Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
 
„Mūsų kariai yra Lietuvoje. Tam dar reikia infrastruktūros, kuri šiuo metu yra statoma. Taip pat įsipareigojome labai greitai perkelti karius (į Lietuvą – ELTA). Atliekame pratybas, kad tai būtų įmanoma įgyvendinti. Dislokavimas turi būti įmanomas bet kuriuo metu“, – Taline, po susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais, sakė Vokietijos lyderis, paklaustas, ar Berlynas gali pažadėti, kad paruošus reikiamą infrastruktūrą vokiečių kariai bus dislokuoti Lietuvoje nuolatos.
 
„Netrukus dalis šios brigados bus dislokuota Lietuvoje pratyboms“, – pridūrė jis.
 
O. Scholzas pažymėjo, kad Vokietija remia rytinį NATO flangą ir kitomis priemonėmis.
 
„Kalbant apie Vokietijos paramą rytinio NATO flango šalims, mes turime puokštę įvairių priemonių – ne tik Baltijos šalių regione. Mūsų parama yra gana įvairi“, – akcentavo Berlyno lyderis.
 
„Mes pasirengę apginti kiekvieną centimetrą NATO teritorijos nuo atakų. Tai aš pasakiau prieš metus Vilniuje ir aš tai pakartoju šiandieną Taline“, – patikino jis.
 
ELTA primena, kad Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – balandžio pabaigoje vizito Berlyne metu teigė G. Nausėda.
 
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Augustė Lyberytė (ELTA), Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.05.27; 07:27

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie susitarimą dėl laipsniško Vokietijos brigados dislokavimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasiūnas tikina, kad nusiraminti bus galima tik tuomet, kai abi šalys vienareikšmiškai sutars, kad brigados vieta yra Lietuvoje.
 
Paklaustas, ar iš tikrųjų Vokietija ir Lietuva vienodai supranta ir vertina Vokietijos brigados atsiradimą ir laikotarpį, per kurį ji turėtų atsirasti Lietuvoje, NSGK pirmininkas tikina, kad tam dar trūksta įdirbio.
 
„Jeigu po šito teiginio būtų dar po kablelio pasakyta, kad ir sutarėm, kad mūsų tikslas abiejų valstybių yra brigada čia, Lietuvoje, tada viskas tvarkoje. Tai yra žingsnis po žingsnio, turint aiškų tikslą. Kadangi šito elemento kol kas neturime, tai ir nusiraminti nėra ko, kitaip tariant, reikia dirbti darbą, visiškai pritariu tam. Ir reikia daryti viską, kad NATO priešakinių pajėgų elementas, pajėgos, čia būtų daug didesnės“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad ne mažiau svarbūs yra ir NATO gynybos planai.
 
„Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką – viena vertus, yra brigados buvimas čia, bet labai svarbu ir ne mažiau svarbu yra tie NATO gynybos planai. Tai yra per kuo trumpesnį laikotarpį, kuo aiškesnis NATO pajėgumų skaičius, tai yra tos pačios divizijos ir brigados atskirų NATO šalių, priskirtos būtent gynybai Baltijos šalių, mūsų regioniniam planui, ateitų mums į pagalbą“, – tikino jis.
 
Dar vienas svarbus aspektas – NATO efektyvūs sprendimai dėl Baltijos šalių oro gynybos. L. Kasčiūno teigimu, tai pakeltų Lietuvą į kitą saugumo lygį.
 
„Mes gi siekiame, kad mūsų šalyje, mūsų Baltijos šalyse būtų dislokuota, bent jau rotaciniu pagrindu, kuo daugiau tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tai mus pakeltų į kitą lygį ir šitoje vietoje visą laiką akcentuoju – nepamirškim nacionalinės gynybos. Tai yra nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo, kariuomenės stiprinimo. Mes ją irgi statome ant kojų, stipriname jos kovinę galią. Bet lygiai taip pat ir įtraukimas visuomenės – Šaulių sąjungos stiprinimas, pilietinio pasipriešinimo kursai, visuomenės atsparumas ir valia Gintis“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Berlyne viešintis prezidentas ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
 
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
 
 ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
 Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Miglė Valionytė (ELTA)
 
2023.04.28; 06:14