Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį grįžta prie 1991 m. Sausio 13-osios ir kitų įvykių bylos nagrinėjimo, kurį šių metų pavasarį nutraukė dėl paskelbto karantino. Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 14 metų. Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai.
Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo. Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus. Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekiant užtikrinti sklandų teisėjų kolegijos darbą, šią bylą nagrinėti atsargine teisėja paskirta Egidija Tamošiūnienė.
Teismas, įvertinęs Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo ir atsižvelgęs į sveikatos specialistų rekomendacijas, didelės apimties bylą, kurioje labai daug proceso dalyvių, nagrinės Mykolo Romerio universitete, kurio didžiojoje auditorijoje telpa iki 400 asmenų.
Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi kurso, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, likviduoti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.
Demokratinio pasaulio patirtis kitokia
Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.
Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais organizuojama institucija, panaši į Karo akademiją.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo lojalūs ir ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.
Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori persikvalifikuoti ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.
Naujos darbo vietos
Vidaus reikalų ministrė jau planuoja, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?
Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.
Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?
Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui.
O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus sklaido premjero Sauliaus Skvernelio abejones ir teigia, kad universiteto docento Virgio Valentinavičiaus išsakyta nuomonė tikrai nėra oficiali universiteto pozicija.
„Universitetas kaip institucija gali išdėstyti savo oficialią nuomonę dėl mokslo, studijų, tyrimų, švietimo politikos, tačiau jame dirbančių dėstytojų pasisakymai viešoje erdvėje negali būti traktuojami kaip oficiali institucijos pozicija. Be to, kritiškų nuomonių gali būti pačių įvairių, o universitetas neužsiima dėstytojų asmeninių įžvalgų ir nuomonių cenzūravimu. Premjerui linkime tik paties geriausio, nepriklausomai nuo to, kokią kritiką jo atžvilgiu išsakė MRU politologai“, – sako V. Norkus.
Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui viešai išsakius savo nuomonę, ar dėl ligos premjerui S. Skverneliui nebūtų protingiau laikinai arba visiškai atsistatydinti iš einamų pareigų, per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją premjeras Saulius Skvernelis svarstė, ar tai yra oficiali universiteto pozicija.
Šeštadienį, liepos 27 dieną, suėjo lygiai pora mėnesių, kai autoavarijoje buvo sužalotas "Laisvo laikraščio" redaktorius. Pora – gražus skaičius. Juk liaudyje sakoma: "Ei, nesinešk lyginio skaičiaus gėlių – nebent į laidotuves eitum".
Prisimindamas taikų močiutės palinkėjimą, susimąsčiau, ar galima gegužės 27-ąją laikyti laisvos lietuviškos žurnalistikos mirties diena.
Pasižvalgius į praktikas Vakarų pasaulyje, sunku visų pirma atsakyti į klausimą, kur nuėjome per ketvirtį amžiaus. Ar išties pasukome demokratijos link, ar dar labiau leidome suvešėti subtiliai saviapgaulei, esą pasirašius stojimo sutartį Eurosajūzan, mūsų sąmonė ir visuomenės savirefleksija automatiškai tapo laisva de facto?
