Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Paaiškėjus, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys yra susiję su įsilaužimu į šalies sistemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, jog už tai atsakingos institucijos turės padaryti namų darbus. Politiko teigimu, jeigu kai kurios institucijos tinkamai neužtikrina, kad kibernetinės grėsmės būtų užkardytos, tai yra šių įstaigų ir jų vadovų atsakomybė.
„Reikia, jog tos institucijos, kurių aš negaliu kol kas įvardinti, kad jos pasidarytų namų darbus, įsivertintų, ką ne taip darė ir kokių kibernetinės saugos kriterijų jos nesilaikė arba neatitiko. Jos turi pasidaryti namų darbus ir tas skyles užkamšyti. Tai yra esminis dalykas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas pabrėžia, kad kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje yra aukštas. Visgi, anot jo, greičiausiai ne visos institucijos tinkamai atlieka namų darbus, kad tokio tipo grėsmės būtų užkardytos.
„Mes dėl kibernetinės saugos dirbame jau kelis metus. Ir kai kurie sąjungininkai mus laiko kaip pavyzdinę valstybę, kuri supranta problematiką ir ta kryptimi juda. Tai sistemiškai mes, teisės aktų prasme, esame labai gerai susitvarkę, bet, be abejo, ne visi, matyt, padaro visus namų darbus, kuriuos reikia padaryti. Tai yra tų atskirų institucijų atsakomybė ir jų vadovų atsakomybės klausimas“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Tačiau labai svarbu bus išsiaiškinti ir pasižiūrėti, kokia klaida tai buvo: ar buvo įsiveržta į sistemą, ar tai buvo kažkokia žmogiška klaida. To mes kol kas negalime pasakyti, kai bus tyrimo rezultatai, bus aiškiau“, – pridūrė jis. Šnipas, kuris mane išdūrė. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį patvirtino, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys apie renginio saugumo detales yra susiję su įsilaužimu į šalies institucijų sistemas.
Paviešintoje informacijoje nurodomi konkretūs viešbučiai, kuriuose esą apsistojo įvairių valstybių lyderiai, valstybių delegacijos, minimi delegacijų atvykimo į oro uostus laikai, taip pat apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų esą turėtų ginklų tipai, pavadinimai, kiti duomenys.
Policija dėl galimai nutekintos slaptos informacijos pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 13 d. (ELTA). Ukraina viršūnių susitikime Vilniuje kartu su partneriais sutrumpino savo kelią į NATO. Ir, nepaisydama kai kurių politikų kritikos, Ukrainos vyriausybė įgyvendina viršūnių susitikime pasiektus susitarimus.
Tai ketvirtadienį portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Vilniuje Ukraina kartu su partneriais sutrumpino kelią į NATO. Buvo atsisakyta reikalavimo taikyti Ukrainai narystės veiksmų planą. Įsteigta Ukrainos ir NATO taryba, kurios posėdyje Ukraina pirmą kartą sėdo prie stalo su sąjungininkais kaip būsima Aljanso narė. Taip pat buvo susitarta dėl saugumo architektūros formavimo su Didžiojo septyneto šalimis“, – sakė ministras. Petro Porošenka. EPA-ELTA nuotr.
D. Kuleba pabrėžė, kad Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime pasiektus susitarimus dėl Ukrainos kritikavo tik Rusija ir Vengrija.
„Ukrainoje (kritikuoja) Petro Porošenka. Skambant šiai kritikai, mes realizuojame Vilniuje prezidento Volodymyro Zelenskio sudarytus susitarimus dėl ginklų ir įrangos tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis
Ketvirtadienį Aukščiausiojoje Radoje liaudies deputatas ir buvęs prezidentas Petro Porošenka kritikavo NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, teigdamas, kad Ukrainos valdžia dėjo nepakankamai pastangų.
Šiandien man gėda, jog priklausau NATO struktūroms. 2023-ųjų liepos 11 – 12 dienomis tapo aišku, kas tikrasis šios politinės – karinės organizacijos vadovas. Pirmuoju smuiku griežia ne JAV, ne Didžioji Britanija, ne Vokietija, ne Prancūzija, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Tai jis sprendžia, ką NATO galinti priimti į savo gretas, o ką – palikti už vartų.
Beje, Kremlius jau senokai čia turi veto teisę. Mažų mažiausiai – nuo 2008-ųjų, kai Bukarešte NATO šalių lyderiai pabijojo į savo gretas priimti Ukrainą ir Gruziją (Sakartvelą). Anuomet, pakvietę gruzinus ir ukrainiečius į savo šeimą, galėjome sumažinti Kremliaus apetitus puldinėjant kaimynines šalis. Jei būtume pasielgę kietai, vyriškai, turėjome galimybę išvengti ir 2008-ųjų Rusijos karo prieš Gruziją, ir 2014-ųjų Krymo okupacijos, ir 2022-ųjų puolimo trokštant okupuoti visą Ukrainą. Bet Barakas Obama ir Džo Baidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Kremlius gerbia tik jėgą. Jokių kitų argumentų šis banditas nepripažįsta.
Šiandien akivaizdu, jog Lietuva prieš 19-a metų į NATO buvo priimta visai ne todėl, kad atitiko griežtus šios militarinės organizacijos reikalavimus. 2004-aisiais mus Briuselis po savo skėčiu priglaudė todėl, kad šiam sprendimui nesipriešino Maskva. Jei Kremliaus vadovai 2004-aisiais būtų kėlę skandalus, Lietuva matytų NATO kaip savo ausis. Galėjome išnaikinti savo žemėje visų rūšių korupcijas, prisipirkti šimtus tankų ir haubicų, bet mūsų nepriimtų, nes taip kumščiu į stalą trinktelėjo Kremliaus vadovai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kalbos, jog Ukraina neatliko dar visų jai skirtų namų darbų, – tėra melas, skirtas lengvatikiams mulkinti. Ukraina šiandien vienintelė tikrai verta narystės NATO aljanse. Bet ji – liko už borto. Jai net neleido Vilniuje atvirai kalbėti, nors NATO valstybių vadovai šaukte šaukia remiantys žodžio, spaudos, nuomonių laisvę, gerbia pliuralizmą, nes tik ginčuose gimsta tiesa. Nuo Rusijos agresijos narsiai, šauniai besiginančios šalies vadovas turėjo teisę būti nepatenkintas, nes būtent jo kariai tramdo agresorių. Vaizdžiai tariant, jie gina ne vien Ukrainą, bet ir visą Rytų Europą. O kaip iš tikrųjų? Vos tik Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 11-ąją viešai nusivylė aptakiais NATO lyderių pažadais, pavadindamas tūpčiojimą absurdu, tuoj LITEXPO rūmų kuluaruose buvo užsipultas, kad šneka ne taip, kaip reikia, vertina ne taip, kaip galima. Jam, regis, buvo net pagrasinta: džiaukis tuo, ką šiandien gauni, nes priešingu atveju … atsidursi prie suskilusios geldos. NATO lyderių išprievartautas V. Zelenskis liepos 12-ąją jau nebešnekėjo apie absurdus. Štai tokia vakarietiška demokratija.
Taigi turime patį blogiausią variantą. V. Putinas ir jo gauja pamatė: NATO bijo, NATO nežino, ko griebtis, NATO pasimetusi, NATO tesugeba prie derybų stalo ilgai ir nuobodžiai pliurpti. Pareiškimai, jog NATO šiandien kaip niekad stiprus, vieningas ir pasiruošęs atremti absoliučiai visus iššūkius, – pigi demagogija. Todėl V. Putinas ir tie, kurie jį pakeis, taps dar įžūlesni, žiauresni. Jei pavergs Ukrainą, tikrai klibins Briuselio duris, reikalaudami atiduoti Maskvos įtakos zonai Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip tuomet elgsis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pasitaręs su JAV, Vokietijos, Prancūzijos lyderiais? Įtariu, jog mus labai panašiai išduos, kaip šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo paaukota Ukraina. Nes NATO – arba bijo, arba taip nusilpęs, kad nepajėgus nei pats gintis, nei kaimyną apginti, arba esama slaptų susitarimų su V. Putinu.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šiandien vis labiau linkęs tikėti, jog pačios stipriausios ir įtakingiausios NATO valstybės vadovas JAV prezidentas Joe Bidenas su V. Putinu slapta susitarę dėl Ukrainos ateities. Tas susitarimas – išdavikiškas. Ukraina atiduodama Rusijos įtakai. V. Putinas galįs elgtis Ukrainoje kaip tinkamas. Tik šitaip galiu paaiškinti, kodėl J. Bidenas pusantrų metų neskubėjo ukrainiečių kariams atvežti rimtų tankų, rimtų toliašaudžių patrankų, toli lekiančių sviedinių, galingų naikintuvų. Jei J. Bideno administracija dar 2022-ųjų vasarą būtų atsiuntusi Ukrainos gynėjams visko, ko jiems reikia, jie būtų priešą senų seniausiai išstūmę lauk. Bet ginklų tiekimas Ukrainai buvo itin skūpus, lašino tarsi pipete. Tik po kelis ar keliolika egzempliorių. Akivaizdu, kad ukrainiečiai nepajėgė sėkmingai veržtis į Rytus, o Rusija turėjo laiko įsitvirtinti užgrobtose žemėse, pergrupuoti dalinius, pakviesti naujų apmokytų karių. Dabar Ukrainą jau demagogiškai prievartauja sėstis prie derybų stalo – jei daugiau nebepajėgiate susigrąžinti žemių, tuomet privalu tartis su Kremliumi dėl paliaubų. Ypač niekšiška ukrainiečius šantažuoti – vis tiek būsite priversti tartis su V. Putino gauja, nes, priešingu atveju, jums daugiau nebeduosime modernios ginkluotės, ir jūs, norite ar ne, būsite priversti pasiduoti.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Tad koks tikrasis šios išdavystės vardas? Pasak apžvalgininkų Andrėjaus Ilarionovo, Konstantino Borovojaus, Gario Tabacho – JAV prezidentas demokratas Džo Baidenas. Tai jis nenori Ukrainos pergalės. Peržiūrėkite dešimtis apžvalgininkų komentarų youtube.com kanaluose. Ten smulkiai, aiškiai, išsamiai papasakota, kas iš tiesų yra šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas ir kodėl įmanoma jo slapta bičiulystė su V. Putinu. Šiandien daug kas įsitikinę, jog tai buvęs prezidentas Donaldas Trampas – blogio genijus (panašiai kadaise manė ir šių eilučių autorius). Dabar vis daugiau įtarimų, jog D. Trampo deskriditavimo kampanija buvo dirbtinai išpūsta tam, kad pridengtų J. Bideno darbelius. Atkreipkite dėmesį – kai Jungtinėms Valstijoms vadovavo D. Trampas, V. Putinas nesiryžo pulti nei Ukrainos, nei jokios kitos šalies. Vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas, Kremlius nedelsiant ėmė žvanginti ginklais. Sutapimas? Galbūt – nelemtas atsitiktinumas. Tačiau A. Ilarionovas, K. Borovojus, G. Tabachas įsitikinę, jog didžiojoje politikoje nei sutapimų, nei atisitiktinumų nėra.
Lietuvoje šių metų liepos 11 – 12 dienomis viešėjo J. Bidenas. Net aplankė senąjį Vilniaus universitetą. Bet ar šis faktas – didelė garbė Lietuvai? Juk būtent J. Bideno žodis NATO viršūnių susitikime buvo lemiamas – Ukrainos kelionė į NATO bus tokia pat ilga, kaip Turkijos – į Europos Sąjungą. Po liepos 11 – 12-osios sprendimų, kurių tikrasis redaktorius yra būtent J. Bidenas, nepasitikėjimo ateitimi – tik daugiau. Ne tik Ukrainoje, bet ir Rytų Europoje. O Kremliuje – džiūgauja, ploja iš džiaugsmo rankomis, geria šampaną…
JAV prezidentas Joe Bidenas atvyksta į Lietuvą. ELTA / Žygimantas Gedvila
Prezidentas Gitanas Nausėda paspaudė ranką ką tik į Vilnių atvykusiam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Joe Bidenui.
Pasisveikinęs su G. Nausėda, prezidento patarėjais, taip pat amerikiečių ambasadoriumi Lietuvoje, J. Bidenas priėjo pabendrauti su susirinkusiais stebėti jo atvykimą.
Kartu su prezidentu J. Bidenu į Vilnių atvyko ir JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
Į Lietuvą J. Bidenas atvyko dėl NATO viršūnių susitikimo, taip pat numatytas dvišalis jo susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda bei vieša kalba Vilniaus universitete.
Pirmasis prezidentų susitikimas – pasisveikinimas numatomas J. Bidenui nusileidus Vilniaus oro uoste. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ELTA / Žygimantas Gedvila
Antradienį rengiama oficiali JAV prezidento pasveikinimo ceremonija Prezidentūros kieme. Planuojama, kad J. Bidenas taip pat pasirašys Prezidentūros svečių knygoje.
Vėliau Lietuvos ir JAV vadovai dvišaliame susitikime aptars paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
Trečiadienį J. Bidenas dalyvaus specialiame renginyje Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame kieme, kurio metu kreipsis į Lietuvos žmones.
Į Vilnių J. Bidenas atvyko iš Londono, kur pirmadienį susitiko su Anglijos premjeru Rishiu Sunaku.
J. Bidenas – antrasis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas
JAV prezidento lėktuvas. ELTA nuotrauka / Žygimantas Gedvila
J. Bidenas yra antrasis į Lietuvą atvykęs JAV prezidentas. Pirmasis čia 2002-ųjų lapkritį, Lietuvai dar laukiant narystės NATO, Vilniuje lankėsi respublikonas George’as W. Bushas. JAV ir Lietuvos vėliavos. ELTA nuotrauka / Žygimantas Gedvila
Tąkart Lietuvoje jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi. G. W. Bushas taip pat sakė istorine tapusią kalbą, kuria pabrėžė, kad nuo šiol Lietuvos priešas „bus ir JAV priešu“.
„Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – Vilniuje kalbėjo galingiausios valstybės tuo metinis vadovas G. Bushas.
Su G. W. Bushu Lietuvoje tąkart lankėsi ir jo žmona Laura Bush.
Galingi, nes vieningi
Antradienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
Parama Ukrainai ir Kyjivo narystė NATO
Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.
Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.
NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.
Švedijos narystė NATO
Artėjant aukščiausio rango viršūnių susitikimui Vilniuje viltasi, kad Lietuvos sostinėje NATO galės pasveikinti Švediją kaip 32-ąją Aljanso narę.
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą. Turkijos kariai
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
Didesni asignavimai gynybai
Aljanso narės ketina sutarti ir dėl didesnių asignavimų gynybos sričiai. Šiuo metu valstybės vadovaujasi 2014 m. Velso susitarimu, kuriame numatoma, jog NATO šalys iki 2024 m. sieks skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos išlaidoms.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Vilniaus suvažiavime norima sutarti, kad 2 proc. BVP būtų minimali riba – vadinamosios „grindys“.
Šį tikslą jau šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
Rytinio Aljanso flango stiprinimas
NATO lyderiai taip pat ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate. Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siekiant atliepti regione kylančias grėsmes po Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO pristatė naujus Aljanso regioninės gynybos planus. Susitikimo išvakarėse užsienio spaudoje skelbta, kad pastarieji planai jau buvo patvirtinti – tai esą tvirtino keletas diplomatų.
Vilniaus NATO viršūnių susitikimas – jau rytoj. Itin neramu. Neramu ne tiek dėl galimų provokacijų Baltarusijos – Lietuvos pasienyje ar iš Kaliningrado srities atskriesiančios raketos, pajėgiančios nuo žemės paviršiaus nušluoti trečdalį Lietuvos.
Karinio pobūdžio provokacijų derėtų kaip tik mažiausiai baimintis. Kam Kremliui rengti kovinius išpuolius, jei NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje ponas Vladimiras Putinas gaus tai, ko jam verkiant reikia? Nors Ukraina šiandien vienintelė šalis, kuri tikrai verta narystės Aljanse, jai, regis, nepasakys nieko konkretaus, kaip ir kada Vakarai priims į savo karines gretas. Dar pikčiau kalbant, Ukrainą ruošiamasi ciniškai išduoti. Ji jau buvo parduota 2008-aisiais NATO viršūnių susitikimo Bukarešte metu, kuomet išgirdo pareiškimą „nepriimsime, jūs dar nepasiruošę“. Ji buvo paaukota, kai jai draudė ginti okupuojamą Krymą 2014-aisiais, kai 2015-aisiais ją prievartavo pasirašyti neva ukrainiečiams naudingus Minsko susitarimus. Jei pagrindiniai 2008-ųjų, 2014-ųjų, 2015-ųjų išdavysčių kaltininkai – Angela Merkel, Barakas Obama, tai 2023-ųjų liepos mėnesio išdavystė – Joe Bideno projektas.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kuo remiantis taip sakau? Liepos 10-ąją, NATO Viršūnių Susitikimo išvakarėse, dpa – ELTA paskelbė štai tokio pobūdžio informaciją: „Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO. Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.“
Štai ir išlindo yla iš maišo. Demokratų partijos atstovas J. Bidenas atvirai prabilo apie būtinybę organizuoti Rusijos – Ukrainos taikos derybas. Beje, prie derybų stalo Ukraina prievartaujama sėstis Rusijai naudingomis sąlygomis. J. Bideno kontroliuojami Baltieji Rūmai niekad niekur nepareikalavo, esą V. Putinas iki pirmojo taikos derybų posėdžio privalo išvesti savo kariuomenę iš visų okupuotų teritorijų, kadangi kitaip derybos – neįmanomos.
Oficialusis Vašingtonas atvirai prievartauja oficialiųjų Kijevą derėtis su V. Putinu būtent Kremliui palankiomis sąlygomis. Šantažo priemonė – iš Amerikos ir jos sąjungininkų ukrainiečiai daugiau nebegaus ginklų. Amerikiečiai beveik be užuolankų tvirtina: jei ir toliau narsūs ukrainiečių kariai priešinsis Rusijai, tuomet bus prarasta visa Ukraina, nes Ukrainos kariuomenei, kai JAV užsuks visus kranelius, tuoj trūks šaudmenų, artilerijos pabūklų, tankų.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis pakliuvo keblion situacijon. Galima manyti: ne mūsų reikalas. Mūsų šiuo metu nemuša, tai ir džiaukimės. Tačiau išduodant Ukrainą juk išduodami ir Vakarai, kurie neva labiau nei sotų gyvenimą myli demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Jei skeptiškai į J. Bideną žvelgiantys apžvalgininkai, pavyzdžiui, Andrėjus Ilarionovas, Konstantinas Borovojus, Gary Tabachas, iki užkimimo pastaruosius kelerius metus įrodinėjo, jog tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai dėl Ukrainos, dabar ši liūdna tiesa – tarsi ant delno.
Tiesa, youtube.com erdvėse esu aptikęs ukrainiečių politologų tvirtinimų, jog Vakarai neprivalo padėti Ukrainai nė viena grivina. Todėl įvykęs pats didžiausias stebuklas, kad Ukraina praėjusiais ir šiais metais iš JAV ir Europos sulaukė tiek daug pagalbos!
Youtube.com erdvėje savo kanalą turi ir dažnai Ukrainos temomis kalbantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas. Jis savo komentaruose dažnai skleidžia mintį, esą J. Bidenas nuoširdžiai norėtų padėti Ukrainai. Tačiau ši šalis tokia klaikiai korumpuota, Ukrainoje knibžda tiek daug Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, o V. Zelenskis nė piršto nejudino, kad šalintų negeroves, todėl JAV vadovas tiesiog negali rimčiau padėti ukrainiečiams ginant savo laisvę. 1994-ųjų Budapešto memorandumą, kuomet JAV prezidentas Bilas Klintonas ir Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras drauge su Rusijos vadovu Borisu Jelcinu įsipareigojo saugoti Ukrainos laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į iš Ukrainos išgabenamus atominius ginklus, ponas J. Švecas, žinoma, įvardina esant beverte deklaracija, neverta aptarimų.
Trys padėkos. Slaptai.lt nuotr.
Net jei nebūtų Budapešto memorandumo, visus pastaruosius metus maniau, jog Vakarai, kad ir klupdami, klysdami, nuoširdžiai padeda užpultoms, skriaudžiamoms valstybėms. Esą pareiškimai, jog Žemėje tegul bus kuo daugiau sąžiningumo, teisingumo, taikos, – ne tušti žodžiai. Tai – neva šventa Vakarų pareiga. Kad esu ne sykį savo rašiniuose gyręs NATO, byloja šių eilučių autoriui įteikti Lietuvos kariuomenės Padėkos raštai. Šiandien matau, jog NATO, atsisakęs priimti į savo gretas Gruziją (Sakartvelas) ir Ukrainą, jas sąmoningai atidavė į iki pat alkūnių kruvinas Rusijos rankas. JAV kažkodėl rūpi Kuveitas, Afganistano, Irako, Pietų Korėjos, Taivano likimai, o į Sakartvelą ir Ukrainą – nusispjauti. Klausiate – kodėl? Nes Sakartvelo ir Ukrainos ateitis rūpi … diktatoriui, autokratui, tarptautiniam nusikaltėliui V. Putinui. Vašingtonas akivaizdžiai nenori tramdyti Maskvos. Dabar net nesvarbu, kodėl kaip vyras su vyru vengia šnekėtis su Maskva – dėl baimių ar dėl slaptų susitarimų dalijantis įtakos zonas. Svarbiausia tai, kad savo elgesiu J. Bidenas … padeda V. Putinui. J. Bidenas siunčia žinutę sienas su Rusija turinčioms valstybėms: jei Rusija jus puls, mes jus išduosime, parduosime, paliksime be pagalbos. Todėl būkite nuolankūs, klusnūs, kai Kremlius ko nors paprašys, juolab – pareikalaus. Šiandien taip suprantu J. Bideno „taikos planus“.
Namikas Alijevas. profesorius, teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
Tad Vakarai daro viską atvirkščiai, nei turėtų daryti. Puikus pavyzdys – Ekonomikos ir taikos instituto (IEP) išspausdintas 2023 metų Pasaulinis taikos indeksas (GPI), kuris dažniau vadinamas „taikingumo indeksu“. Į šį dokumentą mano dėmesį atkreipė Namikas Alijevas – Azerbaidžano diplomatas, teisės mokslų daktaras, profesorius, Ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jis nustebęs dėl reitingo sudarytojų šališkumo. Savo publikacijoje „Labai netaikingas taikingumo indeksas“ (išspausdinta portale slaptai.lt) jis teiravosi, kas buvo suinteresuotas 157 ir 158 vietas padalinti Ukrainai ir Rusijai? Tikrai – kaip jokios kaimyninės šalies neužpuolusi Ukraina gali būti maždaug tokia pat taikinga kaip ir Čečėniją, Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Siriją teriojanti, Baltarusiją pavergusi be šūvio, Kazachstaną šantažuojanti Rusija?!
Šuša. Kalnų Karabachas. Štai kas liko po armėnų valdymo iš Chano rūmų – griuvėsiai
Bet fantastiškiausia, pasak Azerbaidžano politiko N. Alijevo, kad tame „taikingumo indekse“ ir Armėnija užima žymiai garbingesnę 66-tą vietą, nei Azerbaidžanas. Azerbaidžanas – tik 95-oje eilutėje! Tikrai keista – beveik tris dešimtmečius Armėnija laikė savo rankose okupuotą azerbaidžanietiškąjį Karabachą, iš savo gimtųjų namų išvijo beveik milijoną azerbaidžaniečių, nuo žemės paviršiaus 1992-ųjų pavasarį nušlavė azerbaidžanietišką miestą Hodžaly, Karabache ir gretimuose septyniuose rajonuose sugriovė daugelį azerbaidanietiškų istorijos, kultūros, religijos paminklų, bet ji vis tiek – taikingesnė nei Azerbaidžanas? Dar visai neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius, armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun žudė turkų ir azerbaidžaniečių diplomatus Europos ir JAV sostinėse, bet Armėnija vis tiek – draugiškesnė, taikingesnė, padoresnė už Azerbaidžaną? Visi šie tendencingumai tik todėl, kad Azerbaidžanas, nesulaukęs Vakarų pagalbos, 2020-aisiais sėkmingai per 44 dienas jėga iš Armėnijos vergijos išvadavo didžiąją Karabacho dalį?
Man regis, Vakarai galutinai susipainiojo savo vertybėse. Vis dažniau prie kryžiaus jie kala ne agresorių, o auką. Vakarai tarsi perša visiems nuomonę, jog neteisėtai puldinėti kaimynines šalis – leistina, o štai ginklu gintis aukoms – draudžiama. Šiandien šią žinią mums siunčia JAV prezidentas demokratas J. Bidenas. Jis tarsi akcentuoja – priešintis Rusijos interesams beprasmiška ir beviltiška. Kremlius vis tiek švęs pergalę.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO.
Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.
JAV kasmet remia Izraelį 3,8 mlrd. JAV dolerių – reikšminga dalis šios sumos tenka gynybai nuo raketų ir karinėms technologijoms. Remiantis naujausia JAV Kongreso mokslinės tarnybos ataskaita, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jokia kita pasaulio valstybė nėra gavusi didesnės JAV paramos.
Joe Bideno kritimai
2022 m. kovą Kongresas patvirtino papildomą milijardinį finansavimą Izraelio priešraketinei gynybos sistemai „Iron Dome“, prie kurios kūrimo JAV prisidėjo ir kuri naudojama nuo 2011 m. Ši sistema, be kita ko, dar ore sunaikina trumpojo nuotolio raketas.
JAV jau dabar teikia Ukrainai didelę paramą. Nuo karo pradžios šaliai skirta ar pažadėta karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Rusijos užpulta Ukraina norėtų kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būti pakviesta į Aljansą. Tačiau to nesitikima. J. Bidenas nemano, kad Ukraina jau pasirengusi narystei – be kita ko, dėl besitęsiančio karo.
Sraigtasparnis. Kur skrenda? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apsilankęs ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokacijos vietoje sako, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. Trys sraigtasparniai. Gintaro Visocko nuotr.
„Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas – Vokietija – ne tik buvo pasirengęs suteikti mums „Patriot“ sistemas, bet jas jau ir dislokavo. Jos yra pajungtos prie sistemų ir visiškai operacinės nuo šio ryto ir mūsų dangus yra tikrai patikimai apgintas“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos Vilniuje Aljanso susitikimo metu nebus vienintelė ginkluotė, sauganti šalies oro erdvę.
„Tam bus panaudotos tiek Lietuvoje esančios NASAMS sistemos, tiek ir mūsų kito sąjungininko – Ispanijos (sistemos – ELTA). Ir turėsime trumpojo nuotolio sistemas – reiškia, turėsime visą kompleksą oro gynybos sistemų, kas yra labai svarbu tam, kad Lietuvos dangus būtų patikimai apgintas“, – teigė G. Nausėda.
„Tikrai vaizdelis man patinka. Geriausia būtų, aišku, gyventi be ginklų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kuomet matydamas tokius vaizdus mūsų oro uoste jautiesi saugiau“, – pažymėjo jis. Sraigtasparniai virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau mąsto ir apie rotaciniu pagrindu šalyje turėsiančią atsidurti oro gynybos sistemą.
„Dabar yra svarbiausia ta oro gynybos sistema, kurią norime matyti rotaciniu pagrindu, nes mes galvojame jau apie tolesnį laikotarpį, ne tik tas dienas, kuomet posėdžiausime NATO viršūnių susitikime. Be abejo, reikės daug dirbti su sąjungininkais, kad sudarytume tą priemonių kompleksą ir kad jos galėtų rotuotis taip, kad užtikrintų mūsų oro gynybą nuolatos“, – teigė prezidentas.
Sraigtasparnis. Gintaro Visocko nuotr.
Apie tai, kad liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema, buvo paskelbta dar gegužės pabaigoje.
Vokietija sistemą Lietuvoje dislokavo prieš daugiau nei savaitę, birželio pabaigoje.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais remia liepos 11–12 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimą – bus sustiprintas saugumas sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose bei oro erdvėje.
Lietuvos kariuomenės teigimu, sistema „Patriot“ kovines užduotis Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Remiantis kolektyviniais sprendimais dislokavimo vietoje dirba Vokietijos kariuomenės įgula, kuri užtikrins sklandų sistemos funkcionavimą.
Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Krašto apsaugos ministro įsakymu, saugumo užtikrinimui NATO viršūnių susitikimo ir pasirengimo metu, nuo liepos 7 iki 13 dienos, pasitelkiami Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, specialiai šiai užduočiai Lietuvos kariuomenė suformavo NATO viršūnių susitikimo karinės apsaugos pajėgas, į kurias įtraukti tiek jūrų, tiek sausumos, specialiųjų operacijų, karo policijos kovinės paramos ir logistiniai vienetai. Iš viso saugumo užtikrinimui renginio metu bus pasitelkta 3 tūkst. Lietuvos karių ir iki 1 tūkst. NATO sąjungininkų.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos piliečiai ir svečiai Lietuvos karius matys ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose. Kariai yra pasitelkiami užtikrinti kritinių objektų, svarbios infrastruktūros – tiltų, viadukų saugumo užduotis, taip pat – remti kitas institucijas atliekant sprogmenų paieškas, atliekant oro gynybos ir stebėjimo užduotis. Be to, kariai vairuos delegacijų kortežų automobilius ir atliks kitas specifines užduotis“, – teigė NATO viršūnių susitikimo karinių apsaugos pajėgų vadas plk. ltn. L. Bagočiūnas.
Be to, po keliasdešimt karių skiriama teikti pagalbą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai, siekiant stiprinti Vilniaus bei Varėnos pasienio užkardų saugumą, pažymima KAM pranešime žiniasklaidai.
Be Lietuvos karių, prie saugumo užtikrinimo užduočių prisidedantys NATO sąjungininkai jau dislokuoja tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas PATRIOT, vidutinio nuotolio sistemas NASAMS, tai pat CBRN pajėgumus, galinčius vykdyti radiologinės, cheminės, biologinės, branduolinės taršos stebėjimą, jos fiksavimą, esant reikalui – švarinimą. Taip pat teikiama parama kovos prieš dronus pajėgumais.
Karinė technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sąjungininkų parama veiks bendroje architektūroje su kitomis valstybės institucijomis ir Lietuvos kariuomene, skelbia KAM.
„Lietuvos kariuomenė turi sukaupusi didžiulę bendro darbo kartu su sąjungininkais tarptautinėse operacijose, tarptautiniuose štabuose patirtį ir tai leidžia mums daug efektyviau ir tiksliau suplanuoti bei tinkamai įgyvendinti šias ypatingos svarbos užduotis kartu“, – sakė plk. ltn. L. Bagočiūnas.
Lietuvos kariuomenės kariai bus ginkluoti, dėvės atitinkamą ekipuotę, pažymima pranešime.
Lietuvos kariuomenė, prisidėdama prie NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimo ir veikdama kartu su kitomis valstybės institucijomis, veikia teisės aktų numatyta tvarka. Nepaisant įsitraukimo į renginio saugumo užtikrinimo užduotis, Lietuvos kariuomenė ir toliau tęs nuolatines užduotis.
Pasak KAM, šis sprendimas priimtas gavus Vidaus reikalų ministro prašymą.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai sekmadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas liepą vyks vizito į Europą ir apsilankys Jungtinėje Karalystėje, dalyvaus NATO viršūnių susitikime Lietuvoje ir lankysis Suomijoje, informuoja AFP. Joe Bideno kritimai
JAV prezidentas į Jungtinę Karalystę vyks liepos 9 d., kur susitiks su karaliumi Karoliu III ir šalies premjeru Rishi Sunaku. Liepos 11-12 d. J. Bidenas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Vilniuje, o po to vyks vienos dienos vizito į Suomiją, kur dalyvaus JAV ir Šiaurės šalių lyderių susitikime.
Tuo metu kitą savaitę į Vašingtoną vyks Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas, kuris aptars šalies siekį stoti į NATO.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad prieš Rusijos agresiją kovojanti Ukraina tikisi, kad per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ji bus pakviesta prisijungti prie Aljanso po karo.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys aiškina, kad dėl dar vis vykstančių derybų yra per anksti skelbti, kokią žinutę Ukraina išgirs NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad Ukrainos narystė NATO Lietuvai yra gyvybiškai svarbi.
„NATOšalys dar derinasi galutinius tekstus ir visas formuluotes, dėl kurių sutarusios iškomunikuos ir pasauliui, ir Ukrainai“, – pirmadienį LRT televizijai teigė K. Budrys, klausiamas, ar tampa aišku, kokios žinios Vilniuje sulauks Kyjivas.
„Kita dalis yra tai, kad galimybę pasakyti nuomonę Ukrainos klausimu turės visų NATO šalių lyderiai. Posėdis bus uždaras ir Ukraina išgirs daug įvairių dalykų, žinoma, kad parama išlieka tokia pat arba ateinančiais metais bus didinama“, – aiškino jis.
