Muziejų naktis. Lietuvos muziejų asociacijos vizualas.
Dvejus metus stebėjusi pasaulį už ekrano, Muziejų naktis grįžta gyvai: įvairių Lietuvos miestų muziejai paruošė intriguojamas programas, kurias lankytojams pristatys gegužės 14-osios, šeštadienio, vakarą. Šiais metais muziejai ypač pasistengė. Skaitant įvairių miestų programas akivaizdu, kad kiekvienas lengvai ras, ką veikti Muziejų naktyje.
2022-ųjų Europos muziejų naktį Lietuvos muziejai išties rado kuo nustebinti: šiais metais ne tik bus galima nemokamai aplankyti įvairiausias parodas, bet ir pamatyti dar neregėtus, niekada nerodytus eksponatus, kuriuos muziejai rodys specialiai šiai nakčiai, ar naujas parodas, kurias atvers būtent Muziejų nakties metu. Tačiau tai dar ne viskas: daugelis muziejų paruošė lankytojams specialias edukacines veiklas, kurios leis ne tik geriau susipažinti su eksponatais ar miestų istorija, bet ir kai kuriais atvejais – pakeliauti laiku ir atsidurti kitame laikmetyje (ar bent jį pamatyti vaizdo įrašuose ar kino filmuose). Bitininkystės muziejus. Vytauto Visocko nuotr.
Karantino metu sparčiai vykęs skaitmenizavimas taip pat matomas Muziejų nakties programoje: muziejai siūlys paklausyti, kaip skamba eksponatai, kai niekas jų nemato, ieškoti lobių naudojant išmaniuosius telefonus ar kartu su bendraminčiais dalyvauti naktinėse orientacinėse varžybose, savo pasiekimus žymint specialioje programėlėje. Norite kažko lėčiau ir paslaptingiau? Ne bėda: kai kurie muziejai įsiliejo į nakties tematiką ir siūlys pažvelgti į eksponatus prietemoje, pastebėti dar nematytas detales bei dieną nematomus, paslaptis šnabždančius, nutįsusius šešėlius. Karo muziejuje pristatyta skulptūra „Vanagas su vanagėliais“. D. Andrijauskaitės (KAM) nuotr.
Lietuvos muziejų asociacija rekomenduoja programą perskaityti itin atidžiai. Daugelis muziejų programose jungia ne vieną renginį. Ateikite vieni, su draugais, su šeima – Muziejų naktyje kiekvienas ras kažką sau, kviečia organizatoriai.
Muziejų naktis Europoje vyksta nuo 2005 m. Kasmet muziejai atveria duris lankytojams neįprastu metu ir išnaudoja šį laiką kurti ryšį su bendruomenėmis, įtraukia į muziejų veiklas. Lietuva Europos muziejų nakties akcijoje sėkmingai dalyvauja 17-ąjį kartą ir pritraukia didžiulius būrius lankytojų muziejuose ir kitose kultūros įstaigose.
Franso Halso paveiklas „Du besijuokiantys berniukai”
Olandų aukso amžiaus dailininko Franso Halso (1582-1666) paveikslas „Du besijuokiantys berniukai“ (Twee lachende jongens), nutapytas 1626-1627 metais, buvo pavogtas iš muziejaus Lerdamo mieste Nyderlandų vakaruose. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas RTL.
Jo žiniomis, „vagystė buvo įvykdyta po trečios valandos ryto naktį iš antradienio į trečiadienį“. Piktadariai išlaužė Hofje Van Aerdeno muziejaus atsarginio išėjimo duris ir pavogė paveikslą.
Šis kūrinys tapo vagišių auka jau trečią kartą. Prieš tai jis buvo dingęs 1998 ir 2011 metais. Pirmuoju atveju paveikslas buvo rastas po trejų metų, antruoju – po šešių mėnesių.
„Tai labai liūdna naujiena, – pareiškė Lerdamo meras Sjorsas Fröhlichas. – Tikimės, kad drobė artimiausiu metu grįš į muziejų“. Pasak jo, nusikaltimo aplinkybes tiria didelė policininkų grupė.
Anot RTL, Hofje Van Aerdeno muziejus buvo laikinai pasiskolinęs paveikslą iš Boijmans Van Beuningeno muziejaus Roterdame.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį duris lankytojams atveria Lietuvos nacionalinis muziejus. Pirmiausia atidaromi trys padaliniai: Naujasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir Gedimino pilies bokštas. Lietuvos valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Gegužės 5 dieną duris atversiantys muziejaus padaliniai dirbs įprastiniu režimu ir nekeis savo darbo laiko. Vis dėlto, norėdami užtikrinti saugumą, prašome lankytojų pagalbos – laikytis taisyklių”, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Trys muziejaus padaliniai dirbs įprastu režimu, tačiau laikantis saugumo reikalavimų srautas juose gali būti ribojamas. Naujajame arsenale vienu metu gali lankytis 100, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – 50, o Gedimino pilies bokšte – 20 žmonių.
