Vilniaus, kaip naujos „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ (RFE/RL) būstinės, pasirinkimas yra Lietuvos pastangų remti Baltarusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę rezultatas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Man šios būstinės atidarymas yra svarbus pastangų, kurias Lietuva skyrė padėti Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovams, pripažinimas“, – antradienį RFE/RL Baltarusijos biuro atidarymo Vilniuje renginyje kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Vilnius visada buvo vieta, „kurioje būrėsi šviesiausi, laisvę mylintis Baltarusijos žmonės“.
Šalies vadovo teigimu, po protestų ir represijų bangos, kilusios įvykus Baltarusijos prezidento rinkimams 2020 metais, Vilniuje prieglobstį rado daug šios šalies disidentų, opozicijos veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir kt. Minsko režimo priešininkų.
„30 kilomentrų nuo sienos su Baltarusija ir arčiau nei 200 kilometrų nuo Minsko, šie žmonės rado stabilumo, teisės viršenybės ir žodžio laisvės salą. Visišką priešingybę to, kas šiandien egzistuoja Baltarusijoje“, – sakė prezidentas.
„Laisva žiniasklaida, šiuo atveju baltarusiškas RFE/RL, kartu su televizijos transliacijomis, priartėja prie pilietinės Baltarusijos visuomenės“, – teigė G. Nausėda.
Radijo vadovas Jamie Fly renginyje dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, kuris „visada keldavo telefono ragelį“, už paramą biurui.
Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tsikanouskaja taip pat dėkojo Lietuvai už paramą Minsko režimui prieštaraujantiems Baltarusijos aktyvistams bei pažymėjo, kad RFE/RL ir kiti opoziciniai žiniasklaidos kanalai yra ypač svarbūs kovojant su Aliaksandro Lukašenkos režimu.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pažymėjo, esą yra svarbu, jog RFE/RL būstinė atidaroma būtent Lietuvoje.
ELTA primena, kad antradienį savo veiklą pradėjo RFE/RL Vilniaus biuras. Toks pat biuras kiek vėliau šią savaitę pradės darbą ir Latvijoje. Vilniaus radijo biure jau dirba 18 žurnalistų, pabėgusių nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo priespaudos. Rygos biuras kiek didesnis – ten darbuojasi apie 40 nepriklausomos žiniasklaidos atstovų. Abu biurai planuoja plėstis.
Didėjant geopolitinei įtampai regione vis sudėtingesnė tampa ir Rusijoje bei Baltarusijoje gyvenančių lietuvių situacija.
Nuo rugsėjo 1-osios Baltarusijoje uždarius tautinių mažumų mokyklas, tarp kurių buvo ir dvi lietuviškos, šioje šalyje gyvenantys lietuviai galės mokytis tik baltarusių arba rusų kalbomis. Vertindamas susidariusią situaciją Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritikuoja, kad Vyriausybė nesiima jokių veiksmų, kad Baltarusijoje būtų išsaugota bent kažkiek lietuvybės.
Visgi valdančiųjų atstovai akcentuoja, kad nedemokratiškose valstybėse gyvenantiems tautiečiams padėti praktiškai neįmanoma. Pasak jų, Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams vienintelis tikras būdas padėti – Vladimiro Putino ir Aliaksando Lukašenkos režimų nuvertimas.
S. Skvernelis: Vyriausybė nepajudina nei piršto, kad išsaugotų bent kažkiek lietuvybės Baltarusijoje
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis pastaruoju metu darosi vis sudėtingesnė. Pasak politiko, šiose šalyse gyvenantiems tautiečiams vis sunkiau tampa puoselėti lietuvybę.
Politikas akcentuoja, kad Vyriausybė nesiima jokių veiksmų, kad Baltarusijoje gyvenančių lietuvių situacija gerėtų.
