Valdančiųjų gretose neatmetama idėja, kad apkaltos procesas gali būti inicijuotas ne tik teismo kaltu pripažintam parlamentarui Petrui Gražuliui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad panašus likimas gali laukti ir Mindaugo Puidoko, kurio buvęs padėjėjas Kęstutis Motiečius nuteistas dėl prekybos poveikiu.
Kalbėti apie dar vieną apkaltą parlamente skatina „Delfi“ paskelbto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo dėl bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį detalės. Kaip rašo naujienų portalas, M. Puidokas su tuometiniu savo padėjėju K. Motiečiumi keliskart lankėsi lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovo Samoilo Kaco namuose. Be to, rašo Delfi, S. Kaco verslo partneris patvirtino, kad M. Puidokui už palankią poziciją galėjo būti duota 20 tūkst. eurų.
Ir nors pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti, o pats M. Puidokas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir vėliau byloje liko tik liudytoju, apkaltos galimybė, tikina S. Šedbaras, nėra neįmanoma.
Politiko teigimu, sprendžiant vien iš šiuo metu žinomų istorijos detalių, apkaltos M. Puidokui idėja tikrai nėra atmestina. Jo teigimu, įsiteisėjus nuosprendžiui dėl M. Puidoko buvusio padėjėjo, veikiausiai būtų prasmės patikrinti, ar parlamentaras nesulaužė duotos Seimo nario priesaikos ir Konstitucijos. Bet tam, akcentavo jis, reikėtų geriau susipažinti su byla.
„Reikėtų susipažinti labiau su byla. Gal medžiagoje yra kažkokių duomenų, kurie leistų kelti klausimą, ar tinkamas ir ar Konstituciją atitinkantis buvo Puidoko elgesys. Bet dabar mes to padaryti negalime, kol nuosprendis neįsiteisėjo“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
„Labai geras pavyzdys yra Pakso istorija. Buvo keliamas klausimas baudžiamąja tvarka. Tai iki pat Aukščiausiojo Teismo nuėjo ir jis (R. Paksas – ELTA) liko išteisintas. Bet nusikaltimui yra vieni įrodymai, o politikui bei jo elgesiui, pagal Konstituciją ir priesaiką, standartai yra kiti. Vien regimybė, kad tu elgiesi netinkamai ir sukuri pažeidžiančio Konstituciją ir priesaiką asmens įvaizdį, tokia regimybė gali būti vertinama“, – svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, pažymėdamas, kad tokia procedūra M. Puidoko atveju tikrai būtų logiška ir neatmestina.
„Aš neatmesčiau šito dalyko. Perspektyvoje, pasižiūrėjus nuosprendį ir bylą – būtų galima apie tai kalbėti, iš anksto jokios nuomonės neišsakant“, – sakė parlamentaras.
Be to, pažymėjo politikas, apkaltos klausimą kelti leistų ir apskritai aplinkybė, kad už prekybą poveikiu jau yra nuteistas buvęs M. Puidoko padėjėjas.
„Jeigu padėjėjas sprendžia kažkokius klausimus ar su Kacu, ar su Maldeikiu… Kas jis yra sprendimų priėmimo prasme? Jis yra niekas be paties Seimo nario pažadų ar pokalbių. Tad natūralu, kad toks asmuo kaip Kacas iš suinteresuotų asmenų tikisi, kad Seimo narys tai darys. Bet tam, žinoma, reikia papildomos medžiagos“, – sakė S. Šedbaras.
Ir jei pagrindo apkaltai atsirastų, atsisveikinti Seimui su M. Puidoku veikiausiai nebūtų itin sunku. S. Šedbaras pažymi, kad šis nė vienai frakcijai nepriklausantis parlamentaras didelio politinio užnugario neturi.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusiam padėjėjui K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, rudens Seimo sesijoje parlamentaro P. Gražulio laukia apkaltos procedūra. Grėsmė netekti Seimo nario mandato anksčiau laiko P. Gražuliui iškilo po to kai Apeliacinis teismas pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Ketvirtadienį prasidėjusi diskusija dėl Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu šūkavusių protestuotojų, Seimo narių bendrame susirašinėjime tęsėsi ir penktadienį.
Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas bendru laišku kreipėsi į parlamentarus, siekdamas paneigti Seimo nariams išplatintą ir, pasak jo, melagingą informaciją. „Darbietis“ tikina, kad jis kartu su Regionų frakcijos nare Beata Petkevič Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu su minia šūkavo ir skandavo „gėda“ tik kalbant valdančiųjų lyderėms – premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Politikas tvirtina, kad renginio metu kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei iš Seimo narių lūpų neišsprūdo nė viena rimtį sudrumsti galėjusi skanduotė.
„Informuojame, kad pilietės (…) laišku Seimo nariams išplatinta melaginga ir šmeižianti Seimo narius Beatą Petkevič ir Mindaugą Puidoką informacija. Tik kalbant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Premjerei Ingridai Šimonytei minia skandavo „gėda“, – parlamentarams nariams išsiųstame laiške rašo M. Puidokas.
„Kalbant scenoje kitiems – laiške minimi Seimo nariai neskandavo jokių skanduočių. Jeigu nebus paneigta ši tikrovės neatitinkanti informacija – bus kreiptasi su ieškiniu į teismą“, – tikino jis.
Kaip Eltai teigė M. Puidokas, galiausiai jis sulaukė ir minimą laišką išplatinusios autorės pripažinimo, kad tikrovės neatitinka pateikta informacija, jog kalbant Laisvės premijos laureatei du Seimo nariai rėkė „gėda“.
Į šį „darbiečio“ laišką iš karto sureagavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, retoriškai pasiteiravęs, kokių veiksmų ėmėsi pats M. Puidokas, kad užtikrintų, jog minėjimą trikdžiusi „banda nebaubtų“. Liberalas pabrėžė, kad M. Puidokas visgi buvo minioje, kuri išliko triukšminga ne tik kalbant premjerei ar Seimo pirmininkei.
