Lietuvos advokatūra
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtina, kad yra suprantama, jog Lietuvos advokatūra nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime, kurie numatyti mokesčių reformoje. Tačiau, pasak jo, nėra suprantamos spekuliacijos, kurios yra skelbiamos Advokatūros paviešintoje skaičiuoklėje.
„Advokatų gildija labai nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime. Tai suprantama, nes juos GPM (Gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifo didinimas paliestų labiausiai. Kas nesuprantama – tai spekuliacijos, platinant klaidingą informaciją apie siūlomus pokyčius ir taip formuojant neigiamą nuomonę, bandoma apginti savo asmeninius interesus“, – savo feisbuko paskyroje teigė M. Lingė.
ELTA primena, kad Lietuvos advokatūra parengė skaičiuoklę, kurioje rodoma, kad siūloma mokesčių reforma reikš individualiai dirbantiems asmenims smarkiai išaugsiančią mokestinę naštą.
Finansų ministerija reaguodama į pateikiamą informaciją tikina, kad skaičiuoklė yra „galimai dezinformuojanti“.
„Viešojoje erdvėje platinamoje skaičiuoklėje neįtraukus visų elementų, skaičiuoklė yra galimai dezinformuojanti, nes, kaip teigiama pačiame tekste – „nėra atsižvelgiama į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditą“, kas reikšmingai iškreipia individualios veiklos mokesčių skaičiavimo logiką. Pasirinkimas nerodyti šio elemento yra taip pat klaidinantis kaip, pavyzdžiui, dirbančių pagal darbo sutartį algą skaičiuotume nevertindami NPD“, – teigiama raštu perduotoje Finansų ministerijos pozicijoje.
Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką. Skaičiuoklės. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį.
Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Seimo narys Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Mindaugas Lingė kelia klausimą, ar prezidento Gitano Nausėdos Seimui į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus ketinama pasiūlyti Dalios Višinskienės kandidatūra yra tinkama.
Politikas atkreipia dėmesį, kad D. Višinskienė buvo viena iš trijų Lietuvos vyriausiojo administracinio teisėjų, atmetusių uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Nors politikas teismo spendimo nekvestionuoja, tačiau abejoja, ar ši teisėja, dirbdama institucijoje, formuojančioje teisės doktriną, prisidėtų prie demokratijos Lietuvoje stiprinimo.
„Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta teismo nutartis, prezidentas kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl jos kandidatūros teikimo Seimui. Ir, kiek žinau, yra patarta teikti Seimui jos kandidatūrą į LAT“, – Eltai teigė M. Lingė.
M. Lingė akcentuoja nekvestionuojąs teismo sprendimo, kuris buvo priimtas byloje dėl portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnio. Vis dėlto politikas atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas cenzūruoja visuomenės teisę žinoti. Todėl, Seimo nario teigimu, atsiranda pagrindas kelti klausimą, ar viena iš šį teismo sprendimą priėmusių teisėjų yra tinkamiausia kandidatė dirbti Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris vysto teisės doktriną.
„Gyvename teisinėje valstybėje ir teismo sprendimus reikia vykdyti, kokie jie bebūtų. Bet ar kvestionuoti būsimas karjeras, juo labiau, kur ir Seimas turi pasisakyti, tai klausimų kyla pagrįstų“, – teigė M. Lingė.
„Juo labiau, kad tas teismo sprendimas cenzūruoja visuomenės teisę žinoti. O žinant, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viena iš svarbių pareigų vystyti teisės doktriną, tai, kaip vystoma bus teisės doktrina: ar bus labiau demokratijos suvaržymo, ar kaip tik išlaisvinimo, plėtojimo linkme, labai daug nuo šio teismo priklauso“, – pridūrė jis.
Seimo narys pabrėžia, kad sprendimas priimtas byloje dėl portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnio kelia nemažai klausimų dėl to, ar sprendimą priėmusi teisėja D. Višinskienė, tapusi LAT teisėja, prisidėtų prie demokratijos stiprinimo teisinėje valstybėje.
„Manau, kad priešingai, kaip tik dėl to kyla rizika. Cenzūros kryptis yra ne tas kelias demokratinei teisinei valstybei“, – savo nuomonę išsakė politikas.
„Mes, matyt, suprantame, kad tikslas yra, kad mūsų visuomenėje, mūsų valdžios grandyse nebūtų sąlygų korupcijai, nepotizmui ar piktnaudžiavimo atvejams plėtotis. Bet turbūt ir teismų sprendimai turi pasitarnauti, kad viešasis visuomenės interesas žinoti apie šiuos padaromus nusikaltimus, apie įtariamus asmenis yra pagrįsta ir objektyvi visuomenės teisė“, – akcentavo jis.
Temidė
M. Lingė pabrėžia, kad jei įvertinęs bylos aplinkybes prezidentas vis tiek nutars teikti D. Višinskienės kandidatūrą Seimui, klausimą, ar kandidatė gali dirbti LAT teisėja, teks kelti parlamentarams.
„Jeigu jis, įvertinęs kandidatūrą, matys, kad aplinkybės nėra svarbios, Seimo nariams jos bus svarbios, kurie, matyt, turės ir klausimų ir būtent apie tai diskutuos. Juo labiau, kad tai yra aukštesnės pareigos, ir tai yra teisės doktrinos vystymo institucija“, – sakė M. Lingė.
„Jeigu keliame klausimą, kuria linkme turime vystyti tiek teisinę doktriną, tiek demokratijos, teisinės valstybės pamatus, tai iš tikrųjų ši byla yra simbolinė ir svarbi kaip galimybė plėtoti tokią diskusiją“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad po šio Lietuvos vyriausiojo teismo sprendimo žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai penktadienį viešu laišku solidarizavosi su „Atviros Klaipėdos“ redakcija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė užtikrina, kad Seimui sudarius naują laikinąją tyrimo komisiją dėl politikos ir verslo ryšių prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakytų į visus tokios komisijos klausimus, nors, pasak patarėjo, nėra jokio svaraus pagrindo tirti šalies vadovės veiksmus.
„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentė nebijo jokių komisijų. Ji neturi ko slėpti. Ir jeigu būtų sudaryta teisė (Seime. – ELTA) tokiai komisijai ir jeigu būtų užduodami klausimai, prezidentė į visus juos atsakytų su malonumu, jeigu tik tokių klausimų būtų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas.
Pasak M. Lingės, tokių praktikų jau yra buvusių ankstesniuose Seimuose.
„Buvo ten įvairiausių tyrimų ir komisijos turėjo klausimų prezidentei ir juos raštu atsiuntė į Prezidentūrą. Ir prezidentė atsakė“, – priminė M. Lingė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tokio pagrindo, kad kažką reikėtų tirti – nėra, nes nėra jokių Konstitucijos pažeidimų, kuriuos galima prezidentei inkriminuoti. Pasak M. Lingės, komisijos tikslai yra priešrinkiminės sumaišties kėlimas.
„Komisija tikriausiai turi kitų tikslų ir tikrieji tikslai – priešrinkiminės sumaišties kėlimas. Komisijos naudojimas prieš rinkimų konkurentus. Tai rodo terminas, iki kurio norima pabaigti, tai yra kitų metų gegužės mėnuo, kai vieni rinkimai jau bus pasibaigę, o kitų rinkimų artės finalas. Kitas momentas yra labai aiški tyrimo kryptis – tai dviejų buvusių skirtingų, oponuojančių viena kitai, socialdemokratų ir konservatorių vyriausybių laikotarpių veikla“, – teigė M. Lingė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.
Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.
Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.
Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.
