Šiandieninio pasaulio nebeįmanoma suprasti. Kur pažvelgsi – dviprasmybės, melas, apgaulė, dezinformacija, gudravimai, dvigubi, trigubi, net keturgubi standartai.
Pati didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti šiomis dienomis, – reikalavimas, jog Ukraina privalanti rengti rinkimus. Bet juk Ukraina šiandien kariauja. Ją užpuolusi keliolika sykių galingesnė valstybė. Todėl kautynių baigtis niekam nežinoma, todėl kautynės – kruvinos, žiaurios. Rusijos kariuomenė okupavusi ne tik Krymą. Agresoriaus žinioje – ne tik Krymu vadinamas pusiasalis, bet dar ir keletas didelių Ukrainos regionų. Deja, Vakaruose tarsi grybai po šilto lietaus dygsta politikai, kuriems apsiverčia liežuvis įrodinėti, esą rinkimai Ukrainai šiandien – būtini, neišvengiami. Leiskite paklausti rinkimų šalininkų: kaip, kur ir kas balsuos, jei mažiausiai keletas milijonų ukrainiečių pasitraukę į Vakarus, jei rinkimuose tikrai nedalyvaus Rusijos okupuotose teritorijose atsidūrę Ukrainos piliečiai, jei prie balsadėžių ateiti bus keblu visiems už Ukrainos laisvę besikaunantiems Ukrainos kariams?
Beje, o kur nuo Rusijos bombardavimų slėpsite rinkimų stebėtojus, rinkiminių biuletenių skaičiuotojus? Kaip, kur nuo Rusijos raketų atakų saugosite balsadėžes su rinkimų biuleteniais? Man regis, šiandien nėra nė menkiausios galimybės Ukrainoje surengti demokratiškus, objektyvius, pilnateisius rinkimus. Ukrainoje neįmanomi jokie rinkimai. Mano įsitikinimu, išminčiai, kurie reikalauja rinkimų Ukrainoje, turi bjaurių tikslų. Jie atitraukia dėmesį nuo svarbiausio klausimo – kodėl JAV taip vangiai, taip nenoriai Ukrainai duoda ginklų?
Štai rugsėjo 3-ąją UKRINFORM pranešė, kad Ukraina galėsianti pradėt naudoti naikintuvus F-16 dar 2024 metų pavasarį. Be kita ko, Ukrinform net priminė, jog Ukrainos „naikintuvų koalicijos“ gretose šiuo metu yra 14 šalių.
Turime tarsi džiugią žinią: JAV Baltieji rūmai teikiasi nebeblokuoti moderniųjų naikintuvų temos. Dar tiksliau tariant, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) leidžia F-16 kovos lėktuvus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet jei žvelgsime atidžiau, priekabiau, tai moderniais F-16 orlaiviais ukrainiečių kariuomenė galės naudotis prabėgus … dvejiems metams nuo akimirkos, kai Kremlius pradėjo tikrą karą. Jei Baltųjų rūmų šeimininkas J. Bidenas šimtą naikintuvų F-16 būtų nusiuntęs Ukrainai pirmaisiais karo mėnesiais, tokią pagalbą galėtume vadinti tikra pagalba. Bet naikintuvų F-16 ukrainiečių kariai laukia mažų mažiausiai pusantrų metų. Dar neaišku, kiek gi tų naikintuvų F-16 ukrainiečiai sulauks? Tad šiandieninė J. Bideno pagalba Ukrainai greičiau primena išdavystę, nei nuoširdžią paramą.
J. Bidenas nebe pirmą sykį stabdo Ukrainai gyvybiškai reikalingos karinės paramos siuntas. Neskubėjo duoti ukrainiečiams „Patriot“, „ATACMS“, „Himars“, „Abrams“. O jei duodavo – juokingai mažai. Dar 2022-ųjų gegužės mėnesį pasirašė įsakymą dėl „Lendlizo“ (Lend- Lease), bet šiuo kanalu Ukrainos per pusantrų metų nepasiekė nė vienas šovinys. Dabar neskuba tiekti modernių naikintuvų. Tarsi specialiai vilkina Ukrainos pergalę. Tarsi specialiai leidžia rusų karinei armadai įsitvirtinti užimtose žemėse. Tarsi tyčia Rusijos karinėms oro pajėgoms suteikia išskirtines sąlygas siautėti virš Ukrainos ją bombarduojant. Taigi J. Bidenas vis panašesnis į slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką.
Todėl analitikams, apžvalgininkams, komentatoriams, žurnalistams, regis, derėtų atidžiai nagrinėti, kodėl būtent taip keistai elgiasi JAV Baltųjų rūmų šeimininkas, priklausantis Demokratų (vadinamųjų socialistų) partijai. Vos tik atėjęs prezidentauti J. Bidenas atnaujino Rusijai naudingo dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą. Žadėjo, jog Rusijai taikomos Vakarų sankcijos bus mirtinai pavojingos, bet paaiškėjo, jog Rusijos ekonomika sustiprėjo, užuot sušlubavusi. Grasino, jog jam, tapus JAV prezidentu, Rusijos šeimininkas V. Putinas ilgai neišsilaikys valdžioje. Tačiau J. Bideno kadencija baigiasi, o V. Putinas vis dar – tvirtai įsikibęs prezidentinio krėslo.
Žodžiu, J. Bideno laikysena – įtartina. Turėtume aiškintis, kodėl jis taip menkai tepadeda Ukrainai. O kaip mes elgiamės? Mes visą dėmesį sukoncentravę ne į šiandien JAV vadovaujančio J. Bideno keistenybes, bet į buvusio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldas Trampas) kalbas, kaip jis elgsis po pusantrų metų, jei antrą sykį taps Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininku.
Beje, kritikuodami D. Trumpą dėl neva šiandieninių antiukrainietiškų kalbų pamirštame prisiminti, o kaip jis konkrečiai elgėsi, kai buvo JAV prezidentas. Ogi, nepaisant savo kalbų, – labai gražiai ir principingai. Paskelbė sankcijas prorusiškam „Nord Stream 2“ dujotiekiui, priėmė specialųjį įstatymą, jog Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos, atšaukė ankstesniojo JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno potvarkius neduoti Ukrainai rimtos kovinės ginkluotės, sunaikino Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ būrį Sirijoje…
Deja, tiek lietuviškoje, tiek užsienio viešojoje erdvėje gausu „proto bokštų“, kurie nesvarsto, kas ir kodėl dedasi čia, šiandien, dabar. Jiems nė motais, kuo gali baigtis šiandieniniai senuko J. Bideno tūpčiojimai. Jie tarsi šamanai užsispyrę spėlioja, kaip po pusantrų metų elgsis D. Trumpas arba koks nors kitas Respublikonų partijos politikas, iškovojęs JAV prezidento postą.
Man regis, tai – labai patogi taktika pabėgti nuo paties svarbiausio, paties aktualiausio klausimo – kodėl J. Bidenas šiandien elgiasi kaip klusnus, ištikimas V. Putino sąjungininkas?
2023.09.04; 08:00
