NATO oro policija

Aktualijos

Lietuvos karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje). Roberto Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse sustiprins į Lietuvą atvykę Lenkijos kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Penktadienį karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusioje NATO oro policijos misijos karinių vienetų pasikeitimo ceremonijoje, pastarąjį pusmetį misiją stiprinusius Čekijos karius pakeitė lenkai.
 
„Esame dėkingi Vengrijos ir Lenkijos kontingentams už jų indėlį Baltijos šalių oro erdvės saugumui. Tai yra ypatingos reikšmės atgrasymo priemonė mūsų regione. Aktyviai prie regiono saugumo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau vienuoliktą kartą. Tai siunčia tvirtą atgrasymo žinią ir parodo Aljanso vienybę“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Kaip rašoma išplatintame pranešime, Lenkijos kariai ateinančius du mėnesius patruliuos su keturiais naikintuvais F-16. Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos valstybėse vadovauja Vengrijos karinės oro pajėgos, Lietuvoje dislokavusios keturis „JAS 39 Gripen“ naikintuvus. Po dviejų mėnesių Lenkija perims iš Vengrijos šios misijos vadovavimą.
 
Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių sieną oro erdvėje su Rusija ir Baltarusija.
 
Nuo kovo mėnesio NATO sąjungininkai sustiprino oro policijos pajėgumus pasitelkdami daugiau karių, ir daugiau naikintuvų, kurie nuolat budi ir patruliuoja Rytiniame NATO pakraštyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.01; 09:00 
Aktualijos

Vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse perėmė Vengrijos karinės oro pajėgos. LK KOP nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose penktadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška padėkojo Ispanijos karinėms oro pajėgoms už gerus rezultatus pastaruosius keturis mėnesius ir palinkėjo sėkmės vadovavimą misijai perėmusioms Vengrijos karinėms oro pajėgoms.
 
Dabartinė NATO oro policijos misija – jau 60-oji, praneša Krašto apsaugos ministerija. Jai vadovausiantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai atvyko į Šiaulius su keturiais naikintuvais „JAS 39 Gripen“. Vengrai oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvauja trečią kartą, Baltijos šalių oro erdvę jie saugojo ir 2015 bei 2019 metais.
 
„Gyvename neramiais laikais. Agresorius tęsia karą prieš demokratinę Ukrainą ir pažeidinėja taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Esame dėkingi Ispanijai, kurios karinės oro pajėgos čia tarnavo su dvigubai daugiau nei įprasta naikintuvų – tai buvo įspūdinga ir reikalinga. Šiandien malonu pasveikinti Lietuvoje Vengrijos karines oro pajėgas – linkiu jums giedro dangaus saugant mūsų regioną ateinančius keturis mėnesius. Užtikrinu jus, kad Baltijos šalių gyventojai už jūsų nenuilstamas pastangas yra nepaprastai dėkingi“, – kalbėjo V. Semeška.
 
Viceministras taip pat padėkojo Čekijai, kuri sutiko pratęsti sustiprintos oro policijos misijos rotaciją. Iki šiol Ispanijos vadovaujamą misiją Lietuvoje stiprinusios Čekijos karinės oro pajėgos lieka Šiauliuose dar dviem mėnesiams. Baltijos šalių oro erdvę Čekija saugo su penkiais naikintuvais „JAS 39 Gripen“. Iš viso misiją sustiprina apie 130 čekų karių.
 
Lietuvos, Vengrijos ir NATO atstovai pabrėžė, kad dėl dabartinės pažeidžiamos saugumo situacijos NATO oro policijos misija ir patikima kolektyvinė gynyba Baltijos šalių regione šiandien turi ypatingą svarbą.
 
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.
 
NATO sąjungininkai išlieka budrūs ir pasirengę reaguoti į bet kokią grėsmę – šiuo metu Aljansas turi 130 karinių orlaivių nuolatinėje parengtyje, o vienu metu ore būna pakelta apie 30 sąjungininkų karinių orlaivių.
 
