, tada natūralu, kad premjerei nebus kito kelio, kaip kalbėti apie ministro atleidimą“, – kalbėjo politologė. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu M. Jurkynas neabejoja, kad užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, jog ministre pasitikima ir klausimų nekyla, premjerė nepasitikėjimo A. Bilotaite nepareikš.
„Nežinau, kaip premjerė gali išreikšti nepasitikėjimą, kai partijos lyderis G. Landsbergis pasakė, kad pasitiki. Tai būtų labai keista, kadangi premjerė politine prasme yra lizinginė, (…) nėra partijos narė, bet pastatyta į sąrašo pirmą vietą, kaip kad buvo pas „valstiečius“ Saulius Skvernelis. Tai reiškia, kad ji nepriima politinių sprendimų, ji kaip politikė nėra stipri. Tad ir šioje situacijoje pasakius Landsbergiui, kad pasitiki ministre, manau, kad premjerės žodis tikrai yra antrinis“, – svarstė M. Jurkynas.
Per plenarinį posėdį Seime opozicija paliko salę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienis Seime prasidėjo nuo chaotiškų valdančiųjų ir opozicijos nesutarimų, įsiplieskusių iki politinių oponentų darbo skirtingose Seimo salėse. Kiek vėliau į situaciją įsitraukė ir šalies vadovas, stojęs į opozicijos pusę bei paraginęs skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų darbą ir neskaldytų tiek parlamento, tiek visuomenės.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentui Gitanui Nausėdai vertėtų laikytis aukščiau smulkių parlamentarų barnių, nes kišimasis į, jo teigimu, banalius nesutarimus atrodo nesolidžiai. Tuo tarpu opozicijos veiksmai, V. Valentinavičiaus nuomone, tik parodė valdantiesiems oponuojančių narių desperaciją būti matomiems ir išgirstiems.
„Nausėda eilinį kartą demonstruoja tai, kad jis nelabai supranta, kaip Seimas veikia ir kas jame vyksta. Jis vis dar palaiko geresnius santykius su opozicija negu su valdančiaisiais. Ir tas pats dalykas kartojasi nuo pat kadencijos pradžios. Nausėda kažkaip nepastebi, kad jis geriausiai atrodo tada, kai veikia kartu su Vyriausybe, pavyzdžiui, sprendžiant Ukrainos klausimus“, – Eltai komentavo V. Valentinavičius.
„O dabar prezidentas atrodo nesolidžiai, nes jis veliasi į tokius banalius parlamentinius barnius, kurie mažai ką reiškia ir kurie neturi prasmingos pabaigos. Galima įtarti, kad prezidentas, kaip ir opozicija, jaučiasi nepatogiai ir bijo, kad valdančiųjų populiarumas dėl karo Ukrainoje per daug išaugs. Ir, matyt, jis bando šiai tendencijai priešintis, bet nemanau, kad tai protingas elgesys, nes įprastai prezidentas turėtų laikytis aukščiau tokių smulkių barnių“, – pridūrė jis.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Prezidento pareiškimas, kad „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“, M. Jurkyno nuomone, nėra stojimas ginti vienos pusės.
„Prezidentas nestojo į opozicijos pusę, jis tiesiog pasakė, kad reikia išlaikyti tam tikrą politinės kultūros lygį ir su opozicija, kuri yra mažuma ir nieko nesprendžia. Reikia elgtis atitinkamai pagarbiai, nes po kitų rinkimų patiems gali tekti būti opozicijoje ir pagarbus bendravimas, įtraukimas į funkcijas, kurios numatytos pagal Seimo statutą, turi būti išpildytos“, – svarstė M. Jurkynas.
Įvertino chaotišką Seimo darbą: opozicija pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją
V. Valentinavičiaus teigimu, opozicija, paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją būti matomiems. Anot politologo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje Vyriausybės reputacija visuomenės akyse kyla, todėl opozicijai tenka kitais būdais atkreipti į save dėmesį. Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Opozicija tokiais veiksmais demonstruoja savo silpnumą ir tam tikrą desperaciją, nes dėl karo Ukrainoje Vyriausybė yra stipriai susitelkusi pirmiausiai darbuose, susijusiuose su Ukraina ir faktiškai tai atsiliepia Vyriausybės reputacijai visuomenės akyse – ji kyla. O opozicija aiškiai baiminasi, kad šitoje situacijoje valdantieji laimi daugiau negu norėtų opozicija ir bando sukurti alternatyvią darbotvarkę, atkreipti į save dėmesį. O tokie veiksmai yra bandymų išraiška“, – komentavo politologas.