„Puidokai, bandai ir tiems ir kitiems įtikti. Buvai bandoje ir baubei tik prieš vadžią. Prieš žuvusius, sakai, nebaubei? O ką padarei, kad ta banda nebaubtų? Nieko, tiesiog džiaugeisi, kad pavyko tiek „baublių“ sukviesti“, – bendrame susirašinėjime, M. Puidokui adresuotame atsakyme, rašė E. Gentvilas. „Populistinis menkysta“, – pridūrė jis.
Būtent šis liberalo atsakymas sukėlė Regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės reakciją. „O siaube, koks lygis. Kolega, Jūs čia žmones, Lietuvos piliečius, banda vadinate? Gerai supratau?“, – replikavo ji.
Į E. Gentvilo atsakymą M. Puidokui sureagavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. „Buvo šunauja, dabar banda“, – lakoniškai atrašė ekspremjeras.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Asta Kubilienė paprašė kolegų ją pašalinti iš bendro susirašinėjimo. „Sveiki gerb. kolegos, gal savo negatyvą galėtumėte „išpilti ne prie visų“? Ar Jūsų savijauta tokia bloga? Ir tam yra priežasčių? Daugiau orumo“, – prašė A. Kubilienė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį, minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Švilpiančioje ir pasipiktinimą valdžia reiškusioje minioje buvo ir Seimo narių – gėda valdžiai šaukė M. Puidokas ir B. Petkevič.
Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš kronikos bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
Po renginio tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė žurnalistams sakė, kad per renginį triukšmavę žmonės pademonstravo nepagarbą žuvusiųjų artimiesiems. Kiek vėliau situaciją pakomentavo ir prezidentas G. Nausėda. Išplatintame komentare šalies vadovas apgailestavo, kad Lietuvai ypač svarbaus minėjimo metu dėmesys buvo sutelktas kitiems tikslams.
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad jam kyla klausimų, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikina sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tikina patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
„Darbietis“ tikina, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus.
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ką jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino parlamentaras, kartu akcentuodamas, kad sveikina STT iniciatyvą sukurti skaidresnes lobizmo taisykles, aiškiai parodant, jog kyšininkavimas nėra priimtinas.
„Sveikintina teisėsaugos iniciatyva ateičiai nustatyti tokias taisykles, kad tas lobizmas šitoje srityje būtų skaidresnis, civilizuotesnis, visiems labiau suprantamas“, – teigė jis.
Visgi „darbiečiui“ klausimų kelia pats būdas, kuriuo iš M. Puidoko kabineto buvo paimti įkalčiai. Politikas mano, kad STT galėjo savo funkcijas atlikti kur kas civilizuotesniais būdais, įtikinant patį M. Puidoką bendradarbiauti su teisėsauga, pateikiant teisinius argumentus ir paaiškinant procesą.
„Iškyla didelis klausimas, ar parlamentas yra ta vieta, kur teisėsaugos institucijos turėtų naudoti smurtą taip, kaip jis buvo panaudotas parlamente. Ar prie „Aibės“ parduotuvės Kuršėnuose ar kitame miestelyje ant suoliuko sėdinčią chebrytę, geriančią alų iš plastikinių butelių galima prilyginti su parlamentu ir parlamento nariu? Tuos procesus, man atrodo, civilizuotai galima atlikti be jokio smurto, pasitelkus kanceliarijos darbuotojus, įtikinimo mechanizmus“, – samprotavo A. Mazuronis.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sulaikius Darbo partijos frakcijos nario Mindaugo Puidoko padėjėją dėl galimo bandymo papirkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį Matą Maldeikį, pats konservatorius teigia patvirtinantis STT pranešime pateiktą informaciją, jog informavo pareigūnus apie „darbiečio“ padėjėjo siūlytą kyšį.
„Aš labai trumpai. Galiu patvirtinti, kas buvo STT pranešime. Šiuo metu esu pasirašęs daug teisės aktų, kad negaliu viešinti visos informacijos. Kreipsiuosi artimiausiu metu į prokurorą, jeigu tai jau buvo paviešinta, kad man būtų suteikta galimybė jums papasakoti, kas buvo, kodėl, kaip, už ką ir kiek“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo M. Maldeikis, kartu patikslindamas, kad jį papirkti buvo bandoma prieš mėnesį.
„Aš nežinau, kiek galiu sakyti. Prieš mėnesį“,– teigė jis.
TS-LKD frakcijos narys pabrėžė, kad pasitiki STT darbu, ir tikina, jog šioje situacijoje jie viską atliko profesionaliai.
„Labai pasitikiu STT. Mačiau, kaip tie pareigūnai dirba, viskas buvo labai profesionalu ir teisinga. Manau, kad mes ne toje epochoje gyvename, kad galėtume tokias banalias korupcines schemas…“, – sakė konservatorius.
Svarstydamas, kodėl būtent jam buvo siūlomas kyšis, M. Maldeikis kalbėjo, kad M. Puidokas greičiausiai manė, jog gerai pažįsta konservatorių, kadangi jie kartu studijavo universitete.
„Aš manau, kad jis įsivaizdavo, jog neblogai mane pažįsta, nes mes buvome viename kurse. Jis buvo atėjęs dėl vieno teisės akto projekto, kurį mes kartu teikėme“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Kaip skelbia STT, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino STT agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
„Mano kabinete prieš mane buvo smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė ir savo veiksmų jie nenutraukė“, – pareiškė Seimo narys.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai, jog jo patarėjas bandė papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, yra visiškas „briedas“.
„Manau, kad tai yra visiškas briedas. Iš tikrųjų man labai liūdna dėl gerbiamo Mato tokio elgesio, nes mes esame grupiokai, ketverius metus kartu mokėmės Vytauto Didžiojo universitete. Iš tikrųjų yra labai keista, ką jis kalba, labai gaila, kad tiek šmeiždamas prezidentą, tiek net ir su savo draugu taip elgdamasis, šmeiždamas jo patarėją šiuo atveju, jis šitaip elgiasi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Puidokas.
