Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė paaiškinimą dėl 804 neapskaitytų mirčių dėl COVID-19 infekcijos bei kitų priežasčių. NVSC direktoriaus Roberto Petraičio teigimu, mirčių nesutapimas atsirado dėl to, kad gydymo įstaigos centrui nepateikė pranešimų apie mirties atvejus. Pasak jo, didžioji dalis neapskaitytų mirčių buvo užfiksuota gruodžio mėnesį.
„Norėčiau visų pirma atkreipti visų dėmesį, kad būtent mes nustatėme mirčių skaičiaus nuo koronaviruso infekcijos, nustatyto pagal gydymo įstaigų pateiktus pranešimus ir pagal mirties liudijimus, neatitikimą. Gruodžio 18 dieną tas neatitikimas buvo 804 atvejai“, – NVSC surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje sekmadienį teigė R. Petraitis.
NVSC vadovas sakė, kad gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis NVSC kreipėsi į registrų centrą, į e.sveikatos duomenų tvarkytoją ir paprašė pateikti mirties liudijimus tų asmenų, kuriems kažkada PGR metodu buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija. Jo teigimu, gautus duomenis NVSC išanalizavo ir palygino su duomenimis, kurie buvo gauti iš gydymų įstaigų.
„Gruodžio 17 d. tą analizę atlikome ir informavome ministeriją apie mirčių skaičiaus nesutapimus ir gruodžio 18 d. buvo ministerijai parašytas elektroninis raštas, pateiktas situacijos vertinimas, kokie yra skaičiai ir ką daro NVSC, kokius siūlo sprendimo būdus. Ir paprašiau suorganizuoti atskirą pasitarimą tam klausimui kartu su specialistais“, – teigė R. Petraitis.
Pasak jo, buvo suorganizuotas pasitarimas su SAM, kurio metu ir buvo informuota apie 804 atvejų nesutapimą.
„Nesutapimas susidarė todėl, kad daug gydymo įstaigų nepateikė pranešimų NVSC apie mirties atvejus. Įstaigų sąrašas yra labai didelis, yra 3 lapai. Tai pagrindinės įstaigos, kovojančios su koronaviruso infekcija, taip pat ir mažesnės įstaigos“, – informavo R. Petraitis.
„Norėčiau tik pasakyti, kad iš 804 atvejų didžiausias skaičius buvo fiksuotas gruodžio mėnesį“, – pridūrė jis.
R. Petraitis akcentavo, kad taip pat buvo užfiksuota keletas atvejų, kai buvo patvirtinta, jog pacientai mirė nuo koronaviruso, nors iš tiesų jie prieš mirtį jau buvo pasveikę nuo COVID-19 infekcijos, jų mirties priežastys buvo kitos.
Naujas tyrimas parodė 1171 neapskaitytą mirties atvejį
Jis taip pat teigė, kad NVSC, paskutinėmis praėjusių metų dienomis atlikęs duomenų palyginimą, užfiksavo dar didesnį mirčių statistikos neatitikimą.
„Galiu konstatuoti, kad nesutapimas yra 1071 atvejis. Iš 1071 atvejo yra 441 mirtis nuo COVID-19 ir 836 atvejai nuo kitų priežasčių“, – naujausius duomenis pristatė jis.
„Ši situacija ir šie nesutapimai parodė, kad problema iš tikrųjų yra ne NVSC, bet tai yra sisteminė problema, susijusi su visa sveikatos priežiūros sistema“, – akcentavo NVSC direktorius.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
Viešoje erdvėje kilo susirūpinimas karantino metu ženkliai išaugusiu mirties atvejų skaičiumi. Visgi išsamesnių duomenų, dėl kokių – be koronaviruso – priežasčių mirčių šiuo laikotarpiu skaičius šoktelėjo, dar reikės palaukti. Šią statistiką tvarkantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius informuoja iš Registrų centro gavęs kurį laiką lauktus mirties liudijimus už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.
Higienos institutas balandžio mėnesio mirties priežasčių duomenis ketina paskelbti per savaitę, tačiau gegužės ir birželio duomenų dar teks palaukti. Higienos instituto teigimu, mirties priežasčių duomenys sistemai veikiant be trukdžių yra prateikiami nuo kalendorinio mėnesio pabaigos praėjus 45 dienoms.
Esama situacija susilaukė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių dėmesio. Trečiadienį vyksiančiame komiteto pasėdyje bus svarstomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Registrų centro ir Higienos instituto klausimas.