Artimiausius keturis mėnesius NATO oro policijai vadovausianti Vengrija yra sąjungininkė, su kuria Lietuva vysto dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje nuo 1997 metų, primena Krašto apsaugos ministerija. Vengrija nuolat prisideda prie Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo stiprinimo siųsdama dalyvauti savo karius pratybose Lietuvoje. Taip pat Vengrija prisideda prie NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje veiklos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.30; 02:21
Aktualijos

Ispanijos naikintuvai. Karinių oro pajėgų nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pirmadienio popietę nusileido šeši Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-18 „Hornet”.
 
Gegužės-rugpjūčio mėnesiais jie kartu su misiją sustiprinsiančių Jungtinės Karalystės karališkųjų karinių oro pajėgų keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon” saugos Baltijos šalių oro erdvę.
 
Ispanijos karinėms oro pajėgoms tai jau penktoji misija Lietuvoje, o Jungtinės Karalystės karališkosios oro pajėgos Baltijos šalių oro erdvę saugos šeštą kartą.
 
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis, primena Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
 
Balandžio 30-ąją Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks Baltijos oro policijos kontingentų pasikeitimo ceremonija. Misiją Ispanijai ir Jungtinei Karalystei perduos dvi rotacijas iš eilės aštuonis mėnesius Baltijos oro erdvę saugoję Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų kariai.
 
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, kontingentų pasikeitimo ceremonija Aviacijos bazėje bus organizuojama laikantis visų saugumo priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 05:30
Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę – birželio 17-23 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Birželio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį AN-24, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis AN-24 skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Birželio 22-ąją NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį TU-154 ir jį lydinčius du orlaivius SU-24MR ir du orlaivius SU-30SM, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis TU-154 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Du orlaiviai SU-24MR ir du orlaiviai SU-30SM skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 07:00
Aktualijos

Praėjusią savaitę, vasario 4-10 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinio orlaivių.

Vasario 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos (RF) orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo.

Vasario 6-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-22, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-22 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su RSVC radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo. Tuo pačiu kilimu naikintuvai atpažino ir orlaivį IL-22 lydėjusius du orlaivius SU-35, skridusius iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį – skrido su skrydžio planu, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrido be radiolokacinio atsakiklio. 

Tą pačią dieną, vasario 6-ąją, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį SU-24M, kuris įskrido į tarptautinę oro erdvę iš Kaliningrado srities į Baltijos jūrą ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį. Skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo. 

Vasario 7 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-22, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis IL-22 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, su RSVC radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo. Oro policijos naikintuvai atpažino ir dar du SU-35, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. SU-35 skrido be radiolokacinių atsakiklių, su RSVC radijo ryšio nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

Vasario 8-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino orlaivį IL-78, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-78 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, su RSVC radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.12; 07:13

Aktualijos

Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Liepos 30-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvų pilotai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, iš anksto pateiktą skrydžio planą turėjo, su regioniniu skrydžių valdymo centru radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį palaikė.

Kitą diena, liepos 31-ąją, NATO oro policijos naikintuvai lydėjo orlaivį „AN-26, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. „AN-26“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo penkių orlaivių „SU-30SM“ grupę, skridusią į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio plano, vienas jų skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė.

Rugpjūčio 1-ąją NATO naikintuvai lydėjo „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio nepalaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai lydėjo dar vieną orlaivį“ IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. Jis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 2-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-38“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su radijo ryšio nepalaikė.

Rugpjūčio 3-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, skridusį į Kaliningrado sritį. „IL-20“ skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 05:30

Aktualijos

Praėjusią savaitę, birželio 4-10 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Birželio 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivius IL-20 ir SU-24MR. Orlaivis IL-20 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Orlaivis SU-24MR skrido iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Birželio 5 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys policijos naikintuvai atpažino orlaivį AN-12, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivius 2xSU-24, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys policijos naikintuvai taip pat atpažino orlaivius AN-26 ir AN-12, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planus turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivius 2xSU-27, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

Birželio 9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Orlaivis IL-20, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį AN-26, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusį atgal į Kaliningrado sritį, skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir orlaivį SU-24, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 03:00

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę – rugsėjo 18 – 24 d. – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai net devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Praėjusį antradienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Antru pakilimu buvo perimti ir atpažinti keturi Su-34 ir vienas Su-30SM, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šie orlaiviai skrido be skrydžių planų, be atsakiklių, radijo ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Trečiadienį NATO naikintuvai keturis kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę iš Rusijos žemyninės dalies link Danijos bei juos lydėję du Su-27, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Antru pakilimu buvo atpažinta ir palydėta ta pati dviejų Tu-22 ir dviejų Su-27 grupė bei dar du Su-27, atskridę iš Kaliningrado srities pasitikti orlaivių Tu-22.

Trečiuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Tu-22, skridę nuo Danijos į Rusijos žemyninę dalį, bei du orlaiviai Su-27, iš Rusijos žemyninės dalies atskridę pasitikti Tu-22. Ketvirtuoju pakilimu buvo atpažinti ir palydėti du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Visi orlaiviai skrido be skrydžio planų, be įjungtų atsakiklių, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Ketvirtadienį NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas oro bazavimosi valdymo punktas IL-22, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, tačiau be atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Taip pat du orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal be skrydžių planų, be atsakiklių, nepalaikydami radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Antru pakilimu buvo atpažintas ir palydėtas vienas orlaivis IL-18, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Penktadienį NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti orlaivį A-50, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be atsakiklio, palaikantį radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru, bei vieną Tu-134, taip pat skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Šis orlaivis skrido be išlanksto pateikto skrydžio plano, su įjungtu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 00:01

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, rugpjūčio 21-27 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Rugpjūčio 22-ąją NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo du „Su-27“ tipo orlaivius, skraidžiusius iš Rusijos žemyninės dalies virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be iš anksto pateiktų skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 24-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „Il-22“ ir du orlaivius „Su-27“. Orlaivis „Il-22“ skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Du „Su-27“ orlaiviai skrido iš Kaliningrado srities ir atgal be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Rugpjūčio 26-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimtas vienas „An-72“, trys „An-12“ ir trys „Su-27“ tipo orlaiviai, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis „An-72“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Trys „An-12“ orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Trys „Su-27“ tipo orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Antru pakilimu buvo perimti trys orlaiviai „An-12“, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.29; 00:02

 

Trumposios naujienos

Rugpjūčio 7-13 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 7 d. NATO naikintuvai atpažino, perėmė ir palydėjo du Rusijos Federacijos orlaivius „Su-27“, skridusius iš Kaliningrado srities tarptautine erdve virš Baltijos jūros. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Tuo pačiu kilimu NATO naikintuvai perėmė orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 8 d. NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „Tu-134“, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį, ir du „Su-27“, skraidę iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaivis „Tu-134“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai „Su-27“ skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Antruoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „An-26“, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 9 d. NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo du orlaivius „An-26“, skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Tuo pačiu kilimu NATO naikintuvai perėmė du orlaivius „Su-27“, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado virš Baltijos jūros ir atgal be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, orlaiviai ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 10 d. NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimti orlaivis „Tu-154“ ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Antru pakilimu perimti orlaivis „Tu-154“ ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Trečiuoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „Tu-134“, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį, ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Kaliningrado virš Baltijos jūros ir atgal. Abu „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su įjungtais atsakikliais, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai „Su-27“ skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 11 d. NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „An-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.14; 17:24

Trumposios naujienos

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) nuolatinis gynybos sekretorius Styvenas Lovgrovas (Stephen Lovegrove). Svečias susitiko su krašto apsaugos viceministrais Vytautu Umbrasu, Giedrimu Jeglinsku ir Edvinu Kerza.

Susitikimuose daugiausia buvo kalbama apie saugumo situaciją regione ir už jo ribų, Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant ne tik regiono saugumą, bet ir viso kontinento stabilumą. Viceministrai pabrėžė, kad britų politinė parama ir lyderystė tolesniam NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo procesui yra itin svarbi užtikrinant tolesnę NATO adaptaciją.

Pasak krašto apsaugos viceministro V. Umbraso, Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daug metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamą paramą kuriant Lietuvos kariuomenę.

„Jungtinė Karalystė yra ir išliks viena didžiausių jūsų rėmėjų. Saugumo užtikrinimas išlieka mūsų prioritetu, todėl toliau aktyviai prisidėsime prie NATO saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonių regione ir skatinsime NATO stiprinti kolektyvinės gynybos dimensiją“, – sakė Jungtinės Karalystės nuolatinis gynybos sekretorius S. Lovgrovas.

