VSAT ir „Frontex“ pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius susitiko su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Aija Kalnaja. Susitikimo metu buvo aptartas „Frontex“ įsitraukimas į migracijos krizės valdymą Lietuvoje nuo šių metų gruodžio mėnesio.
 
Nuo gruodžio 1 dienos „Frontex“ baigia Greitojo reagavimo operaciją ir pradedama Nuolatinė misija, kurioje dirbs 63 „Frontex“ pareigūnai. Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime, „Frontex“ taip pat svarsto papildomai atsiųsti pirmos kategorijos pareigūnų, kurie turėtų teisę naudoti ginklą tarnybos metu.
 
Be to, planuojama stiprinti specialistų, dirbančių su migrantų grąžinimo į savo kilmės šalis procedūromis, kompetencijas. Susitikimo metu apsikeista ir nuomonėmis dėl papildomo poreikio sienų valdymo ir stebėjimo sistemoms finansuoti.
 
„Gerai žinome, kad įvykiai Lietuvos pasienyje – tai ne tik migracijos problema, tai vienas iš hibridinio karo prieš Lietuvą ir prieš visą Europos Sąjungą (ES) elementų. Nuo pat migracijos krizės pradžios žinojome – Lietuva nėra viena. Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą, „Frontex“, kaip ir kitų ES agentūrų, parama svarbi ne tik teikiant operatyvinę ir techninę pagalbą vietoje, bet kartu tai ir signalas Baltarusijos režimui, kad Lietuva turi Europos Sąjungos užnugarį“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
 
Šių metų vasarą smarkiai išaugus neteisėtų Lietuvos sienos kirtimų skaičiui, Lietuva kreipėsi į „Frontex“ dėl pagalbos valdant migracijos krizę pasienyje su Baltarusija. Nuo liepos 1 d. Lietuvoje pradėta įgyvendinti „Frontex“ koordinuojama operacija „Lanksti operatyvinė veikla 2021“.
Nuo liepos 15 d. „Frontex“ pradėjo Lietuvai teikti skubią pagalbą pagal programą „Skubi pasienio intervencija Lietuvoje 2021“, kuri baigsis šių metų lapkričio 30 d. ir tęsis kaip operacija „Lanksti operatyvinė veikla 2021“.
 
VRM pateiktais duomenimis, iš viso šiuo metu Lietuvoje dirba 111 „Frontex“ pareigūnų: 78 ES valstybių narių pareigūnai, kurie vykdo sienos stebėjimo funkcijas, ir 33 pareigūnai, dirbantys su sraigtasparnio įgulos nariais. Pagal „Frontex“ programas Lietuvoje dislokuoti du automobiliai su šiluminio matymo įranga ir radaru (TVV), 32 patruliniai automobiliai, vienas Vokietijos sraigtasparnis.
 
Lietuva taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su „Frontex“ migrantų grąžinimo į kilmės šalis srityje: į Lietuvą deleguoti 3 grąžinimo specialistai, taip pat bendradarbiaujama perkant bilietus grąžinamiems užsieniečiams – iš viso nupirkti 247 bilietai, bei organizuojant tapatybės identifikavimo misijas.
 
Šiais metais Lietuvos sieną neteisėtai kirto 4 281 asmuo, o nuo rugpjūčio pradžios, įvedus sienos kirtimo kontrolės priemones, 7 657 migrantams buvo užkirstas kelias neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.12.01; 05:30

NATO būstinė Briuselyje

Maskva, spalio 18 d. (dpa-ELTA). Reaguodama į atimtą Rusijos diplomatų akreditaciją, Rusija nuo lapkričio pradžios nutraukia savo nuolatinės misijos prie NATO darbą, pranešė Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje vadovas Sergejus Lavrovas.
 
Taip pat nutraukiamas NATO informacinio biuro Maskvoje darbas, pirmadienį S. Lavrovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
 
NATO spalio 6 d. atėmė aštuonių Rusijos diplomatų akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“.
 
NATO tuo metu taip pat nurodė, kad bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.19; 07:43

Arabų šalių kosmoso misija į Marsą. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį iš Japonijos sėkmingai pakilo pirmoji arabų šalių kosmoso misija į Marsą, pavadinta „Viltis“ (angl. „Hope“) ir praėjus valandai po pakilimo nepilotuojamas kosminis zondas sėkmingai atsiskyrė nuo nešančiosios raketos.
 
Raketa su zondu, arabiškai vadinamu „Al-Amal“, pakilo iš Tanegašimos kosmoso centro pietinėje Japonijoje 6.58 val. vietos laiku (0.58 val. Lietuvos laiku).
 
Praėjus beveik valandai zondas sėkmingai atsiskyrė nuo raketos.
 
Tuo tarpu Dubajuje pakilimas suteikė daug džiaugsmo, o Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Marso misijos projektų vadovo pavaduotoja Sarah Al-Amiri teigė, kad zondo pakilimas sukėlė „nenusakomą jausmą“.
 
„Tai yra JAE ateitis“, – Dubajaus televizijai sakė S. Al-Amiri, taip pat einanti pažangių mokslų ministrės pareigas.
 
JAE projektas yra vienas iš trijų šiuo metu vykdomų misijų į Marsą. Artimiausioje ateityje zondus ketina paleisti Kinija su „Tianwen-1“ projektu ir JAV su „Mars 2020“. Šalys taip siekia pasinaudoti tuo, kad šiemet Žemės ir Marso planetos bus labai arti viena kitos.
 
NASA duomenimis, spalį Marsas nuo Žemės bus nutolęs vos per 62,07 mln. km.
 
Tikimasi, kad JAE zondas Marso orbitą pasieks 2021 m. vasarį, taip pažymint 50-ąsias JAE suvienijimo metines.
 
Kitaip nei Kinijos ir JAV misijos, JAE zondas nesileis ant Raudonosios planetos paviršiaus. „Viltis“ skries aplink Marsą lygiai vienerius Marso metus, kurie sudaro 687 Žemės dienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:00

Latvija ketina didinti Irake dislokuojamų karių skaičių ir pratęsti savo dalyvavimą misijoje šioje šalyje, nepaisant praeitą savaitę Irano paleistų raketų į Irako karines bazes.
 
Latvijos vyriausybė patvirtino tęsiamą dalyvavimą JAV vedamos koalicijos prieš „Islamo valstybės“ (IS) teroristinę grupuotę misijoje iki 2022-ųjų vasario 1 d.
 
Vyriausybė taip pat nusprendė didinti Irake dislokuotų karių skaičių iki 30. Latvių kariai Irako Al Asado bazėje buvo dislokuoti mokomaisiais tikslais. Būtent į šią bazę praeitą savaitę Iranas paleido raketas.
 
Šiuo metu prie koalicijos veiklos Latvija prisideda išlaikydama šešis karinius instruktorius, kurie apmoko irakiečių saugumo pajėgas. Latvių kariai tarnauja Danijos kontingente, kuriame taip pat tarnauja ir šeši Lietuvos kariai.
 
Kariai buvo laikinai perkelti į Kuveitą, po to, kai JAV vedama koalicija sustabdė savo veiklą Irake, tuo siekdama apsaugoti karius nuo galimos Irano atakos.
 
Vyriausybės sprendimui pratęsti Latvijos dalyvavimą misijoje ir didinti karių skaičių Irake dar turės pritarti parlamentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 18:27