Radikalus islamo Talibanas kol kas uždraudė bet kokius protestus šalyje. Pirmajame oficialiame Vidaus reikalų ministerijos pareiškime po vyriausybės suformavimo teigiama, kad niekas dabar neturėtų mėginti bet kokiomis aplinkybėmis organizuoti protestų. Už draudimo nepaisymą esą grės rimtas baudžiamasis persekiojimas.
Savo sprendimą Talibanas argumentavo tuo, kad praėjusiomis dienomis kai kurie žmonės trikdė viešąją tvarką. Kartu islamistai įvardijo sąlygas protestams ateityje. Organizatoriams reikės iš anksto gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Likus mažiausiai 24 valandoms reikės teisėsaugai ir saugumo tarnyboms nurodyti demonstracijos priežastį, vietą, laiką ir skanduotes.
Praėjusiomis dienomis Talibanas ne tik jėga numalšino demonstracijas, bet ir uždraudė žiniasklaidai pranešinėti apie protestus. Moterys ir vyrai praėjusiomis dienomis sostinėje Kabule ir keliose provincijose išėjo į gatves, be kita ko, reikalaudami moterų teisių ir laisvės. Jų protestai taip pat buvo nukreipti prie vien iš vyrų sudarytą pereinamojo laikotarpio vyriausybę bei Pakistano kišimąsi į Afganistano reikalus. Kai kurie žurnalistai, norėję apie tai pranešti, patyrė fizinį smurtą.
Prie Prezidentūros Vilniuje pirmadienį, vidurdienį, suskambės šokio grupės „Spokšok“ atliekama lietuviška protesto dainos „Bella ciao“ versija. Tarptautinės moterų solidarumo dienos pasirodymu tokios akcijos organizatorės siekia palaikyti Lenkijos moterų protestus prieš abortų draudimą ir atkreipti dėmesį į moterų padėtį per karantiną Lietuvoje.
Palaikyti ir prisidėti prie dainos galima bus simboliškai, dėvint raudoną skarelę ar kitus raudonus galvos apdangalus.
Kadangi šiemet susiburti į kasmetinę eiseną moterims nėra galimybės, kovo 8-osios iniciatyvinė grupė siūlo internetinę akciją. Visos, palaikančios reikalavimus dėl geresnių materialinių sąlygų, medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo ir oficialios Lenkijos moterų paramos, kviečiamos įrašyti savo „Bella ciao“ versiją. Dainos žodžius ir muzikos įrašą galima rasti „Facebook“ puslapyje „Reprodukcinis streikas“. Video- ar audioįrašą iniciatyvinė grupė kviečia siųsti į „Reprodukcinio streiko“ pašto dėžutę bei plačiai dalintis socialiniuose tinkluose.
„Nors šiuo metu Lietuvoje aukštus politinius postus užima moterys, sunkiai galima būtų rasti moterims palankių politinių sprendimų, – sako viena iš iniciatyvinės grupės narių, politologė Jolanta Bielskienė. – Moterims užėmus valdančiuosius postus, moterų padėtis automatiškai nepagerėja. Ji gerėja vykdant visoms moterims palankią politiką – mažinant ekonominę atskirtį, keliant atlyginimus, remiant vienišas mamas, užtikrinant nemokamą vaikų priežiūrą, smurto lyties pagrindu prevenciją ir pagalbą jį patyrusioms. “
Moterys taip pat nori atkreipti dėmesį ir į kitą problemą, iškilusią karantino metu – neprieinamą medikamentinį nėštumo nutraukimą.
„Pandemijos metu į ligonines patekti beveik neįmanoma, tad apsisprendimo galimybės moterims iš esmės neliko. Kol kas neatrodo, kad valstybė šiuo klausimu rūpintųsi“, – teigia J. Bielskienė. Organizatores labai stebina ir Lietuvos politikų taikstymasis su Lenkijos dešiniųjų neapykantos politika moterų ir LGBT+ teisių atžvilgiu.
