Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Vokietijos policija keturiems protestuotojams prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bavarijoje pateikė kaltinimus dėl kūno sužalojimo, praneša dpa.
Vėliau visi keturi stos prieš teismą, kuris spręs dėl jų suėmimo.
Žmonės sulaikyti šeštadienį Miunchene kilus susirėmimams tarp protestuotojų ir policijos.
Teisėsauga pradėjo tyrimą šešių žmonių atžvilgiu dėl jėgos panaudojimo prieš uniformuotus policijos pareigūnus.
Policijos duomenimis demonstracijoje dalyvavo apie 4 000 protestuotojų, o organizatoriai teigia, kad dalyvių buvo 6 000.
Viešąją tvarką užtikrino 3 000 Miuncheno policijos pareigūnų po to, kai demonstracijos organizatoriai paskelbė besitikintys sulaukti mažiausiai 20 000 dalyvių.
Prognozės – pačios įvairiausios. Viena iš tokių turėtų rūpėti ir Lietuvai – ruoškimės karui. Ji išdėstyta žinomo Ukrainos politikos ir ekonomikos eksperto Andrejaus Golovačiovo straipsnyje „Normandiškasis viršūnių susitikimas buvo pirmasis ir paskutinis, dalyvaujant Zelenskiui. Po metų vėl prasidės didelio masto karo veiksmai Donbase.“, 2019 m. gruodžio 10 d. Tegul pasvarsto Respublikos Prezidentas, ar leistina mažinti mūsų kariuomenės finansavimą.
Susitikimas Paryžiuje, kaip ir tikėtasi, baigėsi niekuo. Šalys apsikeitė bendrais, neįpareigojančiais pareiškimais, sutarė tartis toliau, o Zelenskis pažadėjo Konstitucijoje įgyvendinti Steinmeierio formulę, nors pačioje formulėje nėra kompromiso, kuris jo pažadą paverčia tiesiog profanacija. Drąsiausia pasirodė tradiciškai konservatoriška A. Merkel, kuri teigė, kad Minsko susitarimai „nebuvo griežta dogma ir šalys galėjo jiems suteikti daugiau elastingumo“. Šviežia, bet nevaisinga.
Šiuo atžvilgiu iškyla įdomus klausimas: „Ar visi aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai žinojo, kad susitikime nebus jokios pažangos?“
Atsakymas: Žinoma, kad jie tai žinojo! Netgi rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, visos šalys jau suprato, kad lūžių nebus. Be to, visi dalyviai puikiai supranta, kad Minsko susitarimai ir Steinmeierio formulė yra mirę dokumentai, kurie nepadės išspręsti konflikto Donbaso mieste. Trumpas, grynai protokolinis Putino ir Zelenskio susitikimas tik patvirtina šią išvadą.
Tada kokia buvo aukščiausiojo lygio susitikimo prasmė?
Nedelsdami atmeskime tokius naivius paaiškinimus, kaip:
– Merkel ir Macronas norėjo padėti Zelenskiui užmegzti tiesioginius ryšius su Putinu. Na ir kas? Zelenskis sutinka prisijungti LDNR (Lugansko Donecko liaudies respubliką) konfederacijos teisėmis ir tokiu būdu sukelti galingo separatizmo bangą Vakarų Ukrainoje ar net gauti pilietinį karą? Naivu taip manyti. O Putinas nesutinka su kitomis LDNR grąžinimo sąlygomis.
– Visi dalyviai norėjo geriau pažinti Zelenskį ir, kaip sakoma, iš pirmų lūpų sužinoti apie jo poziciją LDNR klausimu. Taip pat naivus paaiškinimas. Visi supranta, kad Zelenskis neturi pažiūrų, jis nėra misijos žmogus. Zelenskis yra laikina, atsitiktinai praeinanti figūra, kuri tiesiog manevruoja tarp visų, kad kuo ilgiau išliktų valdžioje. Visos partijos taip pat supranta, kad po metų Zelenskio reitingas nebus didesnis kaip 20 proc., ir politiškai jis taps bejėgis.
– Spauskime spaudimo nepatyrusį Zelenskį ir priverskime jį laikytis Minsko susitarimų ir Steinmeierio formulės, atsižvelgiant į tai, kad Zelenskis dabar turi daugumą parlamente. Tai naivu. Kol Ukrainą kontroliuoja JAV, nei Vokietija, nei Prancūzija ir net Rusija (šalis agresorė, remiantis Ukrainos įstatymu, kuris buvo priimtas 2014 m. vasario 20 d.) nesugebės priversti Ukrainos ką nors daryti pagal savo norus. Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse JAV Valstybės departamento pareigūnų atvykimas į Kijevą buvo labai iškalbingas.
