NATO viršūnio susitikimas Vilniuje

Pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui politikų viešai sakomas optimizmas dėl pasiekimų yra rezervuotas – pripažįstama, kad formuluotė dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse galėjo būti konkretesnė. Nepaisant viešai reiškiamo politikų nusivylimo, Lietuva nepasinaudojo veto teise, nors apie tokią galimybę dar prieš renginį viešai svarstė Prezidentūra.

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad derantis dėl Ukrainos perspektyvos NATO pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos. Taip pat, pasak politiko, reikia suvokti, kad veto teisė turėtų būti naudojama tada, kai yra realios galimybės kažką pasiekti. Politikas abejoja, kad šioje situacijoje tokios galimybės buvo.

 

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su iki galo netenkinančiu deklaracijos tekstu. Politikas mano, kad Lietuvos moralinė atsakomybė buvo bent jau palaukti, kol pasisakys į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Todėl politikas mano, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kompromisinėmis formuluotėmis sutiko per anksti.

 

 

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pripažįsta, kad NATO viršūnių susitikimo metu prirūko tvirtesnės Rytų flango valstybių paramos.

„Kitų Rytų flango valstybių tvirtesnės paramos pritrūko. Matyt, dėl to, kad kitokią nuomonę turėjusių Aljanso valstybių pusėje buvo pernelyg didelį svorį turinčios valstybės ir tai yra realybė“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

 

„Mes stumdami šį klausimą turime suvokti, kad resursas, kurio reikės užtikrinti įsipareigojimą ukrainiečiams, jau tampant NATO nariais, jis yra didžiųjų valstybių rankose. Tų, kurios turi galią“, – taip pat akcentavo politikas.

 

NSGK pirmininkas taip pat pripažįsta abejojantis, ar Lietuvos sprendimas vetuoti deklaracijos tekstą būtų kažką pakeitęs.

 

„Veto irgi turi būti naudojamas tada, kai tu matai, kad realiai gali kažką pakeisti. Nesu tikras, ar buvo tokia situacija“, – sakė jis.

 

 

Savo ruožtu URK pirmininkas Ž. Pavilionis negaili kritikos NATO viršūnių susitikimo metu priimtiems sprendimams. Visgi politikas pripažįsta, kad nedidelė pažanga, siekiant, kad Ukraina gautų pakvietimą į Aljansą, buvo padaryta.

 

„Aš (pasiektam rezultatui – ELTA) rašyčiau trejetą ar ketvertą. Manau, čia trečdalis kelio į pakvietimą, bet tas trečdalis yra. (…) Mažą landą pramušėme į tą pakvietimą, kurio taip norėjome. Nes tikrai prieš pusę metų, patikėkite, net nebūtume svajoję apie tai, o prieš metus apskritai iš mūsų būtų pradėję juoktis“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

 

Visgi politikas stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su deklaracijos tekstu. Pasak jo, Lietuvos moralinė pareiga buvo bent jau sudaryti galimybes V. Zelenskiui pasisakyti, iki susiderant dėl galutinio teksto.

 

„Galutinėje fazėje lieka valstybių vadovai, nes mūsų diplomatai, puikiai žinau, kad kovojo iki paskutinės minutės, tol, kol klausimas neperėjo ant vadovų stalo. Kaip ne vieną kartą panašiuose samituose dalyvavęs – ir ES, ir NATO – aš asmeniškai nustebau, kodėl taip anksti mes sutikome su tekstu. Kodėl nepalaukėme prezidento Zelenskio, kuris su visa mūsų simpatija, net ašaromis, aplodismentais, širdimis, matydamas mūsų vėliavas, lipo ant pakylos Lukiškių aikštėje“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.

 

„Ir kai jis lipo ant pakylos, aš supratau, kad tekstas jau buvo suderintas. Man tai pasirodė keista, nes, aš maniau, kad mes jį pasikvietėme tam, kad panaudoti jo, sakyčiau, net unikalią jėgą. (…) Manau, kad būtų buvę protingiau šią jėgą panaudoti iki pat (susitikimo – ELTA) antros dienos ryto“, – sakė jis.

 

Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Lietuva turėjo pilną teisę pasinaudoti vienbalsiškumo principu.

 

„Puikiai žinote, kad NATO galioja vienbalsiškumas. Jeigu vengrai ar bet kokia kita šalis laiko įvairius klausimus pakėlusi dėl įvairių dalykų, tai gal ir Lietuva galėjo tą kalaviją pakeltą palaikyti šiek tiek ilgiau, nes laikėme jį už Ukrainą“, – pabrėžė URK pirmininkas.

 

Jis leidžia suprasti, kad tai, jog iki galo nebuvo pasiryžta spausti NATO partneres dėl Ukrainos perspektyvų NATO, buvo prezidento Gitano Nausėdos atsakomybė.

 

„Sprendimą tokioje situacijoje priima vadovas. Delegacijos vadovo sprendimas buvo priimtas priimti tekstą anksčiau negu prezidentas Zelenskis užlipo ant pakylos“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.

 

„Stuburą laikyti visada sunku, lengviausia jį nuleisti. Ir stuburo tvirtumas nepriklauso nuo aplinkinių stuburo tvirtumo. Čia tiesiog yra apsisprendimas, kas yra svarbiau. Tai, manau, kad turėjome laikytis kiečiau“, – dar kartą pabrėžė politikas.

 

 

Savo ruožtu NSGK narys Raimundas Lopata įsitikinęs, kad apie galimybę pasinaudoti veto teisę Lietuva net nesvarstė.

„Neabejoju, kad (veto galimybė – ELTA) net nebuvo svarstyta“, – Eltai teigė R. Lopata.

 

Politikas mano, kad Prezidentūros kalbos apie tai, kad veto galimybė galėtų būti svarstoma, buvo skirtos tik vidaus auditorijai.

„Prezidentas žaidė daugiau vidaus rinkai ir tiek“, – sakė parlamentaras.

 

ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.

 

Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.

 

Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.

 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.

 

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda neslepė, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.

 

Lietuvos prezidentas pripažino, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.