Bitininkystės muziejus. Vytauto Visocko nuotr.
Dalies didžiųjų Lietuvos miestų galerijų ir muziejų atstovės sako, jog karantinas apsunkino planuojamų naujų parodų įrengimą, o dėl paskelbtų ribojimų dalies suplanuotų parodų apskritai teko atsisakyti. Be kita ko, jos taip pat pažymi, kad praėjusį savaitgalį atvėrus galerijų ir muziejų duris sulaukta gausaus lankytojų būrio.
Kalbėdama apie pirmąjį Kauno paveikslų galerijos atidarymo savaitgalį, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė teigė, kad lankytojų srautas buvo nuolatinis.
„Šeštadienį, kadangi buvo neblogas oras, žmonių buvo tikrai daug. Žinau, kad sekmadienį jų buvo truputėlį mažiau. Nors negalima teigti, kad stojo žmonių eilė, bet jų srautas į muziejų buvo nuolatinis“, – Eltai sakė ji.
Visgi, anot E. Komkaitės, lankytojams buvo nuspręsta atverti ne visas parodų erdves.
„Pavyzdžiui, Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kabinetas yra uždarytas, nes ten yra daug liečiamų daiktų. Šiuo metu juo pasinaudoti dar neleidžiame, kad nekiltų problemų“, – tikino ji.
Vertindama pasiruošimą naujoms ar anksčiau suplanuotoms parodoms, E. Komkaitė pabrėžė, kad karantinas sukėlė nemenkų iššūkių, o kai kurių parodų teko ir atsisakyti. Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Šiuo metu veikiančios parodos buvo įrengtos dar pernai, o tos parodos, kurios turėjo eiti po jų, jau nebe įvyko. Karantinas sujaukė planus.
Labai sudėtinga įgyvendinti parodų planus dėl karantino, ypač kalbant apie tarptautines parodas, kurias buvome numatę. Tačiau viena iš numatytų parodų yra tarptautinė grafikos bienalė, tad manom, kad ji šiuo atveju įvyks: tikimės, kad menininkai iš kitų šalių tiesiog atsiųs savo darbus“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu Nacionalinės dailės galerijos (NDG) vadovė Lolita Jablonskienė Eltai teigė, jog sprendimą nukelti galerijos atidarymą paskutiniam kovo savaitgaliui lėmė reikalingi papildomi pasiruošimo darbai.
„NDG yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinys. LNDM iš pradžių atidarė padalinius, kuriuose jau veikė parodos, kurios buvo uždarytos lankytojams paskelbus karantiną ir tuomet liko neprieinamos.
NDG tuo tarpu atsidarys su dviem visiškai naujomis parodomis. Jos buvo pradėtos įrenginėti dar prieš karantiną ir po to, keletui žmonių po truputį prie jų dirbant, jos buvo vedamos užbaigimo link. Tą dieną, kai buvo paskelbta, kada muziejai galės atsidaryti, mums reikėjo rasti laiko išvystyti komunikaciją, pilnai užbaigti tas parodas. Dėl to pasirinkome tokią dieną“, – teigė ji.
Anot L. Jablonskienės, karantinas nemenkai apsunkino galerijos rengimąsi suplanuotoms parodoms.
Lietuvos jūrų muziejuje
„Rūpesčių tikrai buvo. Pirmiausia dėl to, kad nebuvo galima dirbti didesnėse grupėse. Eksponuojant parodas visuomet dirba nemažas kolektyvas, tad jei jis suskaidomas į dviejų-trijų žmonių grupes atitinkamai pailgėja ir visas darbo laikas. Taip pat sustojo komunikacijos procesai, pasirengimas viešųjų ryšių kampanijai, kadangi nežinojome, kada galėsime atsidaryti – net į plakatus datos įrašyti negalėjome. Tad karantinas muziejui nėra laisvas laikas nuo lankytojų, kuomet galima drąsiai dirbti ruošiant parodas“, – tikino ji.
