Minsko taikos susitarimas

Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietija ir Rusija atmeta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimą, kad pokalbiuose dėl ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo dalyvautų JAV bei Didžioji Britanija.
 
Vadinamasis Normandijos formatas pasiteisimo, Bonoje pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas.
 
V. Zelenskis siūlė, kad prie pokalbių dėl Minsko taikos susitarimo įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija, prisijungtų ir JAV bei Didžiosios Britanijos atstovai.
 
S. Lavrovas ir H. Maasas susitiko prieš šių metų „Peterburgo dialogo“ forumą. Šį 2001-aisiais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis kancleris Gerhardas Schröderis. Nuo tada jis vyko kasmet, išskyrus 2014-uosius, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
 
H. Maasas gyrė pažangą įgyvendinant Minsko taikos susitarimą.
 
Sekmadienį turėtų įsigalioti paliaubos tarp Ukrainos vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų. Kartu jis kritikavo, kad rusiškų pasų dalijimas separatistinių teritorijų gyventojams neprisideda prie deeskalacijos. S. Lavrovas atmetė kritiką ir sakė, kad negalima niekam uždrausti siūlyti savo šalies pasų.
 
Jis pakartojo Rusijos poziciją, kad konfliktą 2014 metais sukėlė „valstybės perversmas“ Kijeve, prie kurio prisidėjo ir ES. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tuo tarp kaltina Rusiją kariaujant karą su jo šalimi. Prorusiški separatistai kontroliuoja rytų Ukrainą nuo 2014 metų. Tais pačiais metais Rusija aneksavo Krymą.
 
Dėl to Vakarų šalys paskelbė sankcijas Rusijai, o Maskva paskelbė embargą tam tikroms prekėms iš Vakarų valstybių.
 
H. Maasas dar kartą paragino Rusiją paleisti Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius. Ukrainos konflikte dabar yra „konstruktyvaus indėlio momentas – iš beje iš visų pusių“, – pabrėžė Vokietijos ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.19; 10:40
Trumposios naujienos

Ukraina ir separatistai pasikeitė belaisviais. EPA-ELTA nuotr.

Ukraina ir prorusiški separatistai trečiadienį pasikeitė belaisviais.

Ukraina paleido 273 belaisvius, o apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko respublikos – 73. „Tai džiugus įvykis, kurio laukė šimtai šeimų“, – sakė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, vienas Kijevo derybininkų.

Vis dėlto abi pusės apkaltino viena kitą turint daugiau belaisvių. 2015 metais pasiektas Minsko taikos susitarimas numato besąlygišką visų belaisvių paleidimą.

Prieš pasikeitimą belaisviais daug mėnesių vyko derybos, į kurias įsitraukė ir Kremlius bei Rusijos stačiatikių bažnyčia. Buvo susitarta dėl 306 kalinių paleidimo iš Ukrainos ir 74 – iš separatistų kontroliuojamų teritorijų, tačiau iš tikrųjų jų buvo mažiau.

Kijevo pusėje daugiau kaip 40 separatistų, buvusių sąraše, jau buvo atlikę bausmę ir paleisti. Keli Ukrainos belaisviai, be to, nenorėjo grįžti pas separatistus. Tačiau tai jie turėjo paliudyti Raudonojo Kryžiaus atstovų akivaizdoje. Vienas ukrainietis panoro likti Donecko pusėje.

Pasikeitimas belaisviais. EPA-ELTA nuotr.

Pastarąjį kartą pasikeitimo belaisviais būta 2016 metų rugsėjį. Tada Ukrainos vyriausybė paleido keturis separatistus, o separatistai – du ukrainiečių belaisvius.

Konfliktas Rytų Ukrainoje įsiplieskė 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Iki šiol žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Nepaisant 2015 metais pasiekto taikos susitarimo, abi pusės vis kaunasi tarpusavyje. Nuo metų pradžios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) suskaičiavo beveik 400 000 paliaubų pažeidimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.28; 00:01