Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 3 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai nebūtų pasiųsta aiški žinia dėl stojimo į Aljansą terminų, praneša „Unian“.
Tai jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti tai, kad ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. NATO vėliava. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad jos net nepasiruošusios matyti Ukrainos šiame bloke. Jeigu mūsų nemato ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“, – sakė V. Zelenskis.
„Sakykite, kiek gyvybių kainuoja viena frazė Vilniaus samite: „Ukraina pateks į NATO po šio karo“, „po to, kai bus saugu?“, – klausė šalies prezidentas.
Jis taip pat sakė nežinąs, ar Ukrainai bus pasiųsta konkreti žinia dėl narystės NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį.
Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Turkija, pasak Suomijos prezidento Saulio Niinistö, priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio tapti NATO nare. Jis priėmė kvietimą penktadienį atvykti į Turkiją, kad dalyvautų paskelbiant šį sprendimą, trečiadienį Helsinkyje pareiškė S. Niinistö.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iki šiol priešinosi Švedijos ir Suomijos siekiamai narystei Aljanse, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad Ankara pirmiausiai pritars Suomijos stojimui.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
„Turkai tikisi, kad aš dalyvausiu, kai jie skelbs sprendimą, – kalbėjo S. Niinistö. – Žinoma, kad priėmiau kvietimą ir būsiu ten, kad išgirsčiau jų ketinimus“.
Suomija ir Švedija po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusią gegužę atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. Kol kas „taip“ dar nėra tarusi Turkija ir Vengrija.
Pastaruoju metu būta signalų, kad Šiaurės šalių siekis kartu įstoti į NATO gali nepavykti. Turkija ypač turi prieštaravimų dėl Švedijos narystės ir reikalauja iš vyriausybės Stokholme griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus šalyje, kuriuos Ankara vadina „teroristais“.
Gegužės 14 dieną Turkijoje vyks prezidento ir parlamento rikimais. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas trečiadienį lankydamasis Berlyne sakė, kad tikisi greito savo šalies stojimo paraiškos ratifikavimo po rinkimų Turkijoje.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis abejoja, kad šįmet Lietuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti strateginiai sprendimai dėl Ukrainos stojimo į NATO. Vis tik V. Zelenskis viliasi, kad Ukraina gaus aiškų ženklą dėl tolimesnės saugumo ir pagalbos garantijos.
„Nemanau, kad Vilniuje bus priimti strateginiai sprendimai. Ne tik lietuvių, latvių, estų ar lenkų Europoje reikia prašyti, kad mus palaikytų 100 proc. ar net daugiau ir nepavargtų nuo tokio palaikymo. Taigi netikiu strateginiu sprendimu, kad Ukraina taps visateise NATO nare“, – interviu TV3 televizijai sakė V. Zelenskis.
„Žinoma, mes to norime ir, žinoma, einame šiuo keliu. Mes parodėme, kad mūsų kariuomenė yra stipri. Kad atitinkame visus standartus, kurių reikia stojant į NATO. Nes, manau, svarbiausias standartas yra būti stipriems mūšio lauke be jokių bla bla bla. Būti stipriam ir gebėti apginti savo šalį, savo teritoriją arba, kas labai svarbu, apginti Europą“, – pridūrė jis. Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
Vis tik, Ukrainos prezidentas tikisi NATO viršūnių susitikimo metu gauti aiškų ženklą, kad NATO šalys ukrainiečiams suteiks saugumo garantiją.
„Mums šiandien reikia bendro NATO ženklo, bendros žinios Ukrainos žmonėms: jūs esate pakeliui, mes negalime dabar jums suteikti narystės, bet ją gausite kaip, pavyzdžiui, Suomija, Švedija. O dabar gausite viską, ką galime suteikti: saugumo garantijas, pagalbą ginklais ir t. t. Štai koks gali būti ženklas. Kartais ženklai yra svarbesni už teorinius sprendimus“, – Lietuvos televizijai pažymėjo Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis tikisi, kad Ukraina visateise ES nare taps kitais metais
Paklaustas, kada, jo nuomone, Ukraina turi tapti visateise Europos Sąjungos nare, V. Zelenskis pažymėjo, kad lūkestis – kiti metai.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visateisė narė? Kitais metais. Manau, tai nėra svajonė. Mes kovojame už Europos Sąjungos vertybes, rodome, kad esame tikrieji Europos Sąjungos nariai, kovodami. Atsiprašau, kad kartojuosi, bet mes tai rodome praktiškai. Manau, Europos Sąjungos vienybei labai svarbu, kad šalys, kurios yra jos narės, turėtų tokias pat vertybes, norėtų padėti kaimynams, nedemonstruotų kitokios strategijos, nematytų šiltų santykių su Rusija tuo metu, kai ji vykdo kitos Europos šalies okupaciją“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
Interviu su prezidentu įvyko Ukrainoje – Lvive, Voznickio rūmuose esančoje dailės galerijoje, iškart po ten pat pasibaigusio V. Zelenskio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas – centre. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Turkijos blokados pozicijos, JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas tikisi, kad Suomija ir Švedija greitai taps NATO narėmis.
„Abi šalys ėmėsi svarbių, konkrečių priemonių, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie susiję su mūsų sąjungininkės Turkijos saugumo abejonėmis, – ketvirtadienį Vašingtone po susitikimo su savo kolegomis iš Suomijos ir Švedijos Pekka Haavistu bei Tobiasu Billströmu sakė A. Blinkenkas. – Manau, kad abi (šalys) netrukus oficialiai taps narėmis“.
Turkija šiuo metu blokuoja Aljanso plėtrą į šiaurę dėl tariamos Suomijos ir Švedijos paramos grupuotėms, kurias Turkija laiko teroristinėmis. Dėl to Ankara ypač iš Švedijos vis reikalauja ekstradicijų kaip sąlygos, kad pritartų narystei. Dviejų vyrų, kurie yra Turkijos pageidavimų sąraše, Švedijos teisėsauga, anot žiniasklaidos, išduoti nenori.
Švedijos diplomatijos vadovas T. Billströmas teigė, kad toliau kalbėsis su Turkijos kolega šiuo klausimu.
T. Billströmas padėkojo A. Blinkenui už stiprią paramą Ukrainai jos gynybinėje kovoje prieš Rusiją.
