NATO priešakinės pajėgos

Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

NATO priešakinių pajėgų batalionas yra kur kas daugiau nei tarptautinis svarbią misiją vykdantis karinis vienetas. Tai – konkretus ir įgyvendintas mūsų sąjungininkų garantijų ir bendradarbiavimo įrodymas. Efektyvus atgrasymas bei gynyba prie rytinių NATO sienų – mūsų visų bendras įsipareigojimas, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas vadovavimą 7-ajai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijai Lietuvoje perėmusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Axelį Niemanną.
 
Jis vadovaus jau trečiąsias dislokavimo Lietuvoje metines mininčiai daugiatautei kovinei grupei, kurioje per tuos metus tarnavo jau daugiau nei 8 tūkst. karių iš 9 NATO šalių.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, daugiatautė kovinė grupė yra Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” dalis. Be Vokietijos, kuri naujajai pusės metų rotacijai čia dislokavo savo 371-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Marienbergo, pajėgas į 1,2 tūkst. karių dydžio kovinę grupę taip pat atsiuntė Nyderlangai, Norvegija, Kroatija, Čekija, Belgija, Liuksemburgas ir Islandija.
 
Iškilmingoje ceremonijoje Rukloje taip pat dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn’as, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachim Ruhle, kiti Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių atstovai.
 
Prieš perduodamas kovinės grupės vėliavą naujajai rotacijai, tarnybą Lietuvoje baigęs kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rouvenas Habelis įvertino pasiektus kovinės grupės rezultatus.
 
Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono vado pasikeitimo ceremonija. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Tarnybą Lietuvoje pradedančio plk. ltn. A. Niemanno ir jam pavaldžių karių laukia daugybė mokymų ir pratybų. 7-osios rotacijos kulminacija taps JAV pajėgų rengiamos pratybos „Europos gynėjas 2020″ vasaros pradžioje.
 
Daugiatautę kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, po vieną artilerijos bateriją, aprūpinimo ir logistikos kuopą, taip pat karo policija ir medikai. NATO kovinė grupė turi 500 transporto priemonių, tarp kurių – šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, koviniai tankai, ratuotieji šarvuočiai, šarvuotieji transporteriai, haubicos, iš dalies šarvuoti sunkvežimiai.
 
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą – nuo 2017 m. sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:48
Trumposios naujienos

Spalio 18-31 dienomis Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Jonavos rajone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas II“.

Jų metu bus treniruojami ir vertinami Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų mechanizuotojo pėstininkų bataliono gebėjimai planuoti ir vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, gerinama sąveika su NATO sąjungininkais.

Mokymuose dalyvaus per 2,3 tūkst. karių iš dvylikos NATO šalių, taip pat iš NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės štabo.

Rukloje nuo metų pradžios dislokuotai ir birželį visą operacinį pajėgumą pasiekusiai daugianacionalinei kovinei grupei vadovauja Vokietija. Savo karių jai yra skyrusios Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Be NATO kovinę grupę Lietuvoje sudarančių valstybių, pratybose „Geležinis vilkas II“ drauge treniruosis ir Čekijos, Danijos, Estijos, JAV, Lenkijos ir Slovėnijos kariai.

„Geležinis vilkas II“ – tai kasmetės Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratybos. Šių metų birželį vyko pirmoji pratybų „Geležinis vilkas“ dalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 14:50

Trumposios naujienos

Į Lietuvą atvyksta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnausiančio Norvegijos kontingento kovinė technika

Gegužės 24 d. į Lietuvą atvyksta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie šešias dešimtis karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės.

Karinė Norvegijos kariuomenės technika bus atplukdyta į Klaipėdos jūrų uostą.

Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi priešakinė Norvegijos kontingento grupė. Planuojama, kad visas Norvegų kariuomenės kontingentas į Lietuvą atvyks dar gegužės mėnesį.

NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

NATO stiprina savo priešakinį buvimą prie Rytinių NATO sienų, dislokuodama čia rotacine tvarka keturias kovines grupes Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Šios kovinės grupės, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra daugianacionalinės, kovai parengtos pajėgos, demonstruojančios transatlantinio ryšio stiprumą. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.24; 05:30

Trumposios naujienos

Į Lietuvą kovo 21-23 d. atvyksta Nyderlandų kariuomenės kariai, kurie prisijungs jau nuo šių metų sausio pabaigos Rukloje dislokuojamos Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės.

Kovo 21 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenama Nyderlandų kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų bataliono karinė technika – apie 40 įvairios karinės technikos, tarp kurių – pėstininkų kovos mašinos CV 90, žvalgybos transporto priemonės „Fennek“, įvairios paskirties transporto priemonės „Boxer“, šarvuotos remonto evakavimo mašinos, kt. technika.

Kovo 23 dieną į Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazę Šiauliuose atskrenda ir pagrindinė Nyderlandų karių grupė – per 100 karių. Iš viso Lietuvoje tarnaus per 200 olandų karių.

Atvykstančių Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 3-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Dislokavimo ir pirmosios rotacijos laikotarpiu Lietuvoje Nyderlandų kariai bus dislokuoti Ruklos įguloje, kur kartu su Belgijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Vokietijos kariais dalyvaus bendrose įvairaus lygmens lauko taktinėse pratybose Lietuvos kariuomenės poligonuose.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 400 Vokietijos, 100 Belgijos, yra jau atvykusi ir dalis Nyderlandų karių. Be to, į Ruklą kovinei grupei jau atgabenta per 250 transporto priemonių. Vokietijos pajėgų dislokavimas jau yra beveik baigtas. Norvegijos kariai į Lietuvą atvyks gegužę.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1, 2 tūkst. karių. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys keturios kovinės kuopos. Be to, bus suformuoti įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pavyzdžiui, iškilus grėsmei, vykstant pratyboms ir pan., galės būti pastiprinta. Pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą, kai numatytas intensyvus pratybų ciklas.

NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.

Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.

NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.

NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.

Informacijos šaltinis – Lietuvios krašto apsaugos ministerija.

2017.03.21; 10:42

Trumposios naujienos

Vasario 24 d. į Šeštokų geležinkelio stotį atvyko pagrindinė vokiečių karinė technika, skirta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje.

Tarp jų – 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, inžinerinis tankas „Dachs“, šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina „Bergepanzer“. Taip pat į Lietuvą atgabenti ir penki tankai „Leopard2“ bei šarvuotoji tiltatiesė „Biber“. 

Šie vokiečių kariai netrukus treniruosis ginti Lietuvą

Į Ruklą, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, atvykusią sunkiąją karinę techniką artimiausiu metu pergabens Belgijos karių logistikos kuopa su savo technika. 

Atgabenus pagrindinę techniką tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje bus pajėgus pradėti treniruotes. Pirmosios pratybos su Lietuvos kariais numatomos jau kitą mėnesį.

Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje dislokuojamo NATO priešakinių pajėgų bataliono pagrindą sudaro ir jam vadovauja Vokietija. Didžioji Vokietijos karių dalis atvyksta iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi dauguma iš maždaug 450 Vokietijos karių, visi Belgijos kariai, dalis Nyderlandų karių. Pagrindinės Nyderlandų pajėgos atvyks kovą, o Norvegijos – gegužę. 

NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su mūsų kariais Lietuvos kariuomenės poligonuose, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. 

Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys arba keturios kovinės kuopos, taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, pratyboms ar kilus realiai grėsmei, sąjungininkų bataliono kovinė grupė galės būti pastiprinama. Dėl numatomo intensyvaus pratybų ciklo pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą. Planuojama, kad į Lietuvą papildomi atvyks artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą aprūpinimą. 

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. 

Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje. 

Nuotraukos – Giedrė Maksimovicz. Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.02.26; 04:44

Trumposios naujienos

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai. 

Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.

Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.

Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.

Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.

Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

XXX

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius

Gerbiamieji,

Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.

Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.

Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.

Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.

Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.

Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.

Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.

Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.

Brangūs kariai,

linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.08; 16:06

Fotoreportažai

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.

Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.

Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.

Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.

Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.

Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.