Savo ruožtu Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė, kad nors lankytojų sulaukta ženkliai mažiau nei panašiu laikotarpiu ankstesniais metais, tikimasi lankytojų skaičiaus augimo artimiausioje ateityje.
„Palyginus, jog tokiu metu anksčiau skaičiuodavome lankytojus tūkstančiais, apsilankiusiųjų skaičius yra tikrai kuklus. Bet esame labai patenkinti, nes per tas tris dienas (penktadienis-sekmadienis – ELTA) sudėjus sulaukėme kažkur iki 400 lankytojų. Tai jau yra gerai, matyti noras lankytis.
Lankytojų skaičiai paprastai auga šylant orui. Jeigu greitu metu keisis karantino ribojimai ir nustos galioti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, manau, kad jų skaičius didės“, – sakė ji.
Anot O. Žalienės, organizacinių sunkumų atidarant Jūrų muziejaus ekspozicijas praktiškai nekilo, kadangi muziejus buvo prižiūrimas kaip įprasta, nors ir buvo uždarytas.
ELTA primena, jog nuo kovo 15 d. gali būti lankomi uždarose erdvėse esantys muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės (pavyzdžiui, zoologijos parkai) užtikrinant lankytojų srauto ribojimą, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba išankstinę lankytojų registraciją, elektroninių bilietų arba lankytojų registracijos tikrinimą bekontakčiu būdu prie įėjimo.
Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Švelninant karantino sąlygas Lietuvos nacionalinis muziejus šią savaitę atidarys tris savo padalinius. Simboliška, kad pirmasis po ilgos pertraukos duris atveriantis muziejus – Gedimino pilies bokštas. Čia lankytojai laukiami jau pirmadienį. Nuo antradienio bus galima užsukti į Naująjį arsenalą, nuo trečiadienio – į Kazio Varnelio namus-muziejų. Kitus devynis padalinius muziejus atvers palaipsniui, užtikrindamas saugų lankymąsi ir pasiūlydamas naujas parodas.
„Džiaugiamės galėdami atsidaryti, bet suprantame ir atsakomybę. Siekdami užtikrinti saugumą reguliuosime muziejaus lankytojų srautus, todėl, planuojant apsilankymą muziejuje, lankytojų prašome užpildyti išankstinės registracijos formą, kurią galima rasti muziejaus tinklalapyje, o apsilankymo metu laikytis visų saugumo rekomendacijų. Visi darbuotojai, kurie priims lankytojus muziejaus ekspozicijose, bus nuolatos, periodiškai, testuojami greitaisiais COVID-19 antigeno testais“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Lietuvos nacionalinis muziejus pirmiausia atidarys tuos padalinius, kuriuose veikia naujos parodos. Pirmasis po daugiau nei keturis mėnesius trukusios pertraukos atsivers Gedimino pilies bokštas. Čia, kaip informuoja Lietuvos nacionalinis muziejus, veikia naujausia, gyvai lankytojams dar nerodyta primityviojo meno darbų paroda. Didžioji dalis eksponuojamų darbų sukurti pasaulį ir Lietuvą ištikusios pandemijos sąlygomis, tačiau parodos lankytojai įsitikins – primityvistų pasaulyje gyvenimas kur kas optimistiškesnis: nei pandemija, nei jos sukelta įtampa čia neegzistuoja. Parodoje eksponuojama daugiau nei šimtas išraiškingų primityviosios tapybos pavyzdžių, pasižyminčių džiaugsmingomis spalvų gamomis ir spinduliuojančių šviesą bei puikią nuotaiką. Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kovo 16 d., antradienį, lankytojai galės sugrįžti į Naująjį arsenalą, kur jų lauks retrospektyvinė Nacionalinės premijos laureato Petro Repšio kūrybos paroda. Eksponatus šiai parodai atrinko parodos kuratorė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir pats autorius. Čia bus galima pamatyti ir naujausią dailininko kūrinį – trisdešimt metų kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“.