Patekti į muziejų vienu kartu galės ne daugiau kaip du lankytojai arba didesnė grupė, kurią sudaro vienos šeimos nariai. Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo.
Naujasis arsenalas lankytojus pasitiks atsinaujinusiu vestibiuliu ir nematytais eksponatais, kuriais papildyta nuolatinė ekspozicija. Naujajame arsenale taip pat veikia naujausia paroda „Nesusitaikę“, skirta Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Išskirtiniai šios parodos eksponatai buvo virtualiai pristatyti karantino metu.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lankytojai laukiami ir Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, kur iki gegužės 31 d. pratęsiama paroda „200 batų – 700 metų“. Dėl karantino iš Lenkijos Gdansko archeologijos muziejaus kol kas negalintys atvykti kolegos sutiko paskolintus eksponatus dar kurį laiką palikti Lietuvoje.
O pasižvalgyti į pavasarėjantį Vilnių kviečiama nuo Gedimino pilies bokšto. Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Siekdami užtikrinti saugumą ir atkreipdami dėmesį į itin siaurus bokšto laiptus vienu metu negalėsime priimti daugiau kaip 20 asmenų“, – lankymo specifiką nulėmusį veiksnį įvardijo Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Daunoravičienė.
Antruoju etapu, nuo gegužės 8 d., Lietuvos nacionalinis muziejus atidarys ir kitus savo padalinius: Vilniuje – buvusią areštinę ir Kazio Varnelio namus-muziejų, taip pat padalinius regionuose – Vinco Kudirkos muziejų, Jono Šliūpo memorialinę sodybą, Jono Basanavičiaus gimtinę.
Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 5-ąją atidaro duris kartu su kitais trimis nacionaliniais muziejais – Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
Antradienį Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskelbė apie nuo 1904-ųjų veikusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo uždarymą. Kartu užsiminė, kad nuo šiol reikėtų keisti Kalėjimų departamento pavadinimą.
Anot ministro, birželio pabaigoje įstaiga, užgimusi Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, minėjo 115 metų sukaktį.
„Lukiškių kalėjimui, neseniai, birželio 26 dieną, suėjo 115 metų. Tą dieną gubernatorius pasirašė įsakymą ir pirmieji kaliniai buvo įkelti į Lukiškes. Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojantiems savo vietą. Kalėjimų tvirtovė čia iškilo nuo to laiko, iš mūsų valstybės buvo likusios tik atskiros gubernijos carinės Rusijos sudėtyje“, – Lukiškių kalėjimo vidiniame kieme istoriją susirinkusiems žurnalistams, pareigūnams ir politikams priminė teisingumo ministras.
Pasak E. Jankevičiaus, greitu metu turėtų keistis ir Kalėjimų departamento pavadinimas, nes Lukiškėse esanti įstaiga buvo vienintelė savo pavadinime žodį „kalėjimas“ turinti įstaiga.
„Lukiškių iškeldinimas gali turėti pasekmių ir aukštesnėms šios sistemos institucijoms. Lukiškių kalėjimas buvo vienintelė tokio pavadinimo įstaiga. Nebelikus žodžio „kalėjimas“, netenka prasmės Kalėjimų departamento pavadinimas. Matyt, atėjo laikas keisti institucijos vardą. Galbūt Pataisos reikalų ar Pataisos įstaigų priežiūros departamentas“, – sakė ministras.
Jo teigimu, kol kas nėra žinoma, kaip keisis dar visai neseniai 600 kalinių turėjęs pastatų kompleksas. Kitą savaitę yra planuojama diskusija su Vilniaus miesto savivaldybe.
Tuo metu Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad ši vieta turėtų išlikti tokia, kokia yra, ir virtusi turistiniu objektu galėtų nešti naudos valstybei.
„Kaip turistinis ateityje objektas, aš esu įsitikinęs, lietuviškas Alkatrasas (žymusis kalėjimas, įkurdintas San Francisko įlankoje, JAV, esančioje saloje – ELTA) tikrai turi teisę gyvuoti toliau ir jį turi teisę pamatyti visi žmonės“, – sakė konservatorius.
ELTA primena, kad vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.
Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat, Henrikas Daktaras ir kt.
2014 m. gegužės 17 d., šeštadienį, 20 val. užsukite į Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejų Tauro kalno papėdėje (Tauro g. 10-1, Vilnius). Kviečiame į knygos „Suviliok moterį“ sutiktuvių renginį ir meilės romansų naktį.
Muziejų nakties renginio svečio ir knygos autoriaus Eidmino Zakso credo „Gerbk ir mylėk visas moteris, jos yra antras svarbiausias dalykas vyro gyvenime“.