„Šią Kovo 8-ąją siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į išsakytas moterų problemas. Solidarios galime būti ne tik eisenoje, bet ir dainoje“, – teigiama kovo 8-osios iniciatyvinės grupės pranešime. Anot akcijos organizatorių, būtina nedelsiant suteikti papildomą finansinę bei teisinę pagalbą mažiausias pajamas uždirbančioms ir vaikus auginančioms moterims, įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą, suteikti paramą už savo teises kovojančioms Lenkijos moterims, kuo skubiau ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Pasak organizatorių, per karantiną užsidarius namuose, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje gauti pagalbą yra sunkiau, o pabėgti nuo smurtaujančio partnerio – itin sudėtinga. Taip pat organizatores piktina visuomenėje kurstomas priešiškumas Stambulo konvencijai, sąmoningai skleidžiant melagingas konvencijos interpretacijas. Anot akcijos organizatorių, liūdina ir tai, kad valstybė nesugeba pasirūpinti nuosekliu švietimu apie Stambulo konvencijos naudą ir kaip ji konkrečiai gali padėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims.
Organizatorės taip pat teigia, kad karantinas visame pasaulyje dar labiau išryškino nelygias moterų teises bei klasinę nelygybę. Visa šalis, saugodama piliečių gyvybes ir sveikatos sistemą nuo griūties, užsidarė, o aptarnavimo, maisto gamybos bei socialinės slaugos sferose liko dirbti mažiausius atlyginimus uždirbančios moterys. Dauguma jų iš darbdavių nesulaukė net privalomų saugos priemonių.
„Darbas iš namų daugeliui moterų reiškia ne tik namų ruošos, bet ir papildomą vaikų mokymo darbą. Kai kurios, turinčios mažamečių vaikų, buvo priverstos imti „biuletenius“, sutikti su prastovomis arba išeiti iš darbo „savo noru“, o tai reikšmingai sumažino jų pajamas. Ypač skausmingai karantinas paveikė vienišas motinas bei neįgalius vaikus ar senus tėvus slaugančias moteris“, – teigia iniciatyvinės grupės narė visuomenininkė Viktorija Kolbešnikova.
Ketvirtadienis, birželio 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė pasaulinį Moterų politikos lyderių forumą „Jau laikas: 100 priežasčių veikti“. Tai – didžiausias tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, į kurį susirinko per 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų lyderių iš daugiau nei 90 šalių.
Renginyje taip pat dalyvauja Maltos Prezidentė Marie Louise Coleiro Preca, buvusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir premjerė Laimdota Straujuma, Belgijos princesė Marie Esmeralda, Panamos, Irano viceprezidentės.
Kreipdamasi į pasaulio lyderes Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva, prieš 100 metų suteikusi moterims teisę balsuoti, yra sukūrusi tokį teisinį reguliavimą, kuriuo išspręsti moterų lygybės klausimai. Tai rodo, kad Lietuva gerbia moteris. Tačiau pasaulyje esama dar 150 valstybių, kuriose vis dar taikomi moteris diskriminuojantys įstatymai. Judant tokiu tempu prireiks mažiausiai šimto metų įveikti lyčių atotrūkį pasaulyje.
Šalies vadovė paragino lyderes sutelkti jėgas ir siekti spartesnės pažangos tiek savo šalyse, tiek pasaulio mastu. Būtina atsikovoti prarastą laiką sprendžiant tokias įsisenėjusias problemas kaip darbo užmokesčio atotrūkis, taip pat užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes versle, valstybės valdyme, visuomeniniame gyvenime. Nors Lietuvos įstatymai suteikia moterims galimybę gauti tokį patį įvertinimą už atliktą darbą ir jo kokybę, tačiau darbo užmokesčio atotrūkio vis dar esama, todėl turime jį įveikti. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, moterų ir vyrų lygybė darbo rinkoje pasaulio ekonomiką iki 2025 m. papildytų net 28 trilijonais JAV dolerių.
Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę toliau stabdyti smurtą prieš moteris. Per Lietuvą ir pasaulį nuvilnijusi „MeToo“ banga įpareigoja valstybes, verslą ir visuomenę kurti tokią aplinką, kurioje nebūtų jokios tolerancijos smurtui ir seksualiniam priekabiavimui. Lietuvoje nuo 2011 m. galioja Prezidentės inicijuotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Smurtą patyrusioms moterims atsitiesti padeda ir šalies vadovės pradėta kampanija „Už saugią Lietuvą“ – vykdomi mentorystės, švietimo projektai, padedantys moterims užsitikrinti finansinę nepriklausomybę ir ištrūkti iš smurto rato.
Šalies vadovė taip pat paragino kovoti su „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų stereotipais ir paskatinti moteris rinktis karjerą mokslo ir inovacijų srityse. Šiuo metu Europos Sąjungoje moterys užima tik 17 proc. darbo vietų informacinių technologijų sektoriuje. Kaip pasitelkti technologinę pažangą lyčių lygybei stiprinti – viena svarbiausių šio forumo temų.
Moterų politikos lyderių forumo atidarymo metu apdovanojimai už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje įteikti buvusiai Latvijos vadovei Vairai Vykei-Freibergai ir buvusiai šios šalies premjerei Laimdotai Straujumai, buvusioms San Tomė ir Prinsipės premjerėms Mariai das Neves bei Mariai do Carmo Silverai. Praėjusiais metais toks apdovanojimas buvo įteiktas mūsų šalies vadovei.
Forume moterys lyderės taip pat susitiks su 50 mergaičių iš Lietuvos ir užsienio. Tai globali „Girl2leader“ iniciatyva, kuria siekiama padrąsinti jaunus žmones aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, ateityje siekti politinės karjeros.
Tarptautinį moterų politikos lyderių forumą papildo ir visuomenei atviri renginiai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: įvairios diskusijos, kūrybinės technologijų dirbtuvės, dokumentinio filmo „Solidarumas pagal moteris“ peržiūra.
Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys Lietuvoje vyksta minint atkurto valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Moterų politikos lyderių globalus forumas, bendradarbiaudami su Moterų pasaulio lyderių taryba. Šiai tarybai, vienijančiai per 60 esamų ir buvusių valstybių bei vyriausybių vadovių, nuo 2014 m. vadovauja Prezidentė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.
Rusijos televizijos laidų vedėja Jekaterina Gordon pareiškė ketinanti dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, praneša „Interfax“.
37 metų J. Gordon rinkimų kampanijos tinklalapyje „gordonzabab.ru“ rašoma, kad „pagrindinė jos programos idėja – ginti moterų ir vaikų teises, kurios yra Rusijos tikrovės veidrodis“.
Vaizdo įraše J. Gordon teigia, jog ji tikriausiai bus „vienintelė kandidatė, nesutinkanti su prezidento administracija“.
Anksčiau apie ketinimus balotiruotis į Rusijos prezidento postą per 2018 metais įvyksiančius rinkimus pranešė Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak. 35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiškai išrinkto Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako duktė.
Po referendumu priimto Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, daugelio rinkimų visoje Europoje, Lietuvoje ir, galiausiai, Jungtinėse Amerikos Valstijose, politologai vardija įvairių priežasčių, kodėl taip nutiko, tačiau beveik niekam nebekyla abejonių dėl vykstančių sisteminių poslinkių Vakarų visuomenėse.
Jau galima drąsiai teigti, kad didelė dalis vakarų visuomenės intuityviai atmeta dabar egzistuojančią tvarką. Nepretenduodamas į labai išsamią analizę, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Matyt, daugeliui žmonių egzistuojanti tvarka tampa vis labiau nesuprantama, o deklaruojamos vertybės neaiškios.
