Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto

Kyjivas, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainiečių lakūnų mokymai valdyti naikintuvus F-16 dar neprasidėjo, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“.
 
J. Ihnato teigimu, procesas vyksta, bet mokymai dar neprasidėjo. „Tokia yra realybė, bet tikimės teigiamų sprendimų“, – sakė jis.
 
Karinių oro pajėgų vadovybė ir kitų agentūrų atstovai „kiekvieną dieną sprendžia šią problemą“, ypač būdami užsienyje, jie studijuoja bazes ir tariasi su partnerėmis, kur, kokiais pagrindais ir kas mokys ukrainiečių lakūnus, sakė J. Ihnatas. Jis pabrėžė, kad daugelis šalių turi mokymo bazes ir centrus bei dabar sprendžia, kur ir kiek Ukrainos pilotų galima priimti į mokymus.
 
J. Ihnatas pareiškė, kad Ukraina turės naikintuvus F-16, šis sprendimas jau priimtas. Tačiau, jo teigimu, reikia suprasti, kad tai dar neįmanoma, tam reikia laiko. „Mūsų karinės ir politinės vadovybės prašymas partnerėms, kad tai nebūtų atidėliojama, kai galima paspartinti“, – sakė J. Ihnatas. Uždelstas lakūnų rengimo ir naikintuvų perkėlimo į Ukrainą procesas lemia tiek gynėjų, tiek civilių aukas, pabrėžė jis.
 
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
 
2023.07.05; 06:00

Mokymų ciklą pradėjo Lietuvos kariuomenės rezervo kariai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Šeštadienį įgūdžių atnaujinimą šiemet pradėjo Lietuvos kariuomenės rezervo kariai.
 
Į Lietuvos kariuomenės Sausumos, Karinių oro pajėgų bei kitus karinius vienetus atvyko daugiau kaip 750 aktyviojo rezervo karo prievolininkų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Pašaukti į mokymus parengtojo rezervo kariai tobulins individualius karinius įgūdžius ir teorines žinias ginkluotės, šaudymo, topografijos, taktikos ir kitose karybos srityse. Taip pat rezervo kariai atliks ir skyriaus lygmens bei kitas užduotis.
 
Kaip ir kasmet, kariai atnaujina ankstesnes karines teorines žinias ir bazinius bei pagal jų turimą specialybę įgytus įgūdžius, susipažįsta su modernios Lietuvos kariuomenės naujovėmis, kad, prireikus, galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
 
Aktyviojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas ar mokymus, įstatymų nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu bei gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos rezerve dienas, taikomos socialinės garantijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.17; 00:30

Trijų savaičių mokymuose žinias ir įgūdžius atnaujins per 150 rezervo karių. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuotr.

Šį savaitgalį Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono gretas papildė per 150 parengtojo rezervo karių. Trijų savaičių mokymuose kariai atnaujins karinius įgūdžius ginkluotės, šaudymo, topografijos ir taktikos srityse.
 
Pirmąją mokymų savaitę rezervistai atliks skyriaus lygmens užduotis, šturmuos pastatą, rengs pasalas, mokysis reaguoti į priešo ugnį, vykdys kovinius šaudymus ir ruošis vertinamųjų lauko taktikos pratybų etapui.
 
Rezervo kariai – tarnybą baigę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, išleidus juos į atsargą, yra įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą. Vėliau, kartą per penkerius metus, jie yra šaukiami į mėnesio trukmės kartotinius mokymus ir pratybas.
 
Rezervo karių rengimas po beveik dešimties metų pertraukos buvo atnaujintas 2011 metais. 2020 metais į kartotinius mokymus planuojama pašaukti beveik pusantro tūkstančio karo prievolininkų, nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:14

Atsargos karininkų mokymuose dalyvaujantys Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai jau dvi savaites lauko pratybose Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje įtvirtina per metus jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM) įgytas teorines karybos žinias.
 
Nuo birželio 3 d. vykstančiose pratybose dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (Vilniaus ir Klaipėdos grupių) JKVM 1 ir 2 kursų klausytojai.
 
Pagal pranešimą, pirmakursiai kompleksinėse lauko taktikos pratybose kartoja išmoktus individualius ir būtinus kario veiksmus individualiai ir skyriaus sudėtyje, mokosi judėti mūšio lauke, slapta sėlinti priešo link, efektyviai reaguoti į priešo ugnį, evakuoti sužeistąjį, orientuotis vietovėje dieną ir naktį su žemėlapiu ir be jo, tobulina kovinio šaudymo iš pėstininkų ginklų įgūdžius.
 
Antrakursiai mokosi atlikti skyriaus vado funkcijas ir vadovauti skyriui vykdydami puolimą, gynybą, žvalgybą ir kovinę pasalą, kovinį šaudymą ir atlikdami kitus kovos veiksmus.
 
Pasak JKVM sekcijos viršininko ir pratybų vadovo mjr. Miroslavo Sviglinskio, lauko pratybos kursų klausytojams, visų pirma, suteikia galimybę įgytas teorinės žinias pritaikyti praktiškai.
 
Trečiaisiais mokymų metais studentai bus rengiami kaip karininkai ir įgis vadovauti būriui reikalingų žinių ir įgūdžių. Sėkmingai baigusiems JKVM bus suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Jie bus priskirti kariuomenės personalo rezervui ir įgis realias galimybes ateityje tarnauti kariuomenėje, siekti karininko karjeros.
 
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
 
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.16; 03:00