„Tai nėra gražus ir garbingas elgesys, ir tikrai aš esu labai nusiminęs, kad jis taip pasikeitė nuo tų laikų, kai mes kartu mokėmės“, – pridūrė jis.
M. Puidokas taip pat piktinasi, kad STT pareigūnai atėmė jo, o ne patarėjo telefoną.
„Kaip jūs vertinate, kaltina patarėją, o muša ir smaugia mane, smurtą psichologinį patiria mano mažamečiai vaikai, mano žmona dėl to, nes nesupranta, kur aš esu, negali prisiskambinti, atimami mano telefonai, o ne mano patarėjo telefonai, nors yra kaltinamas, kaip M. Maldeikis ir įvardino, mano patarėjas. Ar tai yra normali demokratinės valstybės praktika?“ – piktinosi politikas.
M. Puidokas įsitikinęs, kad M. Maldeikio jo patarėjui mesti kaltinimai yra „ieškojimas sensacijos ir garbės ten, kur jos negalima rasti“.
„Tikrai negalėjo siūlyt kyšio. Man sunku kalbėti už kitą žmogų, jis tikrai pas mane dirba neseniai, nuo šios kadencijos pradžios, aš jį vertinu kaip protingą ir išmintingą žmogų, kuris niekad taip nesielgtų, nes toks elgesys ne tai kad skandalingas, bet ir dėl to, kad toks elgesys užtraukia dėmę ne tik patarėjui, bet ir man pačiam“, – sakė jis.
Visgi parlamentaras teigia, kad galimybė, jog jo patarėjas galėjo būti susitikęs su M. Maldeikiu, reali. Pasak jo, M. Maldeikio kabinetas yra tame pačiame koridoriuje.
„Einame į tualetą, einame arbatos, natūralu, kad prasilenkiame ir persimetame keliais žodžiais“, – sakė jis.
M. Puidokas teigia, kad STT pareigūnai prieš jį smurtavo, kai jis norėjo išeiti iš savo kabineto.
„Jie neleido man išeiti iš kabineto. Aš bandžiau išeiti, jie puolė man rankas laužti, plėšyti švarko skvernus, smaugti tam, kad atimtų mano mobiliuosius telefonus. Advokatas pasakė, kad aš turiu visą teisę juos pasilikti sau kaip savo darbines priemones“, – paaiškino „darbietis“.
Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsireikalauti, jog advokatas būtų iškviestas.
„Nors ir labai nenorėjo STT agentai, kad advokatas dalyvautų kratoje, nes tai net nėra apklausa. Čia naujas žanras“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Darbo partijai priklausančiam parlamentarui M. Puidokui pareiškus ketvirtadienį Seime patyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, STT tvirtina pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį. Kaip skelbiama STT išplatintame pranešime, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
Seime užvirus diskusijoms, ar teisėtai prieš „darbietį“ Mindaugą Puidoką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai panaudojo prievartą, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis linkęs akcentuoti kitą šios istorijos dalį. R. Karbauskis tikina, kad visiškai nenustebo išgirdęs, jog prieš kelerius metus iš „valstiečių“ partijos išmesto M. Puidoko padėjėjui inkriminuojamas galimai padarytas nusikaltimas.
R. Karbauskio teigimu, jo nė kiek nenustebintų, jei pasirodytų informacija, kad nusikalstamas veikas galėjo padaryti ir pats M. Puidokas.
„Jei man pasakytų, kad nusikalstamas veikas darė Puidokas, manęs tai nenustebintų. Jis yra iš tų žmonių, kurie yra siaurų savo asmeninių interesų siekėjai“, – teigė R. Karbauskis.
Komentuodamas faktą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl „darbiečio“ padėjėjo galimo bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį, R. Karbauskis prisiminė 2019 m. pradžią. Tuomet po jo ir M. Puidoko viešojoje erdvėje skambėjusio konflikto pastarasis buvo išmestas tiek iš „valstiečių“ frakcijos Seime, tiek iš pačios partijos.
„Jis tuomet aiškino, kad pas mus nėra demokratijos, kad Ramūnas Karbauskis kažkoks ne toks. O iš tikrųjų mes laiku ir vietoje įžvelgėme tai, kad šiam žmogui, mūsų nuomone, rūpi toli gražu ne tos vertybės, kurios rūpi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai… Atvirai kalbant, manęs nenustebintų, jei tai (įtarimai – ELTA) pasirodytų, kad yra tiesa. Žinoma, kol nėra teismų sprendimų, nieko negali teigti“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
„Esmė yra tai, kad žmogus vaidina rūpintojėlį, kalba apie šeimą, vertybes, o po to, kitomis aplinkybėmis, naudojasi tais pačiais žmonėmis arba situacijomis savo asmeniniais tikslais“, – akcentavo nepasitikėjimo buvusiu kolega neslėpdamas „valstiečių“ lyderis.
„Aš labai gerai prisimenu, kaip jis dergė mane ir mūsų sąjungą ir puikiai prisimenu, ką mes tada bandėme pasakyti“, – pridūrė jis.
Galiausiai R. Karbauskis įspėjo ir į savo gretas M. Puidoką priėmusius „valstiečių“ partnerius opozicijoje „darbiečius“.
„Aš palinkėčiau jiems būti kategoriškiems ir aiškiai reikliems kiekvienam žmogui, kuris ateina. Jie tada mūsų neklausė ir nesiteiravo. Jie tada manė, kad tai eilinis žmogus, su kuriuo galbūt susidorojo „valstiečiai“ arba Karbauskis. Į iš „valstiečių“ išeinančius žmones reikia žiūrėti labai atsargiai, nes mes tikrai nesibarstome savo žmonėmis“, – apibendrino R. Karbauskis.
STT įtaria, kad galėjo būti siūlomas kyšis
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
„Ar nereikėtų pripažinti, kad vaiko prievartinis atskyrimas nuo tėvų yra smurtas – valstybės smurtas prieš vaiką ir šeimą?“ (Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas)
Kas daugiau šiandien gali sujaudinti lietuvius: kertami miškai ar mušami vaikai? O gal – valdžios pareigūnų skriaudžiami tėvai?