– Macronas ir Merkel yra naivūs keistuoliai, kurie nesupranta, kas vyksta. Tai yra paaiškinimas idiotams.
Kokia tad buvo susitikimo esmė, jei visos šalys iš anksto žinojo, kad dėl nieko neįmanoma susitarti?
Atsakymas akivaizdus: „Išlošti laiko“.
Naudinga pasinaudoti analogija su 1938 m. Miuncheno susitarimu. Tiek Daladieras, tiek Chamberlainas puikiai suprato, kad karas su Hitleriu yra neišvengiamas, ir, atiduodami Sudetus Vokietijos aneksijai, abu tiesiog bandė nusipirkti laiko savo šalims karui pasiruošti.
Tas pats Daladieras, grįžęs į Paryžių ir sutikęs besilinksminančias prancūzų, kurie buvo tikri, kad jis atnešė jiems taiką, minias, pasakė sūnui: „Naivūs, jie nesupranta, kad karas su Hitleriu yra neišvengiamas ir jis bus ne vėliau kaip po metų “. Taip ir atsitiko!
O Chamberlainas, šokiravęs Londoną specialiu susitarimu su Hitleriu, iškilmingai paskelbė: „Aš atnešiau jums taiką“. Ir jis pradėjo … tuoj pat ruoštis karui. Jis buvo priverstas pasirašyti Miuncheno susitarimą, kad gautų laiko, nes 1938 m. rugsėjo mėnesį Anglija nebuvo pasirengusi karui.
Tačiau kodėl laiko prireikė Merkel, Macronui, Putinui ir Zelenskiui?
Labai trumpai:
Merkel: Baigti „Nord Stream -2“ statybą ir išeiti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Tuo pat metu Vokietija vadovaujasi prielaida, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos (JAV + Lenkija) yra neišvengiamas.
Macronas: Prancūzijoje prasidėjo gerovės valstybės žlugimas, ir Macronas supranta, kad per ateinančius 2–3 metus jis bus priverstas spręsti tik vidines problemas ir kovoti už savo politinį išgyvenimą.
Putinas: Baigti statyti Nord Stream-2, okupuoti Azovo jūrą, visiškai kontroliuoti Baltarusiją, militarizuoti Krymą, neutralizuoti Moldovą ir skaldyti toliau Europos Sąjungą. Tikslas: pasirengimas blico karui su Ukraina (JAV) ir „Novorosijos“ suformavimas pagal jo rezultatus.
Zelenskis (JAV): Laiko išlošimas reformoms ir pasiruošimui karui.
Po Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo visos šalys leido sau laikinai atsipalaiduoti kitiems metams, kurių metu visi pareikš savo ištikimybę neveikiantiems Minsko susitarimams ir Steinmeier formulei.
Cinizmas? Žinoma! Bet visa tarptautinė diplomatija pastatyta ant cinizmo ir veidmainystės. Tokios yra žaidimo taisyklės.
Po metų vėl prasidės didelio masto karo veiksmai Donbase.
Kaip ir prognozavau, dabartinis „Normandijos“ viršūnių susitikimas buvo pirmasis ir paskutinis, kuriame dalyvavo Zelenskis.
Šiaip pritardamas autoriaus minčių eigai, suabejočiau dėl JAV vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte, vien dėl jo paties išsakyto tvirtinimo, kad „visa tarptautinė diplomatija pastatyta ant cinizmo ir veidmainystės.“
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai, aptartas bendradarbiavimo su JAV ir transatlantinių ryšių stiprinimas.
Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.
Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso regiono saugumą. Šalies vadovė padėkojo viceprezidentui už jo šalies sprendimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti JAV karių bei karinę techniką, tarp jų ir tankus “Abrams”.
Tačiau, šalies vadovės teigimu, geopolitinė įtampa neslūgsta. Atsinaujinusi Rusijos agresija Ukrainoje, intensyvi Kaliningrado militarizacija, vasarą planuojamos itin plataus masto karinės pratybos “Zapad 2017” labai aiškiai demonstruoja, jog taika ir pagarba tarptautinei teisei nėra šios valstybės interesas.