„Mes kalbėjome apie situaciją, kuri susiklosčiusi ir kad iš tikrųjų Vyriausybė nepajudina nė piršto, kad išsaugoti bent kažkiek lietuvybės Baltarusijoje. Kaliningrade mes jau praradome viską, ką galėjome prarasti, tai Baltarusijos situacija, ji matosi, kad grėsmingai irgi blogėja“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Uždaromas švietimas lietuvių kalba, persekiojami visi žmonės, kurie susiję su Lietuvos kultūra, su Lietuvos tapatybe, tradicijomis, o mūsų Vyriausybė tyli, jokių veiksmų nedaro, jokių žingsnių nesiima nei diplomatiniame lygmenyje, nei kituose. Santykių, matyt, neturi diplomatinių su Baltarusija. Tai yra labai blogai ir, matyt, mes tuos žmones tiesiog palikome režimui sudoroti. Tai yra tragedija“, – sakė politikas.
S. Skvernelis atkreipia dėmesį, kad lietuviams gyvenantiems Rusijoje jau vargiai galima padėti, vis tik, pasak jo, dar yra galimybė padėti tautiečiams gyvenantiems Baltarusijoje.
„Dėl lietuvių, gyvenančių Rusijoje, turbūt net teoriškai negalima nieko padaryti. O dėl Baltarusijos, tai valstybė privalo ginti savo interesus ir ginti savo žmones, kurie gyvena etninėse lietuviškose žemėse. Tai valstybė privalo daryti“, – pabrėžė jis.
„Turi smegenis įjungti Užsienio reikalų ministerija pirmiausiai, tai yra jų atsakomybė, ministerija turi tai daryti ir visa Vyriausybė. Jeigu jiems nerūpi ir yra neįdomu, kokia yra lietuvių kilmės situacija Baltarusijoje, tai tegu taip ir pasako, tegul palieka likimo valiai ir tegu režimas tą paskutinį lietuvišką daigą, kuris dar ten yra, užgniaužia“, – piktinosi parlamentaras.
S. Skvernelis skeptiškai vertina ir galimybę Baltarusijoje gyvenančius lietuvius raginti persikelti į Lietuvą.
„Vienas iš tokių kelių yra, bet tai yra tiesiog pasidavimas ir pasitraukimas. Žmonės išvyks tiesiog ir ką, problema bus išspręsta? Mes prarasime tą unikalią visgi vietą, unikalią tradiciją, unikalias vietoves, kur dar išlikę tie lietuvybės židiniai, jų ir taip nedaug belikę jau yra“, – sakė jis.
A. Ažubalis: būtų gerai, jei pasiūlymus pateiktų Švietimo ministerija
Savo ruožtu Užsienio reikalų komiteto (URK) narys konservatorius Audronius Ažubalis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucija visiems lietuvių kilmės žmonėms numato teisę įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka. Todėl, pasak jo, nuo režimo bėgantys lietuviai bet kokiu atveju gali atvykti gyventi į Lietuvą, todėl naujų mechanizmų išradinėti nereikia.
Visgi politiko manymu, būtų vertinga, jei Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) apmąstytų, kaip Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams būtų galima padėti puoselėti lietuvių kalbą.
„Aš manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija gali pagalvoti, kaip padėti išlaikyti tą trauką gimtajam žodžiui ir gimtajai kalbai. Bet reikia atsiminti, kokiomis sąlygomis tie mūsų tautiečiai gyvena šiose etinėse žemėse. Tai yra teroro ir priespaudos sąlygos, kaip ir patiems baltarusiams“, – Eltai sakė A. Ažubalis.
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimą dėl lietuviškų mokyklų Baltarusijoje uždarymo ketinama kelti ir spalio 5–19 dienomis vyksiančios UNESCO vykdomosios tarybos sesijos metu.
„Tai, aš manau, kad mes pasirinkome teisingą kelią, pritvirtindami su tam tikromis pataisomis rezoliucijos projektą Seimo, kuris įgalintų mūsų atsakingas institucijas kreiptis į tarptautines organizacijas“, – teigė jis.
Visgi, pasak politiko, padėti nedemokratiškose valstybėse gyvenantiems lietuviams yra labai sudėtinga.