Viena iš deklaruojamų vakarų vertybių – teisinė valstybė. Manau, kad dauguma tikrai nenori gyventi diktatūros sąlygomis. Tačiau mes, atsisakę moralinių, vertybinių kriterijų teisėsaugoje ir besistengdami labai detaliai teisės aktuose aprašyti kiekvieną mūsų žingsnį, sukūrėme tokią sudėtingą tvarką, kad jos be advokato suprasti negalime.
Vargu ar mes, įstatymų leidėjai, prisimename visus tuos tūkstančius įstatymų, kuriuos priimame, ką jau kalbėti apie eilinį pilietį. Jo tikrai nedžiugina perspektyva visus neaiškumus aiškintis teisme. Be to, žmonės mato, kad atsiranda jų nerinktos teisinės institucijos, kurios imasi įvairių sudėtingų interpretacijų ir išvedžiojimų formą primesti visiems supratimą kas yra gerai, o kas ne. Tokia komplikuota „tvarka“ daugeliui tikrai nekelia entuziazmo.
Nedidina pasitikėjimo sistema ir kai kurių deklaruojamų vertybių devalvacija, arba greičiau perkeitimas. Štai ES kūrėsi valstybių pagarbos viena kitai pagrindu, jos jėga buvo sugebėjimas kūrybingai, lanksčiai išnaudoti esančią ekonominę, kultūrinę įvairovę solidariai sprendžiant visiems svarbius klausimus. Deja, kuo toliau ES institucijų veikla tampa savitikslė, besistengianti visus „suvienodinti“.
Vakarų visuomenė buvo kuriama krikščioniškų vertybių pagrindu – pagarba žmogaus orumui, šeimai ir gyvybei. Kas gi mėginama įteisinti dabar? Esame prieš mirties bausmę nusikaltusiems ir įteisiname vis mažiau varžomą eutanaziją ne tik ligoniams, seneliams, bet ir vaikams, ir atimame teisę gyventi pradėtiems, dar nieko nenusikaltusiems sūnums ir dukroms…
Vietoje pagarbos vienas kitam vartojame sąvoką – tolerancija, kurią dažnas supranta kaip toleravimą blogų dalykų. Giname moterų teisę nuogoms protestuoti prieš jas erzinančius dalykus ir neleidžiame vaikščioti po rūbais pasislėpusioms musulmonų moterims… Pasisakome už galimybę liberaliai reikšti savo nuomonę ir draudimą Bažnyčiai viešai išsakyti savąją, užmirštant, kad Bažnyčia – tai ne pastatai ir vyskupai, bet visi tikintys laisvi piliečiai… Gal todėl didelei daliai žmonių tampa vis labiau patrauklios radikalų deklaruojamos „paprastos“, bet primityvios vertybių sistemos, ar net radikalių islamistų nuostatos?
Na, ir dar negaliu nutylėti vienos problemos, nors tai būtų akmuo ir į mano, politiko, daržą. Politinė „virtuvė“ ne be dalies žiniasklaidos pagalbos žmonėms tapo panaši į savitikslę ir bergždžią sistemą, nenukreiptą bendro gėrio siekimui. Opozicija būtinai turi nepritarti pozicijai ir priešingai, nors siūlymai yra racionalūs. Rinkimų kampanija tampa ne idėjų kova, o šou spektakliu, kuriame dominuoja asmeninės ambicijos.
Rinkėjas ne išklausomas, o jis pamokomas. Partijos staiga užmiršta daugelį savo populistinių, tik rinkimams pritaikytų pažadų atėjusios į valdžią ir t.t. Nenuostabu, kad atotrūkis tarp vadinamojo elito ir žmogaus didėja. Prie tokios tvarkos labiau pritampa žmonės, gyvenantys sostinėse, todėl vis labiau skiriasi ten gyvenančių ir likusios valstybių dalies žmonių nuomonės.
Gal pernelyg supaprastintai pavaizdavau problemas, bet, norint pasveikti, pirmiausia reikia pripažinti ligą.