Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos noras į Vyriausybės programines nuostatas įtraukti įsipareigojimą valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai – nerealus.
Nors TT tikslas sugrąžinti kuo daugiau Lietuvos piliečių dirbti į regionus – sveikintinas, bet, pasak ministro, draudimais tinkamo rezultato nepasieksi.
„Jeigu mes bandome žmogui per prievartą padaryti, ar mes pasieksime kokio rezultato? Vargiai. Mano galva, turi būti žmogui motyvuojančios sąlygos. Priešingu atveju, mes turėsime supriešinimą, įtampą ir to tikslo, kurį kelia Tvarka ir teisingumas, nepasieksime. Aš „už“ tą tikslą, kad žmonės Lietuvoje dirbtų ir jie būtų motyvuoti tai daryti, ir manau, kad to tikslo reikia siekti, bet TT būdas, mano galva, nerealus“, – Eltai sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, kažin ar TT iniciatyva atitiktų įstatyminę bazę. Taip pat A. Monkevičius abejoja, ar tam pritartų švietimo bendruomenė.
„Tai yra tema, kurią jie, kaip Seimo nariai, vysto, ir tai yra idėja, kurią reikia svarstyti. Bet aš manau, kad (…) reikėtų atkreipti dėmesį į perspektyvesnį būdą, kaip pasiekti tą patį rezultatą – kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje ir neišvažiuotų dirbti bei studijuoti svetur. Prievartiniu būdu tai darydami greičiausiai mes susidurtume su įstatymine baze, tai prieštarautų (…) žmogaus teisėms ir studentai nepalaikytų, universitetai nepalaikytų ir keltų labai daug abejonių. (…) Svarbiausia – tikslas ir kaip pasiekti, kad studentai liktų dirbti Lietuvoje. Jis pasiekiamas per skatinimą“, – teigė jis.
A. Monkevičius pateikia pavyzdį, kaip per asmens skatinimą galima sulaukti atitinkamų rezultatų.
„ŠMSM atsakinga už mokytojus bei jų rengimą, mes kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis galime paskatinti mokytojus vykti ten, kur jų trūksta. Kokiu būdu? Mes esame numatę, kad Vytauto Didžiojo universitetas ateityje pasirašytų sutartis su studentais, savivaldybėmis. Studentas gautų vienkartinę išmoką ir norėtų vykti į savivaldybę. Gautų iš mūsų pusės apie dešimt tūkstančių eurų vienkartinę išmoką įsikūrimui, ir savivaldybė tikriausiai jam dar suteiktų sąlygas būstui. (…) Ir kad studentas norėtų sėkmingai studijuoti, mes su universitetu galvojame sudaryti galimybę jam gauti ir nuolatinę stipendiją, jei jis tokią sutartį pasirašytų. Taigi žmogus, iš anksto pasirašydamas sutartį, žino, kad darbdavys bus kažkokia savivaldybė ir kurioje tikrai yra sąlygos. Jis ten gaus vienkartinę išmoką, būstą. Tai yra geriausias būdas, nes jis motyvuoja“, – teigė A. Monkevičius.
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis, vykstančiose koalicinėse derybose keliąs reikalavimą, kad į Vyriausybės programines nuostatas būtų įtrauktas įpareigojimas valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai, pabrėžia būtinybę suvokti, kad valstybė turi gyventi pagal tam tikrą dalinę planinę sistemą.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tvarkiečių“ lyderis sako, kad tai – jo vedamos partijos ir „darbiečių“ idėja.
„Mes („tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. – ELTA) atlikome tyrimus, žiūrėjome, kokia yra situacija regionuose, koks yra darbuotojų trūkumas, ir buvo surastas bendras pasiūlymas, bendras vardiklis – būtent keisti įstatymą, kad valstybės finansuojamų vietų būtų tiek, kiek jaunimas turi darbo”, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, į studentą investavusi valstybė turi garantuoti, kad jis baigęs studijas gaus darbą pagal specialybę.
„Jeigu tu gauni valstybės finansuojamą mokslą, valstybė į tave investuoja ir iš karto turi garantuoti, kad valstybė tau duos darbo”, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiuo metu kai kurios studijų programos išleidžia kur kas daugiau absolventų, nei tam iš tikrųjų yra poreikis.
Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo nariai „tvarkiečiai” įregistravo dar pernai gruodį.
Kaip Eltai anksčiau yra sakęs R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda oponuoja premjerui Sauliui Skverneliui, pastarąją savaitę žadėjusiam nemokamas bakalauro studijas. G. Nausėdos teigimu, S. Skvernelio pažadas yra nepagrįstas, nes, tvirtino ekonomistas, valstybė tiesiog neturi tam lėšų.
Jo teigimu, tol, kol bus vykdoma S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės mokesčių politika, išteklių nemokamoms studijoms neatsiras.
„Perskirstymas per biudžetą šiuo metu Lietuvoje yra trečias nuo galo Europos Sąjungoje ir su šia mokesčių reforma, kurią dabar įgyveno Vyriausybė (…), niekas nesikeičia iš esmės. Mes pasmerkti likti Europos Sąjungos uodegoje. Tai kaip galima tuo pat metu mūsų premjerui meluoti, kad jis pasirūpins tuo, kad jis įves nemokamą bakalauro mokslą, kad jis subsidijuos atskiras visuomenės grupes – jis tam neturi lėšų, nes tai jau yra užprogramuota mokesčių reformoje“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr. ELTA primena, kad pastarąjį trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kandidatas į prezidentus S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą. Kalbėdamas apie švietimą, prezidento posto siekiantis premjeras pažymėjo, kad reikia tęsti pradėtas Vyriausybės reformas. Kita vertus, pasak S. Skvernelio, viena iš jo idėjų – nemokamos bakalauro studijos.
Lietuvos aukštojo mokslo teisinėje doktrinoje studento kaip savarankiško individo nėra.
Jis traktuojamas arba kaip pasyvus objektas (specialistas, gaminamas pagal valstybės užsakymą), arba kaip aukštosios mokyklos pajamų šaltinis, o pati doktrina tėra tik instrukcija, kokiais būdais priversti studentą mokėti už studijas.
Tai tipiška pokomunistinių šalių aukštojo mokslo doktrina, jau seniai įgyvendinta Rusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Gruzijoje, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti.
Šiuo metu masiškai naikinamas nemokamas mokslas visame pasaulyje. Todėl vienu metu streikuoja vokiečiai, austrai ir šveicarai. Truputį – olandai, danai, italai ir lenkai. Bet Danijoje ar Lenkijoje okupuojami ne visi universitetai, tik po kelis universitetus. Štai Vokietijoje studentai okupavo net 78 universitetus. Vokietijoje neliko neokupuotų universitetų. Niekas iš mano draugų negali įvardinti Vokietijos universiteto, kuris nebūtų okupuotas. Neužimti liko tik labai maži ir menkai žinomi provincijos universitetai. Aš, pavyzdžiui, vakar tvirtinau draugams, kad pasibaigė okupacija Fraizingo universitete. Tuo tarpu keli vokiečiai studentai bandė mane įtikinti, esą Vokietijoje tokio miesto kaip Fraizingas nėra iš viso. Bet internetas buvo mano pusėje. Žodžiu, Vokietijos studentai neužėmė ir neįsitvirtino tik labai mažuose universitetuose.
Didžiausia Vokietijos problema ta, kad švietimo politiką valdžia perdavė tvarkyti Žemių valdžiai. Kiekviena Žemė šiandien savarankiškai sprendžia šiuos klausimus. Vienas iš reikalavimų – grąžinti šį klausimą į federacinį lygmenį.
Šių metų lapkričio 22 dieną Lietuvoje susibūrė Solidarių Lietuvos Studentų – SOLIST’ų – judėjimas. Vadovaudamiesi studentų solidarumo idėja, SOLIST’ai deklaruoja sieksiantys užtikrinti visų Lietuvos studentų teisę į vienodą studijų prieinamumą pagal gabumus.
Tarptautinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnis skelbia: aukštasis išsilavinimas turi būti prieinamas visiems vienodai pagal gabumus, tačiau Lietuvoje ši nuostata yra pažeidžiama – tik valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai turi vienodą studijų prieinamumą, visi kiti studentai turi studijuoti savo lėšomis, mokėdami skirtingas įmokas už studijas, priklausančias nuo studijų programos ir programą vykdančios aukštojo mokslo įstaigos. SOLIST‘ai mano, kad tai neteisinga ir dėl šios priežasties buria studentus, norinčius teisėtomis priemonėmis kovoti už demokratinių vertybių ir žmogaus teisių puoselėjimą Lietuvoje.