Be to, opozicija reikalauja ne tik žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, tačiau ir iš pavasario Seimo sesijos darbotvarkės išbraukti visuomenę skaldančius projektus. Anot V. Valentinavičiaus, toks reikalavimas skamba ne tik įžūliai, bet ir absurdiškai.
„Reikalavimai nesvarstyti visuomenę skaldančių įstatymų prilygsta pasakymui nesvarstyti jokių pasiūlymų, su kuriais nesutinka opozicija. Tai jie skamba šiek tiek įžūliai ir absurdiškai. Aš racionalios logikos opozicijos veiksmuose nematau, bet labai gerai matosi desperatiškas bandymas atkreipti į save dėmesį“, – svarstė politologas.
Kiek švelniau situaciją vertina M. Jurkynas, kurio nuomone, opozicijos funkcija yra oponuoti, todėl jie gali kelti bet kokius reikalavimus. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, tai nereiškia, kad opozicijos norai bus būtinai išgirsti.
„Opozicijos funkcijos yra oponuoti, tai reikalavimus galima kelti kokius nori. Galima bandyti rinkti parašus interpeliacijai, bet tam reikia turėti daugumą. Jeigu jos nėra, tai opozicija tik oponuoja siūlydama, kaip spręsti problemas, bet neturi jokio sprendimo balso“, – situaciją komentavo M. Jurkynas.
„Tai opozicijos reikalavimai gali būti kokie nori, bet jie neturi galios jos priimti. Jie gali kreiptis kad ir į patį poną Dievą, bet priima Lietuvoje demokratiškai išrinkta dauguma“, – pridūrė jis.
Politologų nuomone, opozicijos parengta rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis: paprasčiausiai kelia triukšmą
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Taip pat paragino Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. V. Valentinavičiaus vertinimu, opozicijos rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis, siekiant sukelti dar daugiau triukšmo. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Opozicija toliau eina tokiu karbauskiniu keliu, kai nelabai gali ką padaryti, trūksta balsų, tai tada darai simbolinius žingsnius ir paprasčiausiai keli triukšmą“, – komentavo politologas.
Analogiškai opozicijos parengtą dokumentą įvertino ir M. Jurkynas, kuris rezoliuciją vadina tik komunikacine žinute. Vis tik, anot profesoriaus, iš esmės ši rezoliucija, kaip ir kiti reikalavimai, situacijos nekeičia.
„Manau, kad tai yra tam tikra komunikacinė žinutė, kad opozicija nesutinka, ji turi savo nuomonę, savo darbotvarkę, bet, kaip ir sakiau, to neužtenka norint kažką pakeisti“, – kalbėjo M. Jurkynas.
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų. Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje. Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K.Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Įsiplieskus konfliktui, prezidentas stojo opozicijos pusėn ir paragino ieškoti sprendimų.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių. Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – Eltai atsiųstame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Viešojoje erdvėje išsiskyrus prezidento Gitano Nausėdos ir Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pozicijoms Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika ministrui iš dalies yra kritika ir pačiam sau. Politologė akcentuoja, kad užsienio politikos sprendimus priima ne tik Užsienio reikalų ministerija, tačiau ir Prezidentūra.
Visgi, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad karo kirvį iškasė ne prezidentas, todėl kritikuoti priimtus sprendimus yra natūralu.
M. Jurkynas: įtampą kelia bravūriška ir nekompetentinga Vyriausybės veikla
M. Jurkyno teigimu, pastaruoju metu kilusios įtampos tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio yra būtent dėl Vyriausybės priimtų, anot jo, nekompetentingų ar net su Konstitucija ne visai derančių sprendimų.
Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
„Aš manau, kad Užsienių reikalų ministerijoje buvo sugalvotas Taibėjaus atstovybės pervadinimas į Taivano, bet Užsienio reikalų ministerijoje ir iš esmės prezidentas tik konstatavo faktą, kad tai buvo su juo nederinta iniciatyva. Tai eina prieš Konstitucijos straipsnį, skelbiantį, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Šitą klausimą nusprendė Užsienio reikalų ministerija, prisiimdama tas funkcijas, kurios jai nepriklauso“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
M. Jurkynas panašius nesutarimus įžvelgia ir prieš kurį laiką kilusiame „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandale. Anot politologo, šalies vadovas neturėjo įtakos problemų atsiradimui ir skandalas kilo dėl bravūriškos Lietuvos Vyriausybės veiklos.
