Miško tankmėje – trobelė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Per Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuotą miško sodinimą šventę „Nacionalinis miškasodis“ pasodinta 2,8 mln. medelių, pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU).
„Šiais metais Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įveisė ir rekordinį skaičių naujų miškų – net 800 hektarų, kuriuose pasodino tiek medelių, kiek Lietuvoje gyventojų – 2,8 milijonus“, – teigiama VMU pranešime spaudai.
Šiuo pasiekimu džiaugęsis aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad tokios akcijos paneigia mitus, kad miškai nėra atsodinami.
„Šiandien atkūrinėsime mišką, per visą Lietuvą pasodinsime 2,8 mln. medžių visuose urėdijos padaliniuose. Lietuvoje gajus mitas, kad iškirtus mišką jis nėra atsodinamas. Bet taip nėra – miškas per trejus metus privalo būti atsodintas ir prižiūrėtas, o naujasis Miškų įstatymas įpareigos kontroliuoti, ar miškas užaugo“, – sakė S. Gentvilas. Iš serijos „Lietuvos miškai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, miškasodis kiekvienais metais pritraukia vis daugiau žmonių. Prie jo prisijungė ir tie, kurie dalyvavo ankstesniais metais, taip pat nauji, kurie pirmą kartą sužinojo, kaip yra sodinami medžiai Lietuvoje, kodėl jie sodinami ir ką dirba miškininkai. Todėl miškininkai mato didžiulę šio renginio prasmę – didinti visuomenės supratimą apie miškininkystę bei susitelkti bendram darbui. Lietuvos miškuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šiais metais džiaugiamės išties įspūdingu naujai įveisiamų miškų plotu – net 800 ha, kuriuose pasodinome 2,8 mln naujų medžių.
Džiaugiamės, jog kasmet miškasodis pritraukia vis daugiau talkininkų, kurie nebijo pasiraitoti rankovių savaitgalio dieną ir imtis prasmingo darbo – sodinti medelius. Visi drauge mes tikrai galime daugiau ir labai smagu, kad medžių sodinimas sutelkia tiek daug įvairių žmonių“, – sakė V. Kaubrė.
Nacionaliniame miškasodyje šeštadienį dalyvavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji medelius su kitais ministrais sodino Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje. Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Nacionalinis miškasodis tapo gražia, buriančia ir prasminga tradicija, kurią, nuoširdžiai tikiuosi, ateityje galėsime vadinti ir ilgaamže, kaip kad šiandien šiuo žodžiu minime mūsų sengires, kuriomis didžiuojamės. Kviečiu šią tradiciją puoselėti ir toliau auginti, o taip pat dėkoju tiems, kurių kasdienis darbas yra rūpestis Lietuvos miškais“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Kiekvienais metais VMU pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Šie metai pirmieji, kai visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema, tokiu būdu bus pasodinta apie 4 mln. sodmenų. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas.
Eglutė pusnyse. Vytauto Visocko nuotr.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai teigia, kad, nors gyvų kalėdinių eglučių pardavimai kasmet auga, dėl koronaviruso pandemijos šiemet šalies gyventojai kiek rečiau užsuka į medelynus jų išsirinkti. VMU atstovai taip pat priduria, kad pastaraisiais metais problemų dėl savavališkų medžių kirtimo kone visai nebekyla, žmonės darosi sąmoningesni ir patys aktyviai praneša apie miške pastebimus pažeidimus.
VMU Raudondvario medelyno vadovė Rima Žebriauskaitė Eltai teigė, kad vazonuose pasodintų eglučių pardavimai kasmet tendencingai auga.
„Eglučių su šaknimis pirkimas kasmet po truputį auga. Kai kurie žmonės bando jas vėliau sodinti, išsaugoti. O kai kurie perka jas vazonuose tik dėl patogumo“, – sakė ji.
Kalbėdama apie šventėms specialiai kertamas eglutes, R. Žebriauskaitė pabrėžė, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip žala ekologijai, kadangi šie medžiai yra auginami ir kertami specialiai žiemos švenčių progai.
„Nematome jokios problemos dėl eglučių kirtimo, nes auginame jas specialiose plantacijose ir būtent šioms šventėms. Jų žmonės taip pat nemažai perka. Galbūt ir gerai, kad jas, o ne dirbtines, plastmasines egles perka. Augdamos jos atlieka oro valymo ir žaliosios erdvės kūrimo funkciją, ir nematau jokios problemos, kad vėliau jos yra kertamos ir puošiamos“, – tikino ji.
Visgi R. Žebriauskaitė pažymėjo, kad šiemet dėl COVID-19 pandemijos lietuviai kiek rečiau užsuka į medelynus išsirinkti šventinės eglutės.
„Galbūt šiemet kiek vangiau važiuojama į medelyną pirkti eglučių. Pastebėjome, kad kai kurie žmonės stengiasi atvažiuoti iš ryto, kai būna mažiau žmonių. Masiškai tikrai šiuo metu nevažiuojama. Tačiau dar, žinoma, yra laiko, galbūt dar ne visiems eglučių prireikė“, – sakė ji.
Nelegalaus eglučių kirtimo problema nebėra opi
VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas tikina, kad savavališkas eglučių kirtimas nebėra opi problema šalyje.
„Nelegalaus eglučių kirtimo problema nebėra opi. Nors dar pasitaiko tokių atveju, bet jie yra pavieniai, per Lietuvą tik vienas kitas atvejis, tikrai ne daugiau. Labiau likusi tik tam tikra tradicija prieš Kalėdas rengti reidus dėl kalėdinių eglučių savavališko kirtimo“, – Eltai sakė jis, pridurdamas, kad bauda už nelegalų medžių kirtimą asmenims siekia nuo 14 iki 30 eurų, o papildomai gali būti taikoma ir bauda už padarytą žalą aplinkai.
Visgi dėl sunkios pandeminės padėties šalyje šiemet oficialūs miškų urėdijos pareigūnų reidai kartu su policija nėra vykdomi, teigė M. Ivanauskas.
„Šie metai labai sudėtingi dėl karantino, todėl miškininkai vis pravažiuoja, patikrina tas girininkijas, kur yra daugiau galimybių žmonėms atvažiuoti pasikirsti medžių, bet oficialių reidų kartu su policija šiemet neorganizavome“, – kalbėjo jis.
M. Ivanauskas taip pat pasidžiaugė, kad šalies gyventojai tampa sąmoningesni ir vis dažniau praneša apie įvairius pažeidimus, pastebėtus miškuose.
„Žmonės vis dažniau ir dažniau praneša ne tik apie savavališkus eglučių kirtimus, bet ir apie įvairiausius kitus pažeidimus. Žmonės tampa sąmoningesni, nebėra abejingi miško pažeidimams ir tikrai dažnai apie juos praneša“, – Eltai teigė jis.
