narystė Europos Sąjungoje

Trumposios naujienos

Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras. Šie žodžiai – it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.
 
„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros”, – pareiškė Clement’as Beaune’as „Radio J”. „Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai”.
 
„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“, – sakė jis, pakartodamas prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją“, kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką. Šį pasiūlymą V. Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus“ ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau C. Beaune’as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare”.
 
Pagal E. Macrono planą „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui“, sakė jis. Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.
 
Bet kokią Kyjivo kaltę C. Beaune‘as atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai CNews sakė jis ir taip pat tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“. ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta. Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui“.
 
E. Macrono „Europos politinės bendrijos“ iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.23; 06:27
Trumposios naujienos

Lenkijoje dešimtys tūkstančių protestuotojų reiškė palaikymą šalies narystei ES. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, spalio 11 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai žmonių visoje Lenkijoje protestavo prieš kontroversišką šalies Konstitucinio teismo nuosprendį ir reiškė palaikymą tolesnei narystei ES.
 
Varšuvoje protestuotojai rinkosi Pilies aikštėje. Jie mosavo Lenkijos ir ES vėliavomis ir skandavo „Mes liekame“ ir „Mes esame Europa“. Protestai taip pat vyko Dancige, Poznanėje, Ščečine, Krokuvoje ir daugelyje kitų šalies miestų.
 
Šalies Konstitucinis teismas neseniai paskelbė nuosprendį, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos konstitucijos. Tai dar labiau paaštrino ginčą tarp Europos Komisijos ir Varšuvos dėl Lenkijos teismų sistemos reformos.
 
Organizuoti protestus ragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas. Kreipdamasis į protestuotojus Varšuvoje D. Tuskas teigė: „Mes laimėsime, nes esame dauguma.“
 
Tiek D. Tuską, tiek kitus kalbas sakiusius žmones ne kartą pertraukė garsūs šūksniai ir skanduotės iš šalia vykusio kraštutinių dešiniųjų nacionalistinių grupių kontrprotesto.
 
Dancige į protestuotojus kreipėsi Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa. „Šiandien valstybę valdantys žmonės yra didelė nelaimė Lenkijai“, – teigė L. Walesa. Anot jo, joks Lenkiją kada nors valdęs priešas nebuvo taip suskaldęs šalies, kaip valdančioji partija PiS.
 
PiS jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. Kritikai kaltina partiją darant spaudimą teisėjams.
 
EK dėl reformų jau inicijavo prieš Varšuvą kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir pateikė ieškinius Europos Teisingumo Teismui.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.11; 11:18