nacionalinio saugumo srategija

Seimui ketvirtadienį pateikta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija.

 

Už balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai.

 

Šioje Nacionalinio saugumo strategijoje yra atnaujinti nacionalinio saugumo interesai, apimantys gyvybinius ir pirmaeilius interesus. Taip pat aprašyta saugumo aplinka, įvardijami rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui.

 

„Teikiamu nutarimu siekiama atnaujinti ir patikslintini Nacionalinio saugumo strategiją, pritaikant nacionalinio saugumo politiką prie pasikeitusios šalies situacijos. Ir atnaujinta strategija leis tinkamai visapusiškai stiprinti šalies saugumą pasikeitusioje saugumo situacijoje“, – Seime pristatydamas projektą teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

„Brėžiamos dvi kryptys: pirmoji, uždaviniai, kuriais siekiama prisidėti prie tarptautine teise grįstos pasaulio tvarkos ir euroatlantinės bendrijos stiprinimo. Ir antroji – užsienio politikos prioritetai, kuriais stiprinamas Lietuvos interesų atstovavimas pasaulyje ir mažinama priklausomybė nuo autoritarinio režimo“, – pažymėjo ministras.

 

Siekiant aiškesnės struktūros ir prioritetų nacionalinio saugumo srityje nustatymo, nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo uždaviniai sugrupuoti į tris ramsčius: valstybės gynyba, valstybės ir piliečių atsparumas bei Lietuvos Respublikos interesus atitinkanti tarptautinė saugumo aplinka.

 

Atsižvelgiant į saugumo aplinkos pokyčius, strategijoje atnaujinti ir patikslinti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo prioritetai ir keliami uždaviniai, detaliau aprašytas Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas. Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos leis tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą pasikeitusioje saugumo situacijoje.

 

„Projekte numatomos viešojo saugumo stiprinimo priemonės, skirtos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos keliamoms grėsmėms visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam gyvenimui mažinti, todėl teisės aktas turės teigiamą poveikį gerinant kriminogeninę situaciją ir mažinant korupciją“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.

 

Taip pat pažymima, kad Nacionalinio saugumo strategija būtų įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą, ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, plėtros programas ir nacionalines darbotvarkes, kaip tai aprašyta Strateginio valdymo įstatyme.

 

ELTA primena, kad atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai spalio mėnesį pritarė ir Valstybės gynimo taryba (VGT) bei Ministrų kabinetas.

 

Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimui vadovavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Specialiai strategijos atnaujinimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, patvirtinta kovo 26 d. ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu.