Parodoje – XX a. pab.–XXI a. pr. Lietuvoje sukurta ir pagaminta ginkluotė. KAM nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje lankytojai nuo birželio 1 d. galės susipažinti su neeilinėmis muziejinėmis vertybėmis ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios simboliais: XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje Lietuvoje sukurta ir pagaminta ginkluote.
Atkūrus Lietuvos valstybę, viena svarbiausių užduočių nepriklausomybei apginti ir išsaugoti buvo ginkluotųjų pajėgų kūrimas. Joms buvo reikalinga ginkluotė, o sudėtingomis sąlygomis apsirūpinti ginklais buvo mėginama visais įmanomais būdais.
Pirmieji ginklai Lietuvoje paskutiniais sovietinės okupacijos metais buvo kuriami pogrindžio sąlygomis. Vienas iš pagrindinių tų laikų ginklakalių Seimo gynybai paruošė apie 600 savadarbių svaidomųjų sprogmenų, įskaitant ir vadinamuosius Molotovo kokteilius. Paskelbus nepriklausomybę, ginklų kūrimas buvo tęsiamas ir valstybiniu lygmeniu. 1991 m. tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus iniciatyva buvo įkurta eksperimentinė bendrovė „Vytis“, kurios pagrindiniai produktai buvo rankiniai svaidomieji sprogmenys ir lengvieji šaunamieji ginklai, ypač – pistoletai kulkosvaidžiai.
Kaip pažymi pranešime Krašto apsaugos ministerija, iki Giraitės ginkluotės gamyklos projekto, pradėto 2000 m., eksperimentinė bendrovė „Vytis“ buvo vienintelis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos karinės pramonės objektas, užsiimantis ginkluotės gamyba.
Lietuvoje kurti skirtingų modifikacijų pistoletai – kulkosvaidžiai „Vytis“, pistoletas – kulkosvaidis „L-1“, pistoletas – kulkosvaidis „Vladas“ ir rankinės granatos „RPG-91“, RPG- 92.
Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje lankytojai galės išvysti unikalius ir retus XX a. pabaigoje Lietuvos konstruktorių sukurtus ginklus ir jų bandomuosius variantus. Tai ne tik visuomenei jau žinomų pistoletų-kulkosvaidžių „Vytis-2“ pavyzdžiai, bet ir gerokai retesni, iki šiol neeksponuoti arba mažai eksponuoti ginklai.
Šalia 1991–1997 m. veikusios eksperimentinės įmonės „Vytis“ pagamintų šaunamųjų ginklų pristatomi ir šioje įmonėje pagamintų granatų pavyzdžiai, taip pat nuo 2000 m. veikiančios, karinės ir civilinės amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos produkcija.
Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.
Paskutinis faktas.
Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.
ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.
Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:
Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos”, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.
Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.
Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.
„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.
Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių”. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).
Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai.
Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio” receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.
Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.
Honkonge butelius su padegamuoju skysčiu ir akmenis svaidę antivyriausybiniai protestuotojai atremti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Protestuotojai sekmadienį svaidė į Honkongo vyriausybės būstinę ir policininkus Molotovo kokteilius ir akmenis, dėl to Honkongo riaušių malšinimo policija ėmėsi griežtesnių veiksmų.
Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį nepakluso institucijoms ir žygiavo Honkongo gatvėmis. Pasibaigus taikioms eitynėms, tūkstančiai protestuotojų, dėvinčių dujokaukes ir šalmus, pasiliko gatvėse prie vyriausybės komplekso. Mitingas virto smurtiniu.
Anksčiau sekmadienį prie Didžiosios Britanijos konsulato Honkonge buvo surengtas atskiras taikus protestas. Demonstrantai susirinko reikalauti Didžiosios Britanijos suvaldyti Kiniją.
„Viena šalis, dvi sistemos žlugo,“ – anglų kalba šaukė protestuotojai.
Honkongas yra pusiau autonominį statusą turintis pietinis Kinijos miestas, kuriame veikia „viena šalis, dvi sistemos“ principas.
1997-aisiais Didžioji Britanija perdavė Kinijai Honkongą, ir Kinija savo ruožtu pažadėjo Londonui, kad Honkonge mažiausiai 50 metų bus išsaugotos tokios pagrindinės teisės, kaip nuomonės ir spaudos laisvė. Vis dėlto demokratijos siekiantys aktyvistai kaltina Pekiną laužant šiuos pažadus ir griežtinant pusiau autonominės teritorijos kontrolę.
Prancūzijos policija. EPA -ELTA nuotr.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras pirmadienį pradėjo geltonųjų liemenių protestų malšinimo metodų peržiūrą. Geltonųjų liemenių judėjimo rengiami protestai prasidėjo pernai, kai buvo siekiama atšaukti prezidento Emmanuelio Macrono priimtus sprendimus.
Vidaus reikalų ministras Christophas Castaneris būdus, kuriais policijai pavyko susidoroti su protestais, parėmė, bet vis tiek subūrė 15 ekspertų komandą, kad šie suformuluotų naują strategiją, kaip susidoroti su panašiomis demonstracijomis.
Kai kuriais atvejais protestai Prancūzijoje išaugdavo į mūšį su policija, abi pusės viena kitą kaltino jėgos panaudojimu.
C. Castaneris teigė, kad į Molotovo kokteilius policija švelniai atsakyti negali. Jis subūrė prokurorus, sociologus ir saugumo atstovus, kad šie „pateiktų minčių, kaip į nevaldomą smurtą reaguoti tvirtai, bet apsaugoti net ir tuos, kurie smurtinius veiksmus atlieka“.
„Geltonųjų liemenių” protestai Paryžiaus gatvėse. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijoje būdai, kuriais policijai pavyko malšinti geltonųjų liemenių protestus, yra laikomi kontraversiškais. Aktyvistai teigia, kad policijos pasitelkiamos priemonės lemia sunkius sužalojimus ir jų veiksmai yra nereikalingi, smurtiniai.
Mėnesio pradžioje protestuotojai surengė sužalotųjų paradą, buvo norima pasmerkti policijos panaudotą jėgą.
Vidaus ministerija gegužės viduryje teigė, kad per geltonųjų liemenių protestus buvo sužeisti 2 448 protestuotojai ir 1 797 saugumo pajėgų darbuotojai.
Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinį prokurorą Aleksandrą Koniuką reikšdamas susirūpinimą dėl įvykdyto išpuolio prieš Lietuvos ambasadą Minske bei ragindamas Baltarusijos teisėsaugos institucijas dėti visas pastangas, kad šis įvykis būtų greitai ir išsamiai ištirtas.
Be to, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paprašė Baltarusijos teisėsaugos institucijų suteiti turimą informaciją apie šio tyrimo eigą bei pasiūlė suteikti reikalingą ekspertinę bei teisinę pagalbą jį tiriant.