„Tie, kurie galvoja, kad galima susitarti su diktatoriais, tai aš galiu juos nukreipti pas Vokietijos politikus, kurie 30 metų ir daugiau galvojo, kad galima susitarti su diktatoriais. Ir ką mes dabar turime? Mes turime karą. Su diktatoriais iš esmės susitarti neįmanoma. Galima tik daryti kompromisus laisvės, demokratijos, saugumo sąskaita“, – akcentavo A. Ažubalis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad paprastai Baltarusijoje gyvenantys lietuviai vengia viešai kalbėti apie jiems kylančias problemas.
„Kai mes nuvažiuojame ir kalbame su ten gyvenančiais lietuviais, tai jie prie kavos puodelio gali daug ką papasakoti, bet liudyti, išeiti viešai kalbėti ne kiekvienas drįsta. Ir mes negalime reikalauti, kad žmogus rizikuotų savo darbu, savo ir artimųjų sveikata, gerove“, – sakė A. Ažubalis.
A. Ažubalis taip pat pabrėžia, kad labai panašiomis sąlygomis Baltarusijoje gyvena ir kitų Vakarų valstybių tautinės mažumos.
„Pavyzdžiui, Lenkijos tautinės bendruomenės Baltarusijoje vadovai yra nuteisti, taip pat ir lenkų mokyklos dabar yra uždraustos. Tai čia ne tik Lietuvą liečia, kad Lietuva kažko nepadarė. Naivu, neprofesionalu taip kalbėti yra. Lenkijos tautinė bendruomenė Baltarusijoje lygiai taip pat nukentėjo“, – akcentavo parlamentaras.
Ž. Pavilionis: vienintelis kelias padėti tautiečiams Baltarusijoje – įveikti režimą
Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis mano, kad uždarytos lietuviškos mokyklos Baltarusijoje yra puikus pavyzdys kairiesiems politikams, kad jų iliuzija, jog autokratinėse ir totalitarinėse valstybėse galima apginti savo tautiečių teises yra neįmanoma.
„Prisiminkime, kaip sunku mums buvo pasiekti jų dėmesį įvairiais laisvės, demokratijos ar net kovos prieš Astravą klausimais, kai visos valdžios demonstravo norą bendradarbiauti su tais autokratiniais režimais. Tai tiesiog dar vienas paprastas įrodymas, kad tokias teises įmanoma ginti efektyviai tiktai demokratinėse valstybėse“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad su Baltarusija pasirašytos visos tarptautinės sutartys, ginančios mažumų teises, lieka tik popieriuje.
„Tos diktatūros viską padarys, o ir tas viskas jau seniai pereina visas įmanomas ribas. Šiuo metu A. Lukašenka, kad norėdamas išlikti poste jau ne tik savo šalies ateitį paaukojo, bet dabar jau faktiškai aukoja ukrainiečių gyvybes tam, kad išlikti poste. Jis yra karinis nusikaltėlis, kuris žlugs tą pačią sekundę, kai žlugs V. Putino režimas ir labai tikiuosi, kad ši žiema tiems diktatoriams bus paskutinė“, – akcentavo parlamentaras.
Pasak Ž. Pavilionio, labai svarbu yra užtikrinti, kad nuo režimo iš Rusijos ar Baltarusijos bėgantiems lietuviams būtų sudarytos visos galimybės grįžti į Lietuvą. Visgi, pasak jo, vienintelis tikras kelias išspręsti šiose šalyse gyvenantiems lietuviams kylančias problemas yra Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimų įveikimas.