Be specialaus tyrimo, be atidaus visuomenės nuomonės tyrimo į šiuos klausimus atsakyti sunku. Tačiau aiškėja viena: bet kuriuo atveju, mėgindami surasti kaltąjį arba atpirkimo ožį/ožką, atsiduriame prie valdiškų įstaigų durų. Vienu atveju valdininkai kalti, kad pražiopsojo smurtą prieš vaikus, kitu atveju – kad persistengė, norėdami nepražiopsoti, ir patys tapo smurtautojais.
Dėl to smurto Lietuvoje ne tik kad nesumažėjo, o netgi padaugėjo, nes į smurtautojų gretas įsijungė „vaikų teisių gynėjai“.
Kodėl? Kodėl tauri idėja (gelbėti vaikus nuo smurtaujančių tėvų – kas gali paneigti, kad Lietuvoje šitai nevyksta?) – išsigimė į savo priešybę? Gal tai dar viena išryškėjusi negraži mūsų visuomenės savybė: gražią ir iš principo teisingą idėją iškreipti, subjauroti iki idiotizmo?
Laimei, į šitą klausimą radau atsakymą, leidžiantį teigti: ne, Lietuvos visuomenė šituo atžvilgiu nesiskiria nuo kitų tautų, visuomenių – demokratijos senbuvių, kurios, eliminavus iš kultūros konteksto krikščionybę bei humanitarinį-filosofinį išsilavinimą, rieda paprasčiausių, primityviausių išvadų ir sprendimų pakalnėn.
Į tai dar pereitame šimtmetyje atkreipė dėmesį prancūzų rašytoja, filosofė Simone Weil: „Skęstančiame laive panika kyla dėl to, kad visi žmonės, ypač jūrininkai, užsispyrę kalba tik jūreivystės kalba; ir niekas nekalba skęstančių laivų kalba“. O „skęstantis laivas”, jos nuomone, tai XX amžiaus žmonija: „Per visą žmonijos istoriją dar niekados nebuvo epochos, kai sieloms būtų grėsęs toks pavojus kaip šiandien visame Žemės rutulyje“.
Žinoma, į tokį teiginį įsiklausyti ir su juo sutikti gali tik tas, kas pripažįsta sielos egzistavimą. O tokių šiandien, ko gero, mažuma. Net akademinė psichologija – o juk iš jos išaugusi psichoterapija ilgą laiką taip ir buvo vadinama: „sielogyda“ – atsisakė sielos kaip vienos iš jos tyrimų objekto dalies, nors dėl to dingo žinojimas, kur link turėtų judėti psichikos ligų tyrėjai, gydytojai, ieškodami psichinės sveikatos.
Kad Lietuvos visuomenė serga, serga ir protu, ir siela, girdime ne pirmus metus. Tai liudija ir nesiliaujančios patyčios, ir didėjanti emigracija. O to priežastys glūdi skęstančiame šeimos „laive“.
Tiesa, oficialiai pripažįstamos ir garsiai įvardijamos kitos emigracijos priežastys: sunki ekonominė padėtis, bedarbystė, valstybės nemeilė, nepagarba savo piliečiams. Bet jei nebūtų kertamos šeimos kaip svarbiausios visuomenės ląstelės šaknys, jei šeimos institucija nebūtų žlugdoma, stumiama į visuomenės gyvenimo paraštes, keičiant ją visokiais neatsakingais, „partneryste“ pavadinamais ryšiais, gyva, stipri šeima būtų išlikusi atrama, vieną ar kitą jos narį ištikus ekonominiams sunkumams, patikima užuovėja nuo visokių socialinių ar psichologinių negandų.
Šiandien, deja, šeimos laivas skęsta ir net yra skandinamas, o supanikavusi visuomenė, stokodama moralinių ir juridinių autoritetų, atidavė laivo vairą mažaraščiams biurokratams. Visi ėmė kalbėti biurokratų kalba, kurioje pamatine tapo frazė „vaikų teisės“, visai pamiršus, kad šeimoje yra ne tik vaikai, bet ir tėvai, ir kad protaujant logiškai, o ne biurokratiškai, vaikų teisės niekada neatves prie gero rezultato, jei bus užmirštos tėvų teisės.
Pradėjus Lietuvą purtyti kraupioms, žiniasklaidos tiražuojamoms vaikžudystės istorijoms ir visuomenei suvokus savo bejėgiškumą, įvairius valdžios sprendimus skatinanti dauguma choru (kuriam, regis, kažkas sumaniai dirigavo iš užkulisių…) pradėjo prašyti, net reikalauti valdžios įsikišimo.
Valdžia, kaip prisimename, kurį laiką delsė. Matyt, ji irgi suvokė problemos keblumą bei (tikiuosi…) savo pačios nepasiruošimą imtis reguliuoti iki šiol valdžios įsikišimo netoleravusius šeimos santykius, tėvų ir vaikų santykius. Tačiau smurtui prieš vaikus nesiliaujant, o visuomenei vis garsiau reikalaujant valdžios bizūno, buvo nueita, netgi – nubėgta lengviausiu keliu, mechaniškai-automatiškai perkeliant į Lietuvos šeimos teisės sferą kitos valstybės patyrimą ir sprendimus.
Taigi, niekas neginčija to fakto, kad bjauri votis, kurią galima įvardinti kaip smurtą prieš vaikus, ėmė kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Tačiau nesuprantama kas kita. Žinant, jog su šeimos problemomis susiduria ir kitos valstybės, ir „kitų” valstybių daug, o šeimos santykiai skirtingose valstybėse reguliuojami skirtingai, negali nestebinti tai, kodėl mūsų valdžia aklai kopijavo modelį būtent tos šalies, kurios veiksmai jau buvo sukėlę visuomenėje pačią neigiamiausią reakciją. Turiu galvoje Norvegiją ir jos liūdnai pragarsėjusią „Barnevernet” sistemą.