„Trąšų skandalas, kai žodžiai skyrėsi nuo darbų ir ministerijos nesusišnekėjo, ribojo informaciją arba pateikdavo ne laiku, tai čia yra Vyriausybės atsakomybė. Prezidentas šitoje srityje nieko nepadarė dėl ko būtų galima vertinti jo veiksmus. Įtampą kelia būtent pakankamai nekompetentinga, nesuderinta, nesukomunikuota ir kartais bravūriška Lietuvos Vyriausybės veikla, ypač užsienio politikos srityje“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Visgi, M. Jurkynas mano, kad šalies vadovo prerogatyvoje esančios atsakomybės buvo perimtos Užsienio reikalų ministro dėl vienos konkrečios priežasties – politinės konkurencijos.
„Prezidentas atlieka Lietuvos politinio gyvenimo stebėseną ir ją vykdo savo konstitucinių galių rėmuose. O tai, kad Užsienio reikalų ministerija bando perimti atsakomybę, nutiko dėl paprasčiausio noro turėti politinę galią. Jie nutarė elgtis, nenoriu sakyti antikonstituciškai, bet neatsižvelgdami į Konstitucijos straipsnį“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Viską reikia aiškiai suvokti politinės konkurencijos kontekste. Varžomasi dėl rinkėjų balsų, nes tokia yra politika. Prezidentas nėra visagalis valstybės vadovas. Jis kaip stebėtojas, komentuotojas, siūlytojas užsienio politikos klausimus sprendžia Konstitucijos rėmuose. Prezidentas pakankamai subalansuotai dalyvauja ir, nepamirškime, jis yra politinis veikėjas, todėl jam yra svarbus politinis populiarumas “, – pridūrė M. Jurkynas.
Anot profesoriaus, prisidėti prie išaugusios politinės konkurencijos galėjo nuolat šalies vadovui išsakoma konservatorių kritika.
„Konservatoriai puolė prezidentui į atlapus dėl pandemijos valdymo, o dabar dėl užsienio politikos klausimų. Tai ne prezidentas iškasė tą karo kirvį, bet jei kažkas iškasė, tai mojuoja visi“, – kalbėjo M. Jurkynas.
M. Šešelgytė: prezidentas, kritikuodamas URM, kritikuoja ir pats save
Vis dėlto, M. Šešelgytė akcentuoja, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika Užsienio reikalų ministerijos priimtiems sprendimams yra kritika pačiam sau.
„Užsienio politiką formuoja ir vykdo dvi institucijos, Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. Būtent šios dvi institucijos yra atsakingos tiek už užsienio politikos formavimą, tiek už įgyvendinimą. Kuomet viena institucija sako, kad iš tiesų kažkas suklydo, tai, ko gero, kritikos strėlės eina abiem institucijoms. Tiek viena, tiek kita turėjo tokią pačią galimybę dalyvauti vykdant konkrečius užsienio politikos projektus. Tai taip skamba, kad prezidentas išsako kritiką pats sau“, – teigė M. Šešelgytė.
Visgi, VU TSPMI direktorės teigimu, nesutarimai dėl Taivano atstovybės pavadinimo tampa kliūtimi siekiant išspręsti kilusias problemas.
LRT.lt publikacija – komentuoja politologė Margarita Šešelgytė (dešinėje)
„Tiek viena, tiek kita institucija gali imtis lyderystės, tad labai svarbu yra koordinavimas ir bendradarbiavimas. Kuomet yra politinės trintys, mes galime stebėti būtent tai, kas vyksta dabar. Atrodo, kad iniciatyvos paleistos ne pirmą dieną. Žinoma, yra vidaus politikos tam tikri pasistumdymai dėl galios. Problema yra ta, kad tie pasistumdymai turi poveikį mūsų užsienio politikos žinutėms užsienyje ir labai keistai valstybė atrodo, kuri vieną dieną priima konkretų sprendimą, bet kitą dieną prezidentas kelia klausimą, ar tai yra geras sprendimas ir bando laiką atsukti atgal. Tai žinutės nevieningumas ir šiandien yra pagrindinė problema“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
M. Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu vis didėjanti trintis tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio gali atsirasti ir dėl prezidento kilusių reakcijų į jau priimtų sprendimų pasekmes. Visgi, ar tokia strategija yra tinkama sprendžiant užsienio politikos klausimus, M. Šešelgytė abejoja.