„Galime padėti efektyviai tik vienu būdu – įveikiant V. Putino ir A. Lukašenkos režimą. O ne bandant keliaklupsčiauti, bendradarbiauti. Nes matome, į ką tai atvedė. Tai būtent į šį rezultatą ir atvedė – bendradarbiavimai su autokratiniais režimais, jiems atveriant visas ekonomines ir kitas galimybes atvedė prie tokio rezultato“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Pasaulis dalinasi į dvi puses: demokratijų ir autokratijų. Su autokratijomis faktiškai dyksta mūrais nebendradarbiavimo siena, netgi karas. Ir visi, kurie lieka už tos sienos, žinoma, kad yra pavojuje. Todėl mes turime padaryti viską, kad būtų sudarytos galimybės grįžti, persikelti ir ne tik mūsų piliečiams, ir tų šalių piliečiams, kurie nuo tų režimų bėga ar su jais kovoja. Bet galutinis tikslas yra tuos režimus įveikti“, – pridūrė jis.
Nors URK narys pripažįsta, kad galima tobulinti pagalbos mechanizmą iš Baltarusijos ir Rusijos norintiems grįžti lietuviams, tačiau, pasak jo, reikia pripažinti, kad Lietuva šioje srityje daro labai nemažai.
„Visą laiką yra erdvės tobulėti, tačiau Lietuva yra pavyzdys šios politikos. Mes esame vieni iš tų, kurie nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą šią politiką vykdėme. Keli pavyzdžiai: Baltarusių universitetas Europos humanitarinis universitetas, išugdęs bent 3500 sielų pagal europietiniškus diplomus, yra mūsų pasiekimas ir mes džiaugiamės, nes tie išlavinti baltarusiai sudarė pasipriešinimo branduolį prieš A. Lukašenkos režimą“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Būtent Lietuvoje veikia įvairios Vakarų organizacijos kaip Freedome house ir kt., kuriais mes atveriame kelius tiems disidentams , kurie kovoja už laisvę, o ne bendradarbiauja su tais režimais“, – pridūrė jis.
Vilniuje sekmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Ingrida Šimonytė ir Mateuszas Morawieckis aptarė saugumo padėtį regione ir situaciją ES pasienyje su Baltarusija dėl Aliaksandro Lukašenkos vykdomos hibridinės atakos, nukreiptos prieš visą Europos Sąjungą, kalbėjo apie tolesnius bendrus veiksmus didinant tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui.
„Reiškiame solidarumą su Lenkija, kuri šiuo metu patiria didžiausią krūvį atlaikant A. Lukašenkos hibridinę ataką prieš ES“, – sakė I. Šimonytė.
„Nors ir matome tam tikrų teigiamų ženklų grąžinant migrantus į kilmės šalis, tačiau Minsko režimo organizuojama ataka, deja, vis dar tęsiasi. Todėl ypač svarbu toliau didinti spaudimą ir sankcijas Minskui iki situacija pasikeis iš esmės“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.
Lietuvos Vyriausybės vadovė akcentavo, kad kilusi humanitarinė krizė turi būti sprendžiama Baltarusijoje, o Minskas – šios krizės sukėlėjas – privalo suteikti visas galimybes šalyje veikti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms.
Kaip pažymima Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, Lietuvos premjerė pabrėžė, kad būtina išlaikyti ES vienybę, nenuolaidžiaujant režimui, dėl kurio kaltės prie ES rytinių sienų atsidūrė tūkstančiai apgautų žmonių.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės svarba dar labiau išryškėja šalims susiduriant su regioniniais ir globaliais saugumo iššūkiais.
„Todėl turime dar labiau stiprinti mūsų šalių strateginį ir praktinį bendradarbiavimą bei koordinuoti savo veiksmus. Glaudus mūsų šalių bendradarbiavimas daro mus stipresniais”, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lenkijos premjeras M. Morawieckis sekmadienį taip pat susitiko su Estijos premjere Kaja Kallas, o po susitikimo su Lietuvos Vyriausybės vadove dar su vizitu lankysis Latvijoje.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ 1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalį.
Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su lapkričio 30 d. Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 d. Baltarusijos sostinėje Minske.
Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma, nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.
„Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis vyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija“, – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai. Pareiškime teigiama, kad šių struktūrų smurtą bei kankinimus patiria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M. CH. taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.
Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.
Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.