„Bus svarstomas klausimas dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kaip vaikšto žinios iš vienos institucijos į kitą, kaip iš Registrų centro ateina duomenys iki Higienos instituto“, – Eltai teigė komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
Viešoje erdvėje jau ne kartą būgštauta, kad Registrų centro skelbiami duomenys apie išaugusį mirties atvejų skaičių kelia klausimą, ar tai nėra susiję su karantino metu apribotu sveikatos apsaugos paslaugų teikimu. Opozicijai priklausiančių politikų įsitikinimu, į šį klausimą padėtų atsakyti detalesnė informacijos apie mirčių priežastis analizė.
Kaip liepos pradžioje rašė portalas lrytas.lt, per karantino laikotarpį 10 proc. padidėjo bendras mirčių skaičius. Visgi, kokios šių mirčių priežastys, atsakymo kol kas nėra, nes Registrų centras pavėlavo Higienos institutui pateikti balandžio, gegužės bei birželio mėnesių mirčių liudijimus. Registrų centro direktorius Saulius Urbonavičius dėl susidariusios situacijos kaltino streikuojančią e.sveikatos sistemą, kuri liepos pabaigoje daugiau nei savaitę neveikė dėl techninių gedimų, atsiradusių užliejus Registrų centrą.
„Mes esame gavę mirties liudijimus iki liepos 2 dienos. (…) Dabar mums reikia juos įvertinti pagal tarptautines taisykles“, – Eltą pirmadienį informavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius, primindamas, kad šiuo metu Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius kol kas oficialiai yra paskelbęs kovo mėnesio duomenis.
Garantijų, kad ateinančių mėnesių duomenis gaus laiku – nėra
Higienos instituto atstovas akcentuoja, kad svarbiausia, jog ir ateinančių mėnesių duomenis Registrų centras siųstų reguliariai. Visgi R. Gurevičius teigia, kad kol kas jokio patikinimo, kad duomenys tikrai bus gauti laiku – nėra.
„Tokio patikinimo tikrai negavome, mums pasakė, kad štai jums duomenys iki liepos 2 dienos, o kai sutvarkysite birželio mėnesio duomenis, tada mes duosime likusius, kiek turėsime“,– sakė jis.
Sveikatos informacijos centro vadovas taip pat pabrėžia, kad Registrų centro skelbiama informacija apie mirčių skaičių rodo tik išaugusį mirties atvejų faktą, tačiau išaugimo priežastys paaiškės tik Higienos institutui sutvarkius mirčių priežasčių statistiką.
„Registrų centras turi tik mirties faktą. Jie skelbia šį mirčių faktorių pagal mėnesius ir pagal savaites, bet iš to šnipštas – nieko. Kas iš to, kad mirčių padidėjo, visi klaus, kieno sąskaita padidėjimas įvyko. Faktiškai tik po mirčių registro sutvarkymo medicininių mirties liudijimų, sukodavimo pagal tarptautines taisykles bus aišku mirties priežastys“, – teigė R. Gurevičius.
Balandžio mėnesio duomenis žada paskelbti per savaitę
Savo ruožtu Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė teigia, kad per artimiausią savaitę turėtų būti baigti tvarkyti ir paskelbti mirties priežasčių duomenys už balandžio mėnesį.
„Tik liepos mėnesį pilnai gavome vėlesnius dokumentus, tai mes šią savaitę baigsime tvarkyti balandžio duomenis, juos paskelbsime ir tvarkysime kitus dokumentus. Mes jau vejamės grafiką, nes Registrų centras pagaliau suteikė mums prieigą prie dokumentų“, – informavo S. Mekšriūnaitė.
Higienos instituto atstovė akcentuoja, kad sistemai veikiant be sutrikimų ir duomenis gaunant laiku mėnesio mirties priežasčių duomenys yra skelbiami praėjus 45 dienoms nuo jo pabaigos. S. Mekšriūnaitės teigimu, šių duomenų susisteminimas užtrunka dėl procedūrinių veiksmų kuriuos būtina atlikti.
„Paprastai, kai be sutrikimų viskas veikė, tai pasibaigus kalendoriniam mėnesiui po 45 dienų mes jau paskelbdavome duomenis. Nes mes per mėnesį turime gauti iš Statistikos departamento mirusiųjų sąrašą. (…) Tada mes pagal sąrašą išsitraukiame visus (mirties – ELTA) liudijimus, patikriname, ar viską esame gavę, o tada, kai viską turime, tai mes šiuos dokumentus ir tvarkome“, – sakė S. Mekšriūnaitė.