„Prezidentas kaip tik dabar imasi lyderystės reaguoti į susiklosčiusią situaciją, tik, kyla klausimas, ar iš tiesų tokiu būdu reikėtų veikti. Lietuva susiduria su labai didele Kinijos reakcija ir tos pasekmės buvo aiškios priimant sprendimą. Bet dabar yra sudėtinga pakeisti užsienio politiką, tam reikėtų diskusijos, o tos diskusijos šiandien nėra ir kiekvienas veikia individualiai. Tai yra žalinga“, – teigė M. Šešelgytė.
„Kalbėti apie sėkmingą užsienio politiką, kaip matome, dabar yra labai sudėtinga. Yra siunčiamos dvigubos žinutės ir kuomet nėra vieningumo, tai niekur neveda. Šiandien apie lyderystė kalbėt išvis negalime, sutarimo nėra, o tos pastangos, kurios buvo dedamos užsienio reikalų ministerijos, jos yra paneigiamos“, – pridūrė VU TSPMI direktorė.
Vienybė težydi. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pastaruoju metu prezidentas teigė esą Taivano atstovybės pavadinimas su juo nebuvo suderintas ir tai buvo klaida. G. Landsbergio teigimu, Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.
Prezidentas, kritiškai vertindamas G. Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.
Dar praėjusių metų pabaigoje G. Landsbergis ir prezidentas skirtingai aiškino kuriozišką situaciją po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Tuo metu prezidentas, komentuodamas tokius ministro apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai, – reikalui esant, nebijoti paskambinti telefonu.
Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas smuko, nes visuomenė dar nemato realių pokyčių šalyje, o prie kritusio palankumo šiam politikui galėjo prisidėti ir Prezidentės metinis pranešimas, teigia politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas.
Remiantis liepos apklausa, S. Skvernelio reitingas blogiausias nuo jo vertinimo pradžios.
„Pagrindinė priežastis yra ta, kad žmonės norėjo reformų greičiau, kad pažadai būtų išpildyti greičiau, bet proveržio nematyti. Be to, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje yra nemažai skandalų, prieštaringų sprendimų, pradedant alkoholio kontrole, švietimo reformos buvo įvairių variantų ir ne Premjero pozicijai buvo visada atstovaujama Seime“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius M. Jurkynas.
Pasak politikos mokslininko, dalis piliečių galimai perkelia S. Skverneliui atsakomybę ir dėl kitų pastarojo metų aktualijų, pavyzdžiui, liepą įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso. Premjeras tampa savotišku probleminių sprendimų „žaibolaidžiu“.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės birželio pradžioje skaitytas metinis pranešimas taip pat galėjo veikti visuomenės požiūrį į S. Skvernelį.
„Nepamirškime, kad metiniame Prezidentės pranešime nemažai kritikos buvo pažerta Vyriausybės veiklai. Aišku, pranešimas buvo ne vakar ir ne užvakar, bet jis gana tiksliai susumavo visas sritis, kuriose reikia reformų, ar reikia atidumo, kompromisų, įsiklausimų, galų gale, reikia geros komunikacijos“, – kalbėjo M. Jurkynas, pažymintis, kad dėl populiarumo Vyriausybės vadovui tenka varžytis ir su kitais politikais.
VDU profesoriaus teigimu, norint reitingų kilimo reikalinga tam tikra teigiama veikla, „charizmos pasireiškimas neįprastoje situacijoje“. Savo ruožtu dabar esama tam tikro inercijos etapo, kai iš esmės nėra pozityvių su Vyriausybe susijusių naujienų, daugiau girdėti kritika.
Kita vertus, M. Jurkynas ragino nepamiršti, kad ši Vyriausybė dirba trumpiau nei metus, todėl kritikuoti ją kol kas nėra visiškai tikslinga. Ir nors žmonės pageidauja pokyčių „čia ir dabar“, vis dėlto adekvatesnis Ministrų Kabineto, ir atitinkamai Premjero, veiklos vertinimas galėtų būti po metų ar dvejų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 7-17 d. atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą nuo 2015-ųjų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S. Skvernelio reitingai, dabartinis Ministras Pirmininkas turi daugiau nepalankių gyventojų vertinimų (45 proc.) nei palankių (44 proc.).
Palankiausiai S. Skvernelį gyventojai vertino 2016 m. lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo Premjeru (tada 74 proc. jį vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai).
Nepaisant šių metų liepą smukusio visuomenės palankumo, S. Skvernelis tebėra tarp politikų, kuriais pasitikima labiausiai.