Viceministrai padėkojo svečiui už Jungtinės Karalystės dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje prisiimant svarbią atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje, taip užtikrinant nuolatinį buvimą regione. Viceministras V. Umbrasas akcentavo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų svarbą tiek galimai regiono gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.

Aptarta galimybė Lietuvoje surengti šių pajėgų, kurioms savo kuopos dydžio vienetą yra priskyrusi ir Lietuva, pratybas. Viceministras akcentavo ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai svarbą, pažymėdamas, kad Lietuva jau dabar Ukrainoje vykdo savo didžiausią šiuo metu karinio rengimo misiją.

Jungtinės Karalystės dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje taip pat prisideda prie saugumo regione užtikrinimo – šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvus Baltijos šalyse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 01:30

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, liepos 17-23 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Liepos 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių „An-26“ ir „An-140“. Jie skrido iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį.

Orlaivis „An-26“ skrido be įjungto atsakiklio, pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaivis „An-140“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą ir ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.26; 00:01

Trumposios naujienos

Reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys 2017 07 03-09

Liepos 3-9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Liepos 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be atsakiklio, be skrydžio plano, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Liepos 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį. Orlaivis skrido be atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:11

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę – birželio 19-25 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai du kartus buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius. Pirmą kartą NATO orlaiviai buvo pakelti palydėti Rusijos orlaivio „Tu- 154“ ir dviejų naikintuvų „Su-27“, skridusių iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

„Su-27“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be atsakiklio, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, „Tu-154“ skrido su skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį palaikė.

Antrą kartą NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti kitą grupę Rusijos Federacijos orlaivių, kurią sudarė 16 orlaivių, skridusių iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Iš jų – „Su-27“, „Su-24“, „Su-34“, „Tu-154“ ir „Tu-134“. „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. Kiti orlaiviai skrido be iš anksto pateikto plano, be atsakiklių, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Kaip jau skelbta, birželio 21-ąją Lietuvos karinės oro pajėgos užfiksavo du Lietuvos valstybinės sienos kirtimus oro erdvėje ties Dubičiais ir Musteika Varėnos rajone. Užfiksuota, kad civilinis orlaivis „An-2“ įskrido į Lietuvos teritoriją du kartus. Pažeidimas fiksuotas Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo priemonėmis ir vizualiai. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasadai birželio 22 dieną įteikė notą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:12

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, birželio 12-18 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 14 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: šešis Su-27, du Su-24 MR, keturis Su-34, vieną An-26 ir du IL-20. Du Su-27 ir vienas IL-20 pakilo ir leidosi Kaliningrado srityje. Kiti orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Birželio 15 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: aštuonis Su-27, vieną An-26, vieną A-50 ir du Tu-160. Keturi Su-27 orlaiviai skrydžius vykdė iš Kaliningrado srities ir atgal į Kaliningrado sritį, kai kiti keturi Su-27 orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Tik du Su-27 orlaiviai skrido pagal skrydžių planus tačiau be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė, kiti šeši Su-27 orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė. An-26 ir A-50 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planus, ryšį palaikė tik An-26, abu orlaiviai be įjungtų atsakiklių. Du Tu-160 skrydžius vykdė su įjungtais atsakikliais, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Birželio 16 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu ir ryšį palaikė.

Birželio 17 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius A-50 ir An-26. A-50 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį, o An-26 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado skirtį. Abu orlaiviai skirdo be įjungtų atsakiklių, su skrydžių planais, ryšį palaikė.

Birželio 18 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26 ir IL-76. An-26 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį palaikė. IL-76 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planą, su įjungtu atsakikliu ir ryšį palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 07:55

Trumposios naujienos

Balandžio 24–30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Balandžio 28 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos vieną Tu-134 ir du Su-27 orlaivius.