Pasak Lietuvos vadovės, išaugusi karinių incidentų bei provokacijų rizika verčia labai rimtai galvoti apie papildomas gynybos ir atgrasymo priemones. Visų pirma tobulinti ir greitinti NATO sprendimų priėmimo procesą, turėti pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinamus gynybos planus Baltijos valstybėms, įgyvendinti Aljanso priemones, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, sukurti regioninę oro gynybą.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog atgrasymas visados yra pigesnis, nei karas. Todėl kiekvienas sąjungininkų karys ant mūsų žemės yra labai reikšmingas. Taip siunčiama aiški žinia, kad NATO yra stiprus, vieningas ir prireikus gins kiekvieną savo narę.
Tačiau, pasak Prezidentės, negalima kliautis vien tik didžiųjų NATO šalių parama. Kiekvienai Aljanso narei būtina ir pačiai rūpintis savo saugumu – visų pirma skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai.
Šalies vadovė akcentavo, jog pagal skiriamas lėšas Baltijos valstybės ir Lenkija yra pirmajame NATO valstybių aštuntuke. Estija jau dabar yra pasiekusi 2 proc. BVP, o Lietuva ir Latvija 2 proc. pasieks kitąmet.
Lietuva taip pat aktyviai modernizuoja savo karines pajėgas. Perka naują karinę techniką, sukūrė nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, atkūrė šauktinių tarnybą, vykdo aktyvų karinių dalinių komplektavimo procesą.
Tai pirmasis Lietuvos vadovės susitikimas su vienu aukščiausiu JAV naujosios administracijos atstovu.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Rugpjūčio 5 d. oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvas pakilo į Berlyną, į pagrindinį Vokietijos sostinės – Tėgelio – oro uostą. Tai jau trečiasis tiesioginis reguliarus kompanijos maršrutas. Taip pat nuo šiol, bendradarbiaujant su Vokietijos oro linijų bendrove „Air Berlin”, siūlomi ir jungiamieji skrydžiai į kitus Vokietijos bei Europos miestus.
Šiuo metu jokia kita aviakompanija nesiūlo tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių, todėl šis maršrutas turi aukštą potencialą ne tik darbo, bet ir turizmo tikslais keliaujančių sraute.
„Berlynas – ko gero, populiariausia kryptis, kuria iki šiol nebuvo tiesioginio skrydžio iš Vilniaus. Tūkstančiai lietuvių kasmet dalyvauja garsiose Berlyno verslo parodose, kultūros renginiuose, tad tiesioginiai skrydžiai suteiks progą keliaujantiems ne tik greitai ir patogiai nuvykti į Vokietijos sostinę, tačiau ir pasiekti bet kurį Vokietijos miestą“, – teigė prieš pakylant orlaiviui surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus savivaldybės vicemeras Jonas Pinskus.
Jam pritarė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje ambasadoriaus patarėjas ir pavaduotojas Peter‘is Ziegler‘is, patvirtindamas, jog Lietuvos ir Vokietijos ekonominių ir politinių ryšių stiprinimui yra labai svarbus susisiekimas: „Vokietijos verslininkai ir turistai yra pamėgę Lietuvą, o naujasis maršrutas – puiki galimybė šių šalių žmonėms pažinti vieniems kitus”.
Bendradarbiavimo su „Air Berlin” dėka, iš Vilniaus, su persėdimu Berlyne, bus galima pasiekti Štutgartą, Diuseldorfą, Frankfurtą, Miuncheną ir kitus Vokietijos miestus, o taip pat – kitas Lietuvos verslui svarbias Europos kryptis, tokias kaip Viena, Ciurichas, Roma ir kt.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė įžvelgė ekonominę naujojo skrydžio naudą: „Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Vokietijos sostinės Berlyno prisidės prie ekonominių ryšių tarp Vokietijos ir Lietuvos skatinimo. Skrydžių į Vokietiją plėtra, be abejonės, pagerins Lietuvos, kaip patrauklios verslui šalies, įvaizdį Vokietijos įmonių akyse”.
Tikimasi, kad per pirmuosius bendrovės veiklos metus bus pervežta daugiau nei 1,5 tūkst. keleivių kiekvieną mėnesį ir mažiausiai 18 tūkst. per metus.
Keleiviai iš Lietuvos į Berlyną bus skraidinami „Embraer 170“ orlaiviu 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13.55 val., išvykimas iš Tėgelio oro uosto – 15.10 val. vietos laiku. Skrydžio trukmė – 1 val. 35 min. Bilieto kaina – nuo 299 Lt į vieną pusę.
Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų, per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių. Įmonės veikla Lietuvoje sukurs apie 1500 darbo vietų. 83 proc. UAB „Air Lituanica“ akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įmonei UAB „Start Vilnius“, o likusi dalis akcijų – 17 proc. – UAB „Air Lituanica Club“.