Beje, kaimyninėje Lenkijoje iki šiol vaikas laikomas tokiu pat žmogumi, kaip bet kas kitas, todėl jį saugo bendrieji įstatymai – Baudžiamasis kodeksas, ratifikuotos tarptautinės konvencijos, Konstitucija. Nėra jokio specialaus Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Čia veikia Šeimos ir globos kodeksas bei Vaiko teisių kontrolieriaus įstatymas. Bet mūsų uoliems vaikų teisių gynėjams lenkiškas modelis prie širdies „nelipo“. Buvo nueita, teisingiau, „nuplaukta“ toliau, iki Norvegijos…
Negalima nepritarti Seimo nariui Mindaugui Puidokui, atkreipusiam dėmesį į tai, jog Norvegijoje vaiko teisės smarkiai perlenkiamos: vaikas ir vadinamieji „vaiko interesai” (o kas tuos interesus nustato ir įvertina jų vertybinį, dorovinį pagrįstumą? Valstybė? Jos įgalioti biurokratai?) iškeliami aukščiau šeimos, aukščiau tėvų teisės, teisės auklėti vaikus pagal savo vertybes ir įsitikinimus. Tai nuolat pabrėžia ir „Barnevernet“ pareigūnai, skelbdami, kad jie visais atvejais stoja į vaiko pusę.
Tokiu būdu Norvegijoje oficialiai pripažįstama, jog tėvai ir vaikai nebėra vienis, nebėra šeima, toji pamatinė valstybės ląstelė, o yra tik „ferma“ ar tam tikras biologinis mechanizmas, kurio paskirtis sutapatinama su inkubatoriaus paskirtimi: išperėti naują gyvybę. O toliau rūpestį ta vaiku vadinama gyvybe valstybė ima į savo rankas, net neklausdama, ar gyvasis „inkubatorius“ su tuo sutinka. Ir štai pasekmės: daugybė atimtų, pagrobtų vaikų, atiduotų visiškai svetimiems žmonėms, kuriems pakanka išklausyti kursus apie vaikų auklėjimą, kad augintų biurokratų modeliuojamus robotukus, ir daugybė skundų į įvairias institucijas.
Lietuvos teisėkūra pasirinko būtent šitą kelią, šitą šeimos santykių „reguliavimo“ būdą. Kodėl? Norvegai, pasirinkę tokį būdą, sprendžia iškart dvi problemas: demografinę – kokybinę (nes atima ne visus vaikus, kuriems gal būt nesaugu biologinėse šeimose, bet vykdo tam tikrą atranką…) ir finansinę, sukurdami naują, pasauliui iki šiol neregėtą biznio sferą. O kokį tikslą persekioja Lietuvos teisėkūrininkai?
LR Konstitucijoje yra surašytos visos svarbiausios žmogaus teisės. Būtent jų stiprinimas šiandien yra (turėtų būti!) nacionalinio saugumo uždavinys. O silpninti reikia tarnautojų, pareigūnų norą rodyti savo galią. Lietuvos pilietis savoje valstybėje neturėtų jaustis kaip žmogus, persekiojamas galingų valstybės institucijų. Tačiau dabartinė valdžia užsimojo klibinti pamatinius Konstitucijos straipsnius, tuo keldama papildomą grėsmę valstybės ateičiai ir piliečiams.
Tuščios, be turinio, be prasmės yra iš Seimo ataidinčios kalbos apie pagalbą šeimai. Antraip a) nebūtų tokio protu nesuvokiamo, logika nepaaiškinamo skirtumo tarp lėšų, kurias valstybė skiria normalioje, biologinėje šeimoje auginamiems vaikams, ir vadinamiems globėjams: b) įtarus, kad, gal būt, šeima nesugeba deramai (???) auklėti vaikų, ne motina būtų skubiai kišama į kalėjimą, o visa komanda specialistų, kurioje privalomai dalyvautų vaikų psichologas, gydytojas ir tėvų advokatas, skubiai aiškintųsi realią padėtį, realias grėsmes. Ir padėtų tėvams ne atimdami vaikus, o kartus su šeima ieškodami geriausių būdų šeimai išsaugoti, išsaugoti tėvų ir vaikų santykius.
Pagaliau, jei valstybei tikrai rūpėtų pagalba šeimai, o ne būdai, kaip greitai ir nebaudžiamai iš šeimų atimti vaikus, jau mokyklose vyresnių klasių moksleiviams būtų dėstomi šeimos kūrimo ir tarpusavio santykių ugdymo pagrindai, o ne paistalai apie neribotą lyčių ir kitokių tapatybių skaičių bei galimybes patiems pasirinkti jas.
Šiandien šeima pergyvena didžiulę krizę, ir vaikų paėmimas iš šeimų jos ne tik nesprendžia, bet dargi paaštrina. Mat, nevykusios reformos aukų – vaikus praradusių tėvų ir iš šeimos pagrobtų vaikų – skaičių pagausino nevykėliai “vaikų teisių gynėjai“, politikai ir biurokratai, į kuriuos šiandien atsisuko visuomenės nuomonės giljotinos peilis.
Kai kas graudina visuomenę, jog taip užsipuldinėjant vaikagrobius biurokratus, niekas nebenorės dirbti to juodo darbo. O ar pagalvojo tie „graudintojai“ apie tai, jog palikus vaikų teisių „gynėjus“ nebaudžiamai siautėti, kaip jie siautėja dabar, greitai nebeturėsime vyrų ir moterų, kurie norėtų kurti šeimas ir gimdyti vaikus?
O tai būtų kur kas baisiau, nei vaikų teisių gynėjų institucijos, palikusios be vaikų grobėjų.
Mišrios Seimo narių grupės narys Justas Džiugelis dėl neleistino Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesio kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Seimo narys J. Džiugelis prašo įvertinti Seimo nario M. Puidoko elgesį, kuris „akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia politiko etika ir pažeidžia J. Džiugelio garbę bei orumą“.
Taip pat prašoma, kad Etikos ir procedūrų komisija įpareigotų Seimo narį M. Puidoką pašalinti iš savo socialinio tinklo paskyros įžeidžiantį įrašą ir neteisėtai slapta fotografuotą nuotrauką.