Rusijos orlaivis Tu-134 skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį pagal pateiktą skrydžio planą, su įjungtu autoatsakikliu, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

Du orlaiviai Su-27, lydėję Tu-134 iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros iki Estijos ir grįžę atgal, skrydį vykdė be skrydžio plano, be įjungtų autoatsakiklių ir ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Asociatyvinė nuotrauka (aut. Filip Modrzejewski)

Informacijos šaltinis – Lietuvos Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.05; 04:30

Trumposios naujienos

Gegužės 2 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Nyderlandų karinių oro pajėgų karius pakeis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuosiantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos pilotai su naikintuvais F-16 Šiaulių Aviacijos bazėje nusileido balandžio 28 dieną.

Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau septintą kartą. Prieš tai kariai misiją atliko 2006, 2008, 2010, 2012, ir du kartus 2014 metais. Ankstesnėse misijose Lenkijos karinės oro pajėgos patruliavimą ore atlikdavo naikintuvais MiG-29 „Fulcum“, tačiau nuo gegužės 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangę saugos F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvai.

 Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras viceministras Vytautas Umbrasas ir kiti svečiai.

Misiją baigiantys Nyderlandų karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių.

Lenkijos kontingento misija bus 44-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.01; 01:30

Trumposios naujienos

Pagrindinis Lietuvos kariuomenės metų renginys – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė šiemet rengiama su šūkiu „Mes – tai jūs!“.

Renginys pirmą kartą organizuojamas Panevėžio mieste ir vyks gegužės 20 d. prie „Cido“ arenos.

„Stipri kariuomene yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Taip, kaip kiekvienas karys didžiuojasi savo Tėvyne, kiekvienu tarnaujančiu kariu turi didžiuotis ir visuomenė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Kaip ir kasmet Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginio metu visuomenei prisistatys visos Lietuvos kariuomenės pajėgos – Sausumos, Savanorių, Oro, Jūrų ir Specialiųjų operacijų. Taip pat prisistatys ir NATO sąjungininkų kariai su ginkluote ir karine technika, vyks jungtinės parodomosios kovinės operacijos. Renginio metu numatomas ir NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skrydis.

Atvykusieji į renginį galės ne tik aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinių ir sąjungininkų, technikos, ekipuotė ir logistikos ekspozicijas, bet ir įveikti ne vieną žaidybinę kliūtį ar atlikti karinę užduotį.

Istorijos mėgėjai galės stebėti Nepriklausomybės kovų karinės operacijos inscenizaciją, kurią atliks istorijos rekonstruktorių klubas „Grenadierius“. Šventės metu kartu bus minimos Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 98-osios metines.

Susirikusiems gros Lietuvos kariuomenės orkestrai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Garbės sargybos kuopos kariai pademonstruos parodomąją programą, atliks stilizuotas salves, dalyvaus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.

Pagrindiniai Partizanų pagerbimo renginiai šiais metais vyks Anykščių raj. gegužės 21 d. Įamžinant partizanų žygdarbius visi norintys kviečiami dalyvauti pėsčiųjų žygyje „Algimanto apygardos partizanų takais“. Taip pat vyks pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis Algimanto apygardoje, Aukštaitijos partizanų vadavietėje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.04.30; 01:35

Trumposios naujienos

Gruodžio 5 – 11 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Gruodžio 6 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius IL-38 ir An-26 .

Orlaiviai skrido pagal planus, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido su išjungtais atsakikliais.

Gruodžio 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakleti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius Su-34 ir IL-38. Orlaivis Su-34 skrido pagal skrydžio planą, tačiau nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais, skrido su išjungtu atsakikliu. IL-38 skrido pagal planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido su išjungtu atsakikliu.

Gruodžio 10 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai buvo kartą pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemininės dalis į Kaliningrado sritį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26. Vienas jų skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido be įjungto auto atsakiklio. Kitas – su planu, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.13; 05:49

Trumposios naujienos

Lapkričio 21-27 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Lapkričio 21 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius du orlaivius Su-27. Orlaiviai skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, skrido be įjungtų atsakiklių.

Lapkričio 22 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį orlaivį IL-20. Orlaivis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be įjungto atsakiklio.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai perėmė tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį An-26. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be įjungto atsakiklio.

Lapkričio 23 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį orlaivį An-26. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be atsakiklio.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.01; 05:18