Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedimino kalno nuošliaužų tvarkymo darbai sustojo dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Gedimino kalno sutvarkymo projektą parengti turėjusios UAB „Hidroterra“ teisinio ginčo. Pasirodo, įmonė neturėjo statybos leidimo, reikalingo kai kuriems darbams atlikti. Dėl vėluojančios kalno rekonstrukcijos rizikuojama netekti 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos.
Lietuvos nacionalinis muziejus sutartį su bendrove „Hidroterra“ dėl projektavimo darbų pasirašė 2019 metais. Pasak muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Vaido Petroko, praeitų metų rudenį įmonė parengė techninį kalno tvarkymo projektą, tačiau visus darbus priskyrė tvarkybos darbams. Tvarkybos darbams leidimas buvo gautas, tačiau Statybos inspekcijai konstatavus, kad projekte yra ir statybos darbų ir jiems reikia gauti statybos leidimą, „Hidroterra“ dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus padavė Lietuvos nacionalinį muziejų į teismą.
„Toliau vyko derybos su projektuotojais, tarpinstituciniu lygmeniu, ministerijos, savivaldybės, Statybos inspekcijos lygmeniu, buvo pritarta, kad tą leidimą reikia gauti. Deja, projektuotojui pasirodė kitaip, būtent dėl tos nesumokėtos dalies jis mano, kad darbus padarė pilna apimtimi, ir kreipėsi į teismą“, – sakė V. Petrokas.
Lietuvos nacionalinis muziejus teisiniu keliu sieks nutraukti sutartį su netinkamai projektą parengusia įmone bei įtraukti ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
„Muziejus, nutraukęs sutartį, skelbs naują pirkimą tiems darbams užbaigti, kurių esamas projektuotojas nesugebėjo užbaigti“, – teigė V. Petrokas.
Rizika netekti 10 mln. eurų
Nacionalinio muziejaus atstovas nerimauja, kad dėl vėluojančių darbų ir sąlygų nevykdymo muziejus gali prarasti 10 mln. eurų kalnui tvarkyti skirtų ES lėšų. Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Tolumoje – griūvantis Gedimino kalnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visas projektas buvo tiek sudėliotas tiksliai, kad negavus dabar leidimo ir nebaigus projektavimo, praktiškai iškyla didelė rizika, kad muziejus praras 10 mln. eurų, skirtų muziejui tvarkyti kalną“, – sakė V. Petrokas.
Projektavimo darbus planuoja baigti pavasarį
Anot V. Petroko, teisminis ginčas siekiant nutraukti sutartį su dabartiniu projektuotoju, statybų leidimo suteikimo procesas, naujo projektuotojo paieškos ir projekto koregavimo darbai truks iki pavasario.
„Atėjęs naujas projektuotojas turės koreguoti projektą, atskirti statybos darbus į atskirą projektą ir tam gauti leidimą. Reikia laiko pirmiausia nutraukti sutartį, vadinasi, dar teisininkai turi gerai padirbėti, kaip nutraukti tą sutartį. Turim pasiruošti naujam pirkimui. (…) Tik įvykdžius konkurso sąlygas, pasirašius sutartį, prasidės projektavimo darbai, kurių užbaigti esami projektuotojai nesugebėjo. Sakyčiau, turėtų būti pavasaris“, – žurnalistams sakė jis.
Toliau muziejus skelbs konkursą rangos darbams vykdyti. Tvarkymo darbai, anot V. Petroko, optimistiniu atveju būtų pradėti vasarą.
„Skaičiuojama, kad mažiausiai 24 mėnesius turėtų trukti rangos darbai. Kad pradėtume rangos darbus, turime skelbti konkursą projektavimui, tada tą projektavimą parengti, tada turime gauti leidimą. Tik gavę leidimą statybai, skelbsime rangos konkursą. Tai bus tarptautinis konkursas, jis yra ilgesnis. Jei viskas gerai ir nebus jokių apskundimų, tada prasidės rangos darbai“, – kalbėjo muziejaus atstovas.
Kalno būklė gana stabili
V. Petrokas teigia, kad svarbiausi darbai jau padaryti, todėl pasikartoti 2016 metų nuošliaužoms kol kas grėsmės nėra. Pasak jo, didesnis kritulių kiekis gali pakenkti, tačiau muziejus kasdien stebi kalno situaciją.
„Yra padaryta svarbiausia dalis, dėl ko kalnui kilo didžiausia grėsmė – sutvarkyta aikštelė. Tai yra, įrengta hidroizoliacija, tad į kalno vidų nepatenka vanduo. Ir tai pasiteisino. Jei apeitumėt aplink kalną, matytumėt jau senokai įdiegtas laikinąsias apsaugos priemones, kurios dar laiko“, – žurnalistams sakė V. Petrokas.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvių iškilmėse ir dviejų tarptautinių parodų – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai“ bei „Florencija renesanso ir baroko laikais“ – atidaryme. Vyriausybės vadovas pasveikino visus susirinkusius su Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, diena.
„Prasminga ir simboliška, kad senosios Lietuvos valstybės pradžią ir vietą Europoje žyminčią datą minime Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurių architektūros reliktai mena ir Mindaugo laikus. Pagaliau baigta atkurti istorinė Lietuvos valdovų rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje. Šiandien nebeįsivaizduojame Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus be Valdovų rūmų, kaip istorinio valstybingumo simbolio, gyvybingo kultūros ir istorinės atminties centro, Lietuvos europietiškumo ženklo“,- sakė premjeras.
Pasak Ministro Pirmininko, galima tik pasidžiaugti, kad nuo 2001 m. net šešios Vyriausybės, nepaisant jų partinės priklausomybės, rūpinosi šiuo Lietuvos tūkstantmečio programos projektu, simboliškai užbaigiamu minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. S.Skvernelis 17-osios Vyriausybės ir valstybės vardu nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šių rūmų atkūrimo.
Valdovų rūmuose atidarytos dvi tarptautinės parodos, neturinčios sau lygių Lietuvos muziejininkystės istorijoje.
„Tai suteikia mums išskirtinę progą pasigrožėti ne tik deimantais nusagstytomis brangenybėmis, Florencijos dailininkų darbais, bet ir išvysti gražiausius XVIII a. lietuvaičių portretus. Unikalu ir jautru, kad daugelis šių eksponatų papuošti Lietuvos herbais – Vyčiais“, – pabrėžė premjeras.
Vyriausybės vadovas padėkojo Dresdeno ir Florencijos meno bendruomenėms už šią puikią dovaną Lietuvai ir jos gyventojams bei sostinės svečiams. Jis taip pat išsakė padėkos žodžius jauno ir aktyvaus Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, kurie savo veikla ir projektais kelia Lietuvos muziejininkystę į naują lygmenį.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