Šių metų rugsėjo 10 d., uždaro Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdžio metu, J. Džiugelis išdėstė motyvus, kurie paskatino jį trauktis iš minėtos frakcijos.
„Kadangi J. Džiugeliui yra sunkiau kalbėti nepasirengus, juo labiau tokiu svarbiu klausimu, jis buvo iš anksto parengęs trumpą argumentų sąrašą ir pagal jį kalbėjo. J. Džiugelio judesiai yra riboti, jis negali gręžiotis atgal ir negali matyti, kas vyksta už jo nugaros. Tuo pasinaudojo Seimo narys M. Puidokas, kuris prisėlino ir per petį nufotografavo J. Džiugelio iš anksto pasirengtą kalbėjimo planą. Tada sąmoningai savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė tuos asmeninio pobūdžio užrašus ir viešai išsityčiojo tokiu prierašu: „Vakar mano kolega kalbėjo iš paruoštuko Gabrieliaus žodžiais. Papildau „Skaldyk ir valdyk“ postą nuotrauka iš vakarykščio LVŽS frakcijos posėdžio“, – situaciją paaiškino Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.
Pasak jo, kiekvieno uždaro posėdžio esmė yra jo turinio slaptumas, tokie posėdžio protokolai paprastai nebūna viešinami. Tai įtvirtinta Seimo statute, kuris numato, kad uždarų posėdžių protokolai, garso įrašai ir stenogramos neskelbiami. „Vadinasi, visa uždarų posėdžių medžiaga, asmenų pasisakymai ir jų detalės negali būti viešinami. J. Džiugelio šiame posėdyje naudoti užrašai netgi yra asmeninio pobūdžio, skirti konkrečiam tikslui, kad būtų lengviau reikšti mintis pasisakant“, – sako B. Matelis.
Jo nuomone, Seimo narys M. Puidokas, be J. Džiugelio sutikimo ir jam nematant fotografuodamas bei pašiepiamai ir iškraipydamas esmę bei faktus viešindamas asmeninius kito Seimo nario užrašus, galimai nesilaikė politiko elgesio kodekse Seimo nariui numatytų principų. Kaip pažymi B. Matelis, politiko etikos kodeksas reikalauja visuomet elgtis sąžiningai ir padoriai, laikytis aukščiausių elgesio standartų, tačiau šiuo konkrečiu atveju M. Puidokas šių principų J. Džiugelio atžvilgiu nesilaikė.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimai Rusijos žvalgybų koordinuojamo puolimo ir šmeižto.
Parlamentarės teigimu, kovo mėnesį ją paskyrus NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente sustiprėjo Kremliaus darbotvarkę Lietuvoje remiančių jėgų puolimas. Vienas pirmųjų signalą davė portalas „Sputnik“, pasipylė negatyvūs straipsniai ir TV laidos, o netrukus Seimo valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo viešai grasinti skundais ne tik NATO Parlamentinei Asamblėjai, bet ir NATO Generaliniam sekretoriui. Po kelių dienų tuos grasinimus įvykdė ir skundus parašė tos pačios politinės jėgos atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas.
„Galiu paliudyti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ne tiek mano asmeniui, kiek Lietuvai. Akivaizdu, toks Lietuvos juodinimas yra labai naudingas Kremliui, kadangi dirbtinai kurti iš piršto laužtus kompromatus ir yra Rusijos hibridinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Lygiagrečiai pradėta vėl eskaluoti mano brolio Gintaro Urbono verslo tema. Ši tema prieš mane Rusijos interesus transliuojančioje žiniasklaidoje (taip buvo įvardinta VSD pranešimuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar praėjusiose kadencijose) pradėta eskaluoti dar 2015 metais. Ypatingu aktyvumu šmeižiant mano brolį ir siekiant padaryti politinės žalos man, pasižymėjo atvirai Kremliaus politiką remiantis veikėjas Jurijus Subotinas. Kol šis puolimas buvo Rūtos Janutienės ir J. Subotino lygmens – tai buvo viena, tačiau dabar šių veikėjų šmeižtus pradėjo platinti Seimo daugumos atstovai“, – teigė R. Juknevičienė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė kreipimesi į VSD prašo ištirti, ar puolimas prieš ją nėra koordinuotas Kremliaus žvalgybų veikimas per savo tinklą dėl kritiškų R. Juknevičienės pasisakymų Kremliaus politikos ir galimų politinių įrankių Lietuvoje atžvilgiu.
Kartu parlamentarė pažymi, jog jos brolis G. Urbonas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo po praėjusią savaitę LVŽS atstovo M. Puidoko paskleistos melagingos informacijos.
„Pabrėžiu, kad mano brolis neturi ir niekada neturėjo jokio verslo Rusijoje. Jo įmonė geležinkeliais perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į Vidurinę Aziją. Tai rodo ir tipinės sutartys su privačiomis Rusijos kompanijomis – vagonų savininkėmis – dėl vagonų padavimo pakrovai, kurių įmonė turi dešimtis su Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Uzbekijos, Kazachstano privačiomis kompanijomis. Tokių Lietuvos įmonių, kurios naudojo ar naudoja Rusijos ar kitų šalių vagonus, yra šimtai ar net tūkstančiai. Į Rusiją kroviniai nebuvo vežami ir jokių reikalų su Rusijos federalinėmis struktūromis įmonė niekada neturėjo“, – sakė R. Juknevičienė.
Kartu pažymima, kad parlamentarės brolio verslas niekaip nėra susijęs su jos darbu, o LVŽS atstovo M. Puidoko metami kaltinimai, neva įmonės pajamos pradėjo didėti, kai R. Juknevičienė tapo ministre – melagingi. Atvirkščiai, kaip rodo duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos ir pelnas per krizę ženkliai krito.
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad grupės Seimo narių kreipimasis į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį nėra su juo derintas ir jis šio kreipimosi nėra pasirašęs. Politikas taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus.
„Pirmiausia ten nėra mano parašo, tie klausimai, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas. Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus. (…) Labai dažnai visos frakcijos – opozicinės ir esančios pozicijoje – tą daro, pareigūnai ateina į Seimą ir atsako į klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Jis mano, kad ir šiuo atveju VSD vadovas pateiks kažkokius atsakymus. R. Karbauskis taip pat mano, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti planuojamos sudaryti Seimo komisijos tyrimo objektas.
„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami. Bet tada bus visai kita tyrimo apimtis ir aprėptis, ir galbūt atsakymus galės gauti tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Jie galės matyti atsakymus tuos, kuriuos negalėtų matyti Seimas, nes Seime VSD vadovas negalės pasakyti informacijos, kuriai leidimo neturi visi Seimo nariai“, – sakė R. Karbauskis.
Politikas nemano, kad prie klausimų VSD vadovui galėjo prisidėti žurnalistas Tomas Dapkus. „Aš pažįstu Seimo narius, kurie pasirašė, tai yra, man atrodo, mūsų frakcijos nariai. Kiek aš žinau, jie niekaip nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu. Ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad tie klausimai gimę yra iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – teigė R. Karbauskis.
Jis taip pat užtikrino, kad bus įgyvendintos ir NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijos.
Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pvz., juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.
Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Rasa Juknevičienė, Seimo valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Mindaugo Puidoko apskųsta NATO Generaliniam sekretoriui, mano, kad toks kolegos elgesys yra nenaudingas Lietuvai ir dėl to nukentės Lietuvos Seimo delegacijos NATO PA autoritetas.
Dėl savo pasisakymų sulaukusi tokio smūgio iš kolegos R. Juknevičienė savo retorikos neketina švelninti. Interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai ji leido suprasti, kad vienai valstybei, t.y. Rusijai, labai nepatinka tai, kad ji pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra paskirta NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente.
– Kaip Jūs vertinate tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Mindaugas Puidokas apskundė jus NATO Generaliniam sekretoriui ir NATO Parlamentinei Asamblėjai. Kaip vertinate tokį žanrą, nes sakoma, kad, užuot viešai skalbus marškinius, geriau santykius išsiaiškinti tarpusavyje savo virtuvėje. Beje, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis irgi nemano, kad dėl kokių nors vidinių nesutarimų užsienio politikoje reikėtų kam nors skųstis.
– Kaip čia gali vertinti? To dar nebuvo. Aš nuo 1999 metų esu NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, teko dirbti delegacijose su įvairių partijų atstovais iš Lietuvos, kurie buvo ir iš Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo, kai mūsų požiūriai tikrai buvo labai skirtingi. Labai aštrūs ginčai būdavo, kritikuodavome tokius politikus kaip Viktoras Uspaskichas, bet niekada tų partijų atstovai kaip nors kitaip negu Lietuvos interesams neatstovaudavo, net ir minčių niekam nebuvo tokių kilę. Dabar tai įvyko. Aišku, kad tai naudinga ne Lietuvai, aišku, kad tam tikra žala bus padaryta mūsų autoritetui, mūsų delegacijos autoritetui. Ten esame išsikovoję tikrai labai aukštą, labai gerą autoritetą tarp kitų delegacijų. Dabar tai nustebino kolegas. Jau gavau žinučių iš kolegų iš kitų šalių, kurie, aišku, priima, supranta, kad čia yra tokių vidinių politinių diskusijų išraiška. Jeigu norėjo pažeminti mane, tai jisai pažemino save ir Lietuvą, aišku, gaila.
– Kas tai, jūsų nuomone, patirties stoka ar kas nors daugiau už to slypi?
– Manau, kad daugiau. Jeigu pasižiūri, kam yra naudinga atakuoti mane, tai, atrodo, kad vienai valstybei labai nepatinka tai, jog aš tik ką esu paskirta pirmą kartą Lietuvos istorijoje NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente. Tiesa, dar nepradėjau eiti tų pareigų, bet netrukus pradėsiu. Reikia klausti, ar tai yra žmogus, nesuprantąs, ką daro, ar tai yra žmogus, kuris gal ir supranta, ką daro. Aš neturiu atsakymo į šį klausimą.
– Kokių atsakomųjų žingsnių imsitės?
– Aš, beje, parašiau laišką NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijoms, kuriame atsiprašiau už kolegos elgesį, už tai, kad jis tas mūsų vidines įtampas primeta visai Asamblėjai. Užtikrinau, kad Lietuvos žmonių ir mūsų atstovų NATO PA požiūris nesikeičia ir kad mes tikrai visi dirsime kartu dėl stipresnio NATO.
– Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, kad jis įvertintų susidariusią situaciją. Kokių sprendimų tikitės iš Seimo vadovo?
– Mūsų frakcija, pasibaisėjusi tokiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo elgesiu, nutarė kreiptis į Seimo Pirmininką. Iš ryto buvau susitikusi su Seimo Pirmininku. Supratau, kad jis nuoširdžiai nustebo, jis nebuvo informuotas, nors iš tikrųjų keista, kad Seimo Pirmininkas neinformuojamas dėl tokio tarptautinio rezonanso galinčio sulaukti veiksmo. Matysime, kokių veiksmų imsis Seimo vadovas. Aš manau, kad reikia stabdyti tokius žalingus Lietuvai veiksmus.
– Ar tai gali pakenkti, jūsų nuomone, Lietuvos įvaizdžiui tarptautinės bendruomenės akyse?
– Tikiuosi, kad labai daug nepakenks. Aišku, kad liks toks nusistebėjimas, pasijuoks kažkas. Daugelis žmonių supranta, kad Asamblėja visiškai niekuo dėta dėl to, kas vyksta Lietuvos politikoje. NATO PA delegacijoms parašiau, kad kitais metais Lietuvoje artėja treji rinkimai, visi supranta, kas yra rinkimai. Tiesiog apsijuokė, manau, jis pats, labai stipriai.