K. Budrys akcentavo, kad Ukrainos narystė Aljanse yra ir Lietuvos interesas. Jis pripažino, kad tęsiantis Rusijos agresijai Kyjivo prisijungimas prie NATO yra keblus, tačiau, pažymėjo jis, artimiausiu laikotarpiu šis klausimas gali būti išspręstas.
„Dėl pačios Ukrainos narystės NATO. Tai yra gyvybinis mūsų interesas, kad visa saugumo struktūra ir architektūra būtų veikianti bei atgrasanti Rusiją (…) Tai šitame takelyje niekas nepasikeitė. Tai yra mūsų matymas, mūsų vizija ir mūsų interesas. Tam tikrais aspektais tai galbūt net labiau mūsų interesas negu Ukrainos, vertinant grynąja prasme“, – dėstė K. Budrys.
„Dėl to nereikėtų manyti, kad šis klausimas – viskas, jis dabar bus sprendžiamas taip, kaip bus išspręstas Vilniaus viršūnių susitikime, ir ateityje mes jo visiškai kitaip nenagrinėsime. Ne, mes sakome, kad politinis suartėjimas su NATO privalo būti ir jisai turi būti užfiksuotas, kad tai yra kryptis. Vykstančio karo kontekste visi supranta, kad pats sprendimas yra sudėtingas, bet artimiausiu laikotarpiu nėra neįmanomas“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Vėliavos. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
Be to, pasak K. Budrio, tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina pasidalins naujausia informacija iš mūšio lauko, kuriame bus „didesnis postūmis“.
„Karinė parama Ukrainai nėra beprasmė, t. y. kad ne vien tik įranga, bet ir apmokyti kariai ir pati karyba, kurią demonstruoja ir dar pademonstruos Ukraina, veikia, kad Ukrainos pajėgos yra dar arčiau NATO standartų. Ir, žinoma, kad tai formuoja bendrą atmosferą. Ar ten vieno kito papildomo kaimo paėmimas ar proveržis, pralaužus dar ir gynybos liniją, antrą ir trečią, galėtų paveikti politinį sprendimą dramatiškai, aš nemanau, bet kad tai formuoja – vienareikšmiškai“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, bet per Vilniaus viršūnių susitikimą oficialaus jos pakvietimo prisijungti prie NATO klausimas nebus svarstomas.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti bent keli istoriniai sprendimai, reikšmingi visos Europos ateičiai.
„Tie sprendimai, kurie bus daromi Vilniuje, jie bus reikšmingi visos Europos ateičiai“, – prie Baltojo tilto šeštadienį vykusiame NATO festivalyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad tikimasi, jog Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo metu bus priimta bent keletas istorinių sprendimų. Vienas iš sprendimų, kurių tikimasi, pasak A. Anušausko yra Švedijos narystė NATO.
„Pirmiausia, aš noriu pabrėžti, kas, man atrodo, svarbiausia geopolitiškai, kalbant apie mūsų gynybą, tai yra Švedija – mūsų kaimynė kitoje Baltijos jūros pusėje. Jos narystė NATO, jos tapimas tikrąja NATO nare. Tai yra nepaprastai svarbu ir nepaprastai reikšminga. Tai yra didelė galia, kuri atsiranda Baltijos jūroje ir iš esmės tampa mūsų sąjungininke“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas taip pat atkreipė ir Rytų flango gynybai skirtų planų svarbą. Amerikietiškas šarvuotis – Ukrainos vėliavų fone.
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Tikimės, kad tie planai, kurie sukurti Rytų flangui ginti, (…) jie bus patvirtinti galbūt iki NATO viršūnių susitikimo, gal ir jo metu, nematau tame problemos. Bet kokiu atveju, jie keičia milijardo žmonių (…) ateities gyvenimą ir saugumo supratimą“, – pabrėžė jis.
Ir, pasak ministro, trečiasis aspektas – Ukrainos perspektyva NATO.
„Daug šalių pritaria jos narystei NATO, artimiausioje perspektyvoje, dalis valstybių nepriklauso šiam konsensusui. Nėra paprasta – 31 valstybė, kad sutaptų viskas ir būtų kaip mes norime, reikia ieškoti kompromiso“, – sakė A. Anušauskas.
„Bet kokiu atveju NATO ir Ukrainos taryba pirmą kartą susirinks būtent Vilniuje“, – akcentavo jis.
K. Budrys: turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu NATO festivalio metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad Vilniaus vardas taps tam tikru bendriniu žodžiu, skirtu Alijanso viršūnių susitikime priimtiems sprendimams apibūdinti.
„Tikrai įeis Vilnius kaip bendrinis žodis tam tikriems sprendimams apibūdinti“, – akcentavo K. Budrys.
„Vilniaus sprendimai tikrai bus dėl išsiplėtusio NATO, dėl papildomų narių. Bus ir Suomijos pirmą kartą sudalyvavimas kaip pilnateisės narės, taip pat regioniniai planai – tai taip pat bus Vilniaus sprendimai. Ir mes juos įgyvendinsime. Ir kai ruošimės Vašingtono viršūnių susitikimui, sakysime – kiek mes pasistūmėjome Nuo Vilniaus“, – taip pat pažymėjo jis.
