Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis kritiškai vertina prezidentą ir jo patarėjų komandą, nepanorus Prezidentūroje vykusio forumo „Liublino ketvertas“ moderatoriais matyti žurnalistų Rimvydo Valatkos, Vytauto Bruverio ir Ritos Miliutės. Politikas šį Prezidentūros sprendimą prilygino ažiotažą sukėlusiai ir teismus pasiekusiai premjero Sauliaus Skvernelio ištrinto įrašo istorijai.
 
„Prezidentūros patarėjai pamatė, kad premjeras gali ištrinti įrašus ir niekas į tai nereaguos, ir visiems viskas bus gerai. Prezidento patarėjai leido sau neįleisti 3 ar 5 žurnalistų. Manau, kad gal po pusės metų mes susižinosime, kad tokių buvo ir daugiau“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Žemaitaitis ir stebėjosi, kad šalies vadovo kadencijos pradžioje išsakyti pažadai apie atvirą Prezidentūrą nėra pildomi.
 
„Iš tiesų keista, aš prisimenu prezidento inauguraciją, kurioje teko pačiam dalyvauti, prezidentas pasakė, kad Prezidentūra bus atvira, prieinama visiems, visi galės išreikšti savo nuomonę ir dalyvauti. Dabar atsiranda tokie dalykai, kai ribojama. Juolab, kad vienas iš ten turėjusių dalyvauti žurnalistų yra Nepriklausomybės akto signataras“, – tęsė R. Žemaitaitis ir pabrėžė manąs, kad už šį kritiką iššaukusį sprendimą yra atsakinga patarėjų komanda.
 
„Aš manau, kad Prezidentūroje yra viena kita patarėja ar patarėjas, kuris turi nesuvestų sąskaitų su žurnalistais rinkimų metu ir bando per prezidentą tą dalyką padaryti“, – apibendrino R. Žemaitaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 10:04

Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Norėdamas, kad problema būtų išties sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.  

Šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka. Todėl į diskusijų grupę siūloma įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų. Produktyvus jų bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires.

„Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina,“ – sakė Prezidentas G. Nausėda.

Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.07.30; 16:00