Rimas Varkulevičius. Simono Švitros (ELTA) nuotr.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius įsitikinęs, kad spręsti Lietuvos ir Kinijos konfliktą, kurio pasekmes jaučia verslas, reikia nedelsiant, visų pirma – kuo greičiau pradėti trišales derybas tarp Lietuvos, Europos Komisijos (EK) ir Kinijos institucijų.
 
Jo teigimu, laiko lūkuriuoti nebėra, kadangi netolimoje ateityje Lietuvos įmonės rizikuoja dar labiau nukentėti nuo Pekino taikomų spaudimo priemonių.
 
„Reikėtų truputį pragmatiškiau pasižiūrėti į grėsmes, kurios susiformuos per ateinančius laikotarpius ir tie periodai labai trumpi. Ponai, mes nebeturime laiko laukti – kita savaitė, dar kita. Mano kolega Vidmantas Janulevičius (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas – ELTA) sako, kad tūkstantis konteinerių ar daugiau stovi Kinijos uostose, kurie neišplaukia. Mūsų nariai siunčia ekrano nuotraukas, kur parašyta: „Lietuva – error (angl. klaida – ELTA)“. Lietuva neįrašyta į Kinijos muitinės katalogus ar apskaitos formatus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Varkulevičius.
 
Verslo atstovas neabejoja, kad surinkus tokią informaciją nedelsiant turi būti pradėtos trišalės derybos, kuriose iš Lietuvos pusės dalyvautų Vyriausybės, nukentėjusio verslo atstovai, politikai ir diplomatai, taip pat aukščiausio rango EK pareigūnai bei Pekinas.
 
R. Varkulevičius akcentuoja būtinybę mobilizuotis pačioms įmonėms, o politikai, bendradarbiaudami su nukentėjusiu verslu, esą privalo veikti greitai tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Be to, anot LPPARA prezidento, su Lietuvoje įsikūrusiomis įmonėmis, kurių produkciją Kinija taip pat pranešė sankcionuosianti, turi asmeniškai bendrauti šalies lyderiai.
 
„Labai svarbus greitas veikimas pačių politikų – EK formatu, Pasaulinės prekybos organizacijos formatu ir, galų gale, individualių investicijų apsaugos formatais (…) Turime IKEA, „Continental“, turime dar daugybę įmonių. Su jų vadovais turi kalbėtis pirmieji Lietuvos asmenys“, – sakė jis.
 
Visgi R. Varkulevičius nemano, kad Lietuvą dėl kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, palankios investicinės ir konkurencinės aplinkos pasirinkusios tarptautinės įmonės pradės masiškai keltis į kitas šalis.
 
„Nelabai sutinku su kolegomis, kad mes labai išgąsdinom užsienio investuotojus. Taip, akyliau pasižiūrėjus, tačiau jie vis tiek naudosis tais pranašumais, kurie Lietuvoje egzistuoja“, – pažymi R.Varkulevičius.
 
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
 
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
 
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
 
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.12.27; 09:50

LPK viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sako, kad Kinijos sprendimas užverti savo sienas Lietuvos verslui santykius su didžiausia Azijos ekonomika užmezgusioms bendrovėms sudavė skaudų smūgį. Jo nuomone, kalbos, esą to pasekmės nebus reikšmingos Lietuvos ekonomikai, neatspindi realios verslo padėties.
 
Ketvirtadienį portalas 15min. paskelbė, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes ši išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos.
 
„Verslui yra skaudu dėl tos situacijos, kuri šiuo metu įvyko. Ekonomistai arba politikai bando pasakyti, kad skaičiai, kurie buvo su Kinija, yra nereikšmingi dėl eksporto ar importo, tačiau tie žmonės užmiršta, kad ir vieno žmogaus atleidimas įmonėms jau yra problema. Atrodo kalbame nedideliais skaičiais, tačiau tie nedideli skaičiai paliečia dideliu mastu kai kurias įmones“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė A. Laurinaitis.
 
LPK viceprezidento teigimu, kai kurioms įmonėms šis Kinijos žingsnis gali būti lemiamas – jos turės užsidaryti arba bankrutuoti.
 
A. Laurinaitis pažymėjo, kad siekiant to išvengti, dalis verslų jau kuriasi kaimyninėse valstybėse ir toliau stengiasi plėtoti prekybinius ryšius su Kinija. Tai, anot jo, neigiamą įtaką mažina, tačiau verslas dėl to susiduria su papildomais iššūkiais.
 
„Kadangi verslas turi galvoti apie ateitį, matydamas tą situaciją, kuri vyksta su Kinija, verslas turi galvoti, kaip išgyventi, ir kai kurios bendrovės jau iš anksto steigiasi užsienio šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, priklausomai nuo to, kokios medžiagos, žaliavos (importuojamos arba eksportuojamos į Kiniją – ELTA) arba kokie santykiai yra su Kinija. Todėl tas smūgis, kuris galėjo ateiti tiesiai į Lietuvą, mažėja. Tačiau tie žingsniai sukuria papildomų problemų verslui, kadangi naudojantis tarpininkais atsiranda papildomi kaštai ir didesnis laikas, kad tas įvyktų, o tam reikalingi didesni pinigų kiekiai“, – nurodė A. Laurinaitis.
 
Pramonininkų atstovo įsitikinimu, didelę žalą verslas patirs dėl to, kad seniau pati valdžia skatino plėtrą į Kiniją, tad gali prarasti brangiai kainavusias investicijas.
 
„Ta problema nėra tokia maža, kadangi verslas patikėjo politikais prieš 8 ar 10 metų, kad Kinija yra viena iš prioritetinių rinkų. Tą valstybė nustatė, kad verslas nesiblaškytų po visą pasaulį ir žinotų, kur gali turėti politinį palaikymą ir valstybės finansinius resursus bei finansinį palaikymą. Verslas pradėjo eiti į Kiniją ir tam išleido pakankamai daug lėšų“, – pastebi A. Laurinaitis.
 
Didelė įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos atsirado po to, kai Vilniuje lapkričio viduryje oficialiai pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė.
 
Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino šią komunistinę valstybę, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
 
Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.
 
Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai jau pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
 
Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.
 
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, didelio smūgio dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika ir verslas nepatirs, kadangi Lietuvos eksportas į šią šalį sudaro tik 1 proc.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.12.06; 11:10