K. Budrys atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva sulauks išskirtinio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šį istorinį renginį, pasak prezidento patarėjo, reikia išnaudoti dėmesiui pritraukti. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tokio žinomumo dabar tarptautinėje žiniasklaidoje, politiniuose debatuose Lietuva turėjo turbūt 2013 metais, kai ruošėsi Europos Sąjungai pirmininkauti“, – teigė K. Budrys. Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
„Turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti. Turėsime tarptautinės žiniasklaidos tūkstančius žurnalistų, kurie ne tik darbotvarkę aprašinės, bet ir viską, ką mato aplinkui. Dėl to turime tikrai didelę galimybę“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 3 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai nebūtų pasiųsta aiški žinia dėl stojimo į Aljansą terminų, praneša „Unian“.
Tai jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti tai, kad ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. NATO vėliava. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad jos net nepasiruošusios matyti Ukrainos šiame bloke. Jeigu mūsų nemato ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“, – sakė V. Zelenskis.
„Sakykite, kiek gyvybių kainuoja viena frazė Vilniaus samite: „Ukraina pateks į NATO po šio karo“, „po to, kai bus saugu?“, – klausė šalies prezidentas.
Jis taip pat sakė nežinąs, ar Ukrainai bus pasiųsta konkreti žinia dėl narystės NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 4 d. (ELTA). NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – Šiaurės Atlanto aljanso šalių galimybė ištaisyti klaidas, padarytas Bukarešte 2008 metais.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Aš pasakiau viską, ką Ukraina mano apie kai kurių šalių argumentus, kad esą dabar Ukrainos narystei netinkamas metas, bet metas tinkamas maksimaliai padidinti NATO paramą Ukrainai“, – pažymėjo URM vadovas.
D. Kuleba pridūrė turėjęs atvirą pokalbį su Ukrainos sąjungininkais, per kurį „buvo išsakyta viskas“.
„Dabar sąjungininkai turi viską aptarti ir numatyti aiškų rezultatą, kuris bus pasiektas Vilniuje. Jeigu trumpai, tai mano žinutė yra tokia: 2023-iųjų Vilnius – tai galimybė ištaisyti 2008-ųjų Bukarešto klaidas”, – pabrėžė ministras.
Jis pridūrė, jog Ukrainai neužteks kartojimo, kad NATO durys lieka jai atviros.
Portalas primena, jog 2008 metais buvo tikimasi, kad viršūnių susitikime Bukarešte Ukrainai bus suteiktas Veiksmų dėl narystės NATO planas. Tačiau Aljanso šalys tada atidėjo tokio sprendimo priėmimą.
Lietuvos senoviniai sargybiniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Karinė galia, kaip atgrasymo ir gynybos išraiška būtina, nes mes nežinome, ką darys mūsų priešai“, – pabrėžė buvęs JAV Gynybos sekretorius Dr. Mark T. Esper dalyvavęs kovo 23–24 dienomis vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje.
Viena iš svarbiausių gynybos ir saugumo srities konferencijų sukvietė akademikus, diplomatus bei kariškius bendrai diskusijai apie saugumo situaciją rytiniame NATO flange. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, pasirinkta konferencijos tema atspindėjo svarbiausias aktualijas – NATO atgrasymo ir gynybos pozicijų stiprinimą žvelgiant iš karinės-strateginės perspektyvos, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
„Ši konferencija – tai svarbiausias akademinis šių metų gynybos politikos renginys Lietuvoje. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuriame laukiame reikšmingų sprendimų kolektyvinės gynybos srityje. Pradėdama karą prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainą, Rusija sulaužė šį taikos ir stabilumo laikotarpį. NATO turi prisitaikyti prie šiandieninės saugumo aplinkos ir sustiprinti gynybos pajėgumus Rytinėje Aljanso dalyje”, – apie konferenciją sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė priminė, kad šiandieninė mūsų taika užtikrinama mūšio lauke Ukrainoje. Kasdienė ukrainiečių drąsa ir beribis pasiaukojimas mums duoda laiko atsibusti ir pripažinti realybę – gyvename karo metais, o agresorius nesustos tol, kol nebus nugalėtas.
„Vyksta plataus masto karas, kuriame esame vienu žingsniu atsilikę nuo to, ko iš tiesų reikia Ukrainai. Esu susirūpinusi, kad karo nuovargis Vakarų visuomenėse suteiks pretekstą pseudotaikai. Tai tik suteiktų agresoriui laiko persigrupuoti, apsiginkluoti ir pasiruošti potencialiai didesniam ir labiau triuškinančiam karui. Tik mūsų pasiryžimas, stiprybė ir solidarumas gali įveikti agresorių, kuris neturi jokios pagarbos nei demokratijai, nei žmonių gyvybėms. Ir tik visiškas Rusijos pralaimėjimas bei pilnos atsakomybės prisiėmimas gali padėti visam laikui sustabdyti Rusijos grobuoniškus karus“, – sakė premjerė.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika įvertino, kad konferencija suteikia progą laiku įvertinti išmoktas pamokas iš karo Ukrainoje bei aptarti NATO atgrasymo ir gynybos patikimumo stiprinimo priemones, pažymima pranešime.
„Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, pasaulio saugumo tvarka bus suardyta. Ukrainos sėkmė kare tiesiogiai priklauso nuo mūsų teikiamos karinės pagalbos, kuri privalo būti suteikta laiku, kokybiškai ir pakankamu kiekiu. Tai ne vien mūsų moralinė atsakomybė, bet ir mūsų saugumo interesų užtikrinimas“, – kalbėjo generolas.
Šiemet Baltijos karinė konferencija organizuojama kartu su visame pasaulyje žinomu JAV analitikos centru „The Atlantic Council“, konferencijos globėja – Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Baltijos karinė konferencija pirmą kartą buvo surengta 2019 metais siekiant sukurti aukšto lygio forumą, kuriame būtų aptariamos saugumo ir gynybos aktualijos, pabrėžiant reikšmingą regioninę dimensiją.