– Kovo pabaigoje Vilniuje posėdžiavęs NATO Parlamentinės Asamblėjos nuolatinis komitetas svarstė deklaracijos projektą, kurį numatoma priimti gegužės mėn. pavasario sesijoje Varšuvoje. Dokumento tikslas – pabrėžti NATO vienybę, pasiekimus ir iššūkius artėjant 2018 m. liepos 11-12 dienomis Briuselyje rengiamam aukščiausiojo lygio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.
– Kaip manote, ar Seimo nario M. Puidoko laiškas gali kaip nors apkartinti ar padaryti įtaką Varšuvos sesijai, galbūt išryškėti kokiu nors nemaloniu jums aspektu, tuo labiau kad netrukus pradėsite eiti svarbias pareigas?
– Manau, kad Varšuvoje tai tikrai neturės jokio atgarsio, manau, kad tik bus klausimų. Tiesiog užkulisiuose, pokalbiuose su kolegomis bus paklausta ir bus proga paaiškinti, kas tai yra per toks keistas žanras Lietuvoje, kad tai naujas žanras ir, tikiuosi, kad tokio nebus, arba bus proga atsiprašyti už M. Puidoko elgesį.
– Kada oficialiai pradėsite eiti NATO PA prezidentės pareigas?
– Dar neaišku, nes tai priklausys nuo to, kada italai paskirs naują delegaciją. Tai gali dar kokį gerą mėnesį ar daugiau užtrukti. Į Varšuvą vyksiu kaip viceprezidentė. Be to, jau kitą savaitę išvykstu į Batumį, į Gruziją, kur vyks NATO PA seminaras. Susitiksiu su visa vadovybe, man pačiai teks pirmininkauti vienam iš posėdžių.
– Atrodytų, kad viena iš nesutarimų su „valstiečiais“ priežasčių yra gynybos finansavimas. Ar nemanote, kad šis konfliktas jau yra išsekęs, išspręstas, nes „valstiečiai“ sutinka 2019 m. gynybai skirti 2,05 proc. BVP ir, laipsniškai didinant, 2030 metais pasiekti 2,5 proc. BVP?
– Manau, kad pagrindinis Ramūno Karbauskio skausmas yra netgi ne šita mano kritika, o didžiausias skausmas yra dėl to, kad aš pasiūliau, manau, kad ir ateityje to reikalausime, jog R. Karbauskis atsisakytų savo verslo santykių su V. Putino aplinkos oligarchais. Čia jiems skaudžiausia, tą jie nutyli, bet čia yra priežastis, kodėl aš dabar taip esu atakuojama praktiškai per visus Kremliaus ruporus.
– Ne paslaptis, kad jūsų retorika ir pasisakymai yra griežti ir nemalonūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui parlamentarui R. Karbauskiui ir jo vadovaujamai partijai, tuo labiau kad išsakėte visokiausios kritikos, kad galimai yra ryšiai su Putino aplinka…
– Ne galimai, jie iš tikrųjų deklaruoti yra. Jis deklaravęs, kad trąšas perka iš Rusijos.
– Esate pasisakiusi netgi, kad neva Ramūnas Karbauskis gali būti Rusijos agentas…
– Aš klausiau, klausimą iškėliau, ar jis Rusijos agentas yra, ar jis yra naudingas idiotas, jeigu taip kalba.
– Ar vis dėl to neplanuojate sušvelninti tos retorikos, kurią, atrodytų, skaudžiai priima valdančioji partija?
– Kėliau ir kelsiu klausimus šituos. Tikrai manęs nesustabdys.
– Kaip jūs vertinate tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnas R. Karbauskis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl jūsų viešų pasisakymų esą R. Karbauskis yra Rusijos agentas.
– Labai juokinga, nes VSD iš tikrųjų neturėtų būti įtrauktas į vidaus politines kovas. Tai irgi yra labai pavojingas žingsnis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje dr. Mindaugas Puidokas atkreipia NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir NATO Parlamentinės Asamblėjos dėmesį, kad Seimo narės, NATO PA prezidentės Rasos Juknevičienės pasisakymus, kuriuose ji, nepaisydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos indėlio į Lietuvos krašto apsaugą ir nuoseklų įsipareigojimų NATO vykdymą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą vadina prorusiška, kaltina darbu Rusijai, o šios valdančiosios partijos vadovus vadina Kremliaus agentais.
„Esu įsitikinęs, kad NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės R. Juknevičienės pasisakymai jokiu būdu neatspindi NATO Parlamentinės Asamblėjos požiūrio į teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir šalies indėlį į NATO stiprinimą“, – kreipimesi teigia M. Puidokas.
Kreiptis į NATO Generalinį Sekretorių, pasak M.Puidoko, paskatino kolegų iš NATO PA pastabos dėl R. Juknevičienės politiškai nekorektiškų ir neatsakingų tarptautinėje diplomatijoje pasisakymų apie Seimo rinkimus laimėjusią partiją, neva Seimo valdančiosios daugumos nariai yra nedraugiškų Lietuvai ir NATO jėgų atstovai.
„Aš, kaip Seimo delegacijos NATO PA narys, esu nemaloniai nustebintas dėl to, kad jau sulaukiu ir savo kolegų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje klausimų dėl p. Rasos Juknevičienės kaltinimų, kuriuos ji, kaip esu informuojamas, išsako susitikimuose su PA delegatais, keldama nepagrįstas abejones pasirinkta Lietuvos geopolitine kryptimi bei šalies patikimumu NATO struktūroje. Tokiais tikrovės neatitinkančiais p. Rasos Juknevičienės pasisakymais tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje kuriama nepasitikėjimo Lietuvos politine valdžia ir nestabilumo atmosfera, platinama dezinformacija, kurstoma neapykanta“, – sako M. Puidokas.
Pasak jo, toks R.Juknevičienės, kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės, elgesys nesiremia aukštais elgesio standartais, kuriuos kelia NATO, diskredituoja NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento pareigas ir yra naudingas tik bendriems NATO ir Lietuvos priešams.
Dėl Seimo narės R. Juknevičienės pareiškimų LVŽS frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.