„Mes tvarkome medicininius mirties liudijimus, kuriuos gydytojai išrašo kiekvienam žmogui. Ten yra įvardintos mirties priežastys, kurių yra ne viena diagnozė įrašyta. Ten įrašoma ir tiesioginė, ir tarpinė mirties priežastis, kitos būklės, kurios sąlygojo mirties priežastį. Gydytojai jas rašo tiesiog ranka, naudodami tokias formuluotes, kokias žino, o mes turime jas sukoduoti pagal ligų klasifikatorių“, – duomenų tvarkymo specifiką paaiškino ji.
Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės teigimu, skyriuje paprastai dirba trys žmonės, kurie kiekvieną mirties liudijimą individualiai peržiūri, patikrina, ar jame nėra netikslumų. Visgi šiuo metu, Higienos instituto atstovės teigimu, susikaupus dideliam duomenų kiekiui, papildomai šį darbą padeda atlikti dar vienas žmogus.
„Jeigu mes greičiau darytume šį darbą, tai tada kokybė nukentėtų, o mes to nenorime. Mes ir taip jau palyginus greitai šį darbą padarome, nes kitos šalys metinius duomenis skelbia apskritai po dviejų metų, mes tai po devynių mėnesių praktiškai. Tai arba mes darome gerai, arba mes darome greitai, klausimas, ką mes renkamės“, – sakė ji.
Penktadienį Kamerūno valdžia paskelbė ataskaitą apie žurnalisto Samuelio Wazizi, kuris buvo įtariamas ryšiais su separatistais, mirties kalėjime aplinkybes. Tai penktadienį paskelbė naujienų portalas „Journal du Cameroun“.
„S. Wazizi buvo suimtas 2019 metų rugpjūčio 1 d. ir po 16 dienų mirė nuo sepsio“, – pareiškė oficialus Kamerūno gynybos ministerijos atstovas Cyrille`as Serge`as Atonfackas. Jis paneigė kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimus, kad žurnalistas galėjo mirti dėl kankinimų.
C. S. Atonfackas tvirtino, jog kai tik paaiškėjo, kad S. Wazizi turi sveikatos problemų, jis buvo paguldytas į karo ligoninę Jaundėje. Bet jo būklė pablogėjo, ir rugpjūčio 17 d. žurnalistas mirė. Gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, jog S. Wazizi šeima žinojo, kur jis yra, ir palaikė su juo kontaktus, kai žurnalistas buvo hospitalizuotas.
Apie S. Wazizi mirtį tarptautiniai žurnalistų sluoksniai sužinojo šios savaitės pradžioje. Žurnalistų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos pareikalavo, kad Kamerūno vyriausybė suteiktų reikiamą informaciją šiuo klausimu.
Valdžia įtarė S. Wazizi ryšiais su anglakalbiu separatistiniu pogrindžiu, veikiančiu pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose.
Iš 22 milijonų Kamerūno gyventojų dauguma kalba prancūziškai, bet penktadalis istoriškai vartoja anglų kalbą, nes gyvena šalies vakaruose, kuriuos kolonijiniu laikotarpiu kontroliavo Britanijos imperija. 2016 metų rudenį dviejose anglakalbėse Kamerūno provincijose prasidėjo riaušės. 2017 metų pabaigoje jos virto ginkluota kova, o po kelių mėnesių opozicijos lyderis Julius Ayukas Tabė pasiskelbė vadinamosios Ambazonijos Respublikos prezidentu. Humanitarinių organizacijų duomenimis, nuo 2016 metų Kamerūne per susirėmimus žuvo 3 tūkstančiai žmonių, o dar apie 500 tūkstančių tapo pabėgėliais.
Vasario 22 d. darbo vietoje galimai nusižudė Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujantis kapitonas R. R., gimęs 1981 m. Karininko artimieji apie įvykį informuoti.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą mirusiojo artimiesiems.
Informacija apie Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie KAM tarnaujančius asmenis viešai nėra teikiama.
Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM).
Palestinos lyderio mirties „paslaptis“ pagaliau turi būti atskleista. Taip tvirtina Elmaras Burkija laikraščio “Corriere della Sera” portale.
„Jasiro Arafato mirties aplinkybės turi būti galutinai išaiškintos: lapkričio 24–26 dienomis į Ramalahą atvyks grupė prancūzų tyrėjų, kurie ekshumuos buvusio Palestinos prezidento palaikus“, – rašo minėtas leidinys. Leidinys taip pat teigia, jog pernai liepą Šveicarijos ekspertai iš Lozanos ligoninės aptiko ant baltinių, kuriuos paskutinėmis gyvenimo dienomis vilkėjo J.Arafatas, radioaktyvaus polonio–210 pėdsakų.