Vilniuje – NATO Parlamentinės Asamblėjos posėdžiai. Dž. G. Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Pirmadienį toliau tęsis NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, kuri buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą skubos tvarka perkelta į Vilnių.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje į plenarinę sesiją susirinkusius dalyvius, kaip skelbiama Seimo pranešime, pasveikins NATO PA prezidentas Geraldas E. Connolly, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo delegacijos NATO PA vadovas Audronius Ažubalis, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kiti aukšti Ukrainos, NATO valstybių narių vyriausybių ir parlamentų atstovai.
Sesijos, kuri vyko gegužės 27–30 dienomis, pabaigoje numatoma priimti deklaracijas „Kartu su Ukraina“ ir „Rusijos grėsmės akivaizdoje“.
NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir asamblėjos generalinis sekretorius.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.
NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiandien, susidūrus su didžiausia krize Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo, NATO būtina persitvarkyti. Naujai Strateginei koncepcijai sukurti – palankus metas, nes Aljansas kaip niekada – vieningas, grėsmės įsisąmonintos, politinė valia investuoti į gynybą yra akivaizdi.
Tai pabrėžiama NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Politinio komiteto pranešėjo Tomo Valaseko (Slovakija) pranešimo projekte „NATO prisitaikymas politinėje ir saugumo srityje atsakant į Rusijos karą. Strateginės koncepcijos persvarstymas“.
Šį pranešimą šeštadienį Politinio komiteto posėdyje pristatė pirmininkas Brendanas Francis Boyle’as, nes T. Valasekas negalėjo dalyvauti posėdyje Vilniuje.
Komiteto pirmininkas informavo, kad pranešimo projekte aptariamos penkios temos, kurios turėtų atsispindėti šiuo metu rengiamoje Naujoje NATO strategijoje. Pirma, NATO turi būti demokratinių valstybių aljansas; antra – dėl Rusijos karo Ukrainoje, visiškai pasikeitus geopolitinei padėčiai, būtina stiprinti NATO karinę galią (sustiprintą priešakinių pajėgų buvimą turėtų pakeisti sustiprinta priešakinė gynyba). Svarbu taip pat stiprinti NATO atsparumą grėsmėms (kibernetinės ir hibridinės atakos, dezinformacija, pandemija, klimato kaita); stiprinti partnerystę (turime aiškiau apibrėžti savo bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, sukurti stabilesnių transatlantinių santykių pagrindą, partnerystę suvokti kaip ekonomiškai efektyvų būdą prisidėti prie pasaulinio saugumo); galiausiai – stiprinti NATO, kaip vieningą politinę instituciją.
Kaip teigiama Seimo pranešime, dokumente pabrėžiama, kad Aljansas privalo susitelkti ties tuo, ką daro geriausiai, t. y. užtikrinti savo narių gynybą nuo branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų, konvencinių ir hibridinių atakų.
Pranešimo projekte taip pat konstatuojama, kad dabartinis Rusijos režimas turi būti aiškiai identifikuotas kaip pagrindinis šių grėsmių šaltinis, o NATO neturi užkirsti kelio narystės perspektyvai demokratinėms valstybėms, jei jų visuomenė pasirenka euroatlantinę integraciją ir atitinka narystės reikalavimus.
Vertinant NATO valstybių santykius su Kinija, pažymima, kad Aljansas turi būti pasirengęs įsitraukti į taisyklėmis grįstą konkurenciją su Kinija ir, kur įmanoma, palaikyti dialogą, ypač – ginklų kontrolės srityje.
Kitas Politinio komiteto posėdis vyks Madride lapkričio 18–21 dienomis.
Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.
NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir asamblėjos generalinis sekretorius.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.
Pirmadienį Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (NATO PA) pirmininkė Rasa Juknevičienė pradeda eiti NATO PA prezidentės pareigas. Ji pakeitė Paolo’ą Alli, nustojus galioti jo, kaip Italijos parlamento nario, nacionaliniam mandatui.
R. Juknevičienė dėkoja kadenciją baigusiam prezidentui už puikų darbą, o įvairių šalių kolegoms parlamentarams – už suteiktą pasitikėjimą.
„NATO yra mūsų tautų ir piliečių saugumo pagrindas ir garantas. Dabar, kai šalys susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, mūsų unikali sąjunga ir transatlantiniai ryšiai yra nepaprastai svarbūs. Vienas mano prioritetų – užtikrinti, kad Asamblėja remtų ir stiprintų juos parlamentinio dialogo ir diplomatijos keliu“, – sakė R. Juknevičienė.
Pasak jos, NATO viršūnių susitikimas Briuselyje šių metų liepą nustatė aiškius prioritetus. „Kai kuriuos jų rytoj aptarsiu su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller, o Asamblėja nuveiktus darbus ir pažangą įvertins artėjančioje metinėje sesijoje Kanadoje – mūsų kitoje svarbioje sąjungininkėje Šiaurės Amerikoje. Taip pat ketinu aplankyti kai kuriuos artimiausius NATO partnerius ir šalis kandidates, kad parodytumėme savo paramą NATO atvirų durų politikai ir pabrėžtumėme partnerių indėlį sprendžiant mūsų bendras problemas“, – sako R. Juknevičienė.
Pirmadienį NATO PA prezidentė išvyksta į Briuselį, kur, be jau minėto susitikimo, susitiks su kitais aukštais NATO ir Europos Sąjungos pareigūnais.
R. Juknevičienė NATO PA, kaip Seimo delegacijos vadovė, dirba nuo 1999 m. 2008-2012 m. ji ėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pareigas ir NATO PA darbe tiesiogiai nedalyvavo. Narystę NATO PA Seimo narė atnaujino 2013 m.; 2016 m. lapkritį ji buvo išrinkta NATO PA viceprezidente. 2018 m. kovą R. Juknevičienė Vilniuje vykusio Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdžio metu buvo nominuota NATO PA prezidente.
Lenkijos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Marekas Opiola pareiškė, kad jos pavasario sesiją Varšuvoje buvo mėginama sužlugdyti melagingais pranešimais apie užminuotus keltus šalies šiaurės vakaruose.
„Penktadienį buvau informuotas, jog mūsų tarnybos gavo duomenų, kad užminuoti du keltai, vienas paskui kitą plaukiantys į Svinoujscės uostą“, – sakė jis pirmadienį televizijos kanalui TVN 24. Analogiškas pranešimas buvo gautas ir apie keltą, išplaukiantį į Švediją.
Pasak jo, Lenkijos pareigūnai turėjo sustabdyti keltus ir juos patikrinti. „Informacija buvo melaginga“, – pareiškė M. Opiola. Anot politiko, šis incidentas nėra atsitiktinis, jį reikėtų priskirti „dezinformacijos, hibridinių veiksmų sričiai“.
Paklaustas, ar su pranešimais apie užminuotus keltus gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, M. Opiola atsakė: „Tai, žinoma, žaidimas. Sunku pasakyti, kas jį žaidžia. Kažkas tikrai norėjo sutrikdyti mūsų sesiją“.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Varšuvoje prasidėjo penktadienį. Pirmadienį įvyks baigiamasis plenarinis posėdis, kuriame dalyvaus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