Kazio Varnelio bažnyčių interjerų piešinių paroda „Begalybės link“, kuri kiek anksčiau buvo atidaryta virtualiai, lankytojus gyvai Kazio Varnelio namuose-muziejuje priims kovo 17 d., trečiadienį, informuoja Lietuvos nacionalinis muziejus. Čia bus galima išvysti niekuomet anksčiau neeksponuotus XX a. 5–7 dešimtmečiais dailininko sukurtus eskizus, daugiausia atspindinčius jo Čikagoje įsteigtų Bažnytinio meno dirbtuvių laikotarpį. Daugelis šių projektų buvo įgyvendinti, tačiau šiandien išlikę tik piešiniuose.
Kovo 18 d. Naujajame arsenale pradės veikti tarptautinių fotografijos konkursų finalininko Tado Kazakevičiaus nuotraukų paroda „Tai, ko nebebus“. Penkerius metus autorius fiksavo nykstantį Lietuvos kaimą, o ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais apkeliavo daugiau nei 7000 kilometrų. Tai pirmoji Lietuvos publikai pristatoma autorinė T. Kazakevičiaus darbų paroda.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų 10–mečio kultūros vakare ir pasveikino muziejų jubiliejaus proga.
Prie Valdovų rūmų Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Premjero, nors dėl ilgus metus trukusių rūmų statybų buvo daug diskusijų, kritikų nuogąstavimų ar abejonių, per šį palyginti trumpą laikotarpį Valdovų rūmų sienos jau įaugo į atmintį ir kaskart mus džiugina.
„Vargu ar kas nors šiandien, žvelgdamas į Valdovų rūmus, abejoja jų reikšme. Praėjus dešimtmečiui net ir aršiausi projekto kritikai sutiks, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai tapo reikšmingu istorinės savimonės ugdymo, kultūrinio paveldo aktualinimo ir valstybės reprezentavimo centru“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Premjeras pabrėžė, kad daugelio kasmetinių renginių organizatoriai nebeįsivaizduoja tinkamesnės vietos niekur kitur kaip tik čia. Šiame muziejuje vietą suranda ypatingos mūsų istorijai ekspozicijos.
Nuostabiausia, anot S. Skvernelio, kad muziejus atranda vis naujų būdų pakviesti lankytojus – pernai jų skaičius buvo rekordinis šį dešimtmetį ir pasiekė arti pusės milijono per metus. Akcentuota, kad šiuose rūmuose taip pat auga jaunoji karta: per metus įvyksta daug edukacinių renginių mažiesiems. Augančios mūsų kartos ugdymas yra vienas iš svarbiausių mūsų šalies ateities užtikrinimo garantų.
Vyriausybės vadovas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių rūmų atkūrimo, be kurių jau sunkiai įsivaizduojamas Vilniaus senamiestis, simbolizuojama istorinė atmintis ir valstybingumas, bei palinkėjo ne tik dar vieno dešimtmečio, bet ir šimtmečio – tokio paties gyvybingo, veržlaus ir prasmingo, kaip ir mūsų didi šalies istorija.
Valdovų rūmų muziejaus direktoriui dr. Vydui Dolinskui premjeras padovanojo medalį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Tai progai turėtume pripažinti: tikslaus viso pasaulio muziejų skaičiaus niekas nežino – net UNESCO.
Kolekcijos ir ekspozicijos auga labai greitai. 2000 m. Miunchene /Vokietija/ išleistas žinynas „Pasaulio muziejai“. Jo duomenimis pasaulyje yra 177 500 valstybinių ir privačių muziejų.
Jų esama 155 pasaulio valstybių. Daugelyje muziejų greta rimtų daiktų eksponuojami keisti, nevykę ir net absurdiški dalykai. Tačiau jeigu tokie muziejai randasi ir egzistuoja, vadinasi, kažkam jų reikia… Viename Londono muziejuje pasirodė svečių knyga. Pirmasis vyras, padaręs joje įrašą buvo pensininkas. Prie rubrikos “Dėl kokios priežasties jūs aplankėte mūsų muziejų?” jis parašė: “Kadangi man kuo skubiausiai reikėjo į tualetą, o čia galima nemokamai”.
