Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto aikštėje vyks Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonija. Jos metu Lietuvos Respublikai prisieks rugpjūčio 1-ąją Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnybą pradėję nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Prieš tai Klaipėdos Marijos taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.
Kariuomenėje dalinio kovinė vėliava turi ypatingą reikšmę, ji yra svarbiausias dalinio atpažinimo ženklas, kuris įpareigoja karius susitelkti ir vieningai kovoti tėvynės – labui. Tai simbolis, prieš kurį kariai prisiekia savo šaliai, kurį gerbia, vertina ir akylai saugo.
Brigados „Žemaitija“ vėliavoje, kuri sukurta laikantis istorinių Lietuvos kariuomenės tradicijų, dominuojanti žalia spalva simbolizuoja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas, jos fone – sidabrinis grifonas, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus herbo skydo figūra, simbolizuojanti istorinį karinių tradicijų tęstinumą. Dešinėje grifono rankoje laikomas sidabrinis kalavijas, kairėje – raudoname skyde vaizduojamas juodas lokys, simbolizuojantis Žemaitiją ir jos karių kovingumą.
„Vardan laisvės ir didvyrių žemės!“ – tokį šūkį pasirinko po daugiau nei dešimtmečio Klaipėdoje atkurta motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, kuri suformuota sujungus du Sausumos pajėgų batalionus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
Šiuo metu brigadai priklauso apie 1 tūkst. 500 karių, ateityje skaičius turėtų siekti 2 tūkst. Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vadovauja pulkininkas leitenantas Artūras Radvilas.
Kovo 1 d. į Lietuvą su darbo vizitu atvykęs Čekijos gynybos ministras Martin Stropnický ir Čekijos kariuomenės vadas generolas Josef Becvar stebėjo kartu su Lietuvos kariais besitreniruojančius čekų karius.
„Jungtinės treniruotės kartu su sąjungininkais yra svarbi galimybė gerinant sąveiką ir karinį pasirengimą. Taip pat naujasis treniruočių kompleksas „Mūšis mieste“ sudaro sąlygas kariams prisitaikyti prie šiuolaikinių konfliktų pobūdžio apgyvendintose vietovėse“, – sakė pratybas stebėjęs Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Artūras Radvilas.
Svečiai stebėjo bendrą karinę operaciją Lietuvos kariuomenės treniruočių komplekse „Mūšis mieste“ Brigados generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Pratybose Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su Čekijos rotacinių pajėgų kariais atliko apgyvendintos vietovės šturmą ir pastatų valymą.
Šiose pratybose kartu su sąjungininkais treniruojasi apie 140 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Tai didžiausios pratybos kuriose dalyvauja šauktiniai, tarnybą pradėję prieš 7 mėnesius LDK Kęstučio batalione. Šiose pratybose dalyvauja apie 100 Čekijos rotacinių pajėgų karių.
Pratybas taip pat stebėjo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Andrius Jagminas, kiti Lietuvos kariuomenės padalinių vadai.
Vėliau Vilniaus oro uoste čekų gynybos ministras susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
Apie 150 Čekijos karių, kaip NATO rotacinės pajėgos, atsiųstos į Lietuvą įgyvendinant aljanso saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, į Lietuvą pratyboms atvyko sausio pradžioje. Čekijos pajėgų buvimas ir pratybos Lietuvoje ne tik gerina sąveikumo ir karinio pasirengimo lygį, bet taip pat yra ir svarbi atgrasymo priemonė, ir aiškus Aljanso solidarumo ženklas.
Čekijos rotacinių pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 74-ojo motorizuotojo bataliono 1-osios pėstininkų kuopos, kurių nuolatinė dislokacijos vieta yra Bucovice mieste. Pratybų laikotarpiu Lietuvoje čekų kariai yra dislokuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, o treniruojasi kartu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono (Tauragės r.) kariais. Čekijos kariai bendrose kovinio rengimo pratybose Lietuvoje dalyvaus iki kovo mėn. pabaigos.
Tai pirmas kartas, kai Čekijos rotacinių pajėgų kariai kelis mėnesius treniruojasi su Lietuvos kariais.
Nuo 2014 metų pavasario stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione Lietuvoje yra dislokuojami rotuojamos JAV sausumos pajėgų kuopos kariai, taip pat po kelis mėnesius mūsų šalyje treniravosi Belgijos, Danijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos karių kuopos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuotraukų autoriai Giedrė Maksimovicz ir kpt. Donatas Suchockis.
Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais).
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.
Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.
Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.
Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.
„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.
R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.
Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.
Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.
Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.
Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.
„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.
Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.
Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.
Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.
Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.
Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
