Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Danijoje sulaikytą, už nepilnamečių tvirkinimą teisiamas Algimantas Ulvidas į Lietuvą turėtų būti atvežtas antradienį, pranešė Kauno apylinkės teismas.
„Danijos kompetentinga institucija priėmė sprendimą perduoti Lietuvai kaltinamąjį A. Ulvidą. Planuojama, kad kaltinamasis iš Danijos į Lietuvą bus konvojuojamas 2023 m. rugpjūčio 1 dieną“, – teigiama teismo pranešime spaudai.
Teismo pranešime pabrėžiama, kad sulaikytasis per 48 valandas turi būti pristatytas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kur bus sprendžiamas klausimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo ir konkretaus termino nustatymo.
A. Ulvidas dėl nepilnamečių tvirkinimo buvo teistas anksčiau. Šiuo metu Kauno apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje A. Ulvidas yra kaltinamas jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu, byloje nukentėjusiais pripažinti 25 asmenys. Vyras buvo pabėgęs iš Lietuvos, tačiau birželį sulaikytas Danijoje.
Kristijonas Bartoševičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Aiškėja naudos detalės buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Portalo lrytas.lt šaltiniai praneša, kad jam pareikšti įtarimai dėl vieno paauglio prievartavimo ir trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimo.
K. Bartoševičiui inkriminuojami nusikaltimai dėl prievartavimo yra tęstiniai – pareigūnų duomenimis, tas pats paauglys patyrė prievartą ir būdamas mažametis (nesulaukęs 14 metų), ir vėliau.
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal abi Baudžiamojo kodekso 150-ojo straipsnio dalis dėl nusikaltimo prieš tą pačią auką. Visi keturi nukentėjusieji – berniukai.
Ikiteisminį tyrimą, lrytas.lt žiniomis, atlieka Panevėžio teisėsauga.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu oficialiai nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Advokato Gintaro Černiausko teigimu, Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl galimo mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų nei keturi.
Anot jo, ikiteisminis tyrimas užruks dėl numatytų procesinių veiksmų ir greitai ši byla teismo nepasieks.
„Iš principo gali būti taip, kad asmenys, kurie yra nukentėję, tačiau dar iki šiol nėra kreipęsi į ikiteisminį tyrimą dėl jiems padarytos žalos, gali išdrįsti kreiptis į teisėsaugą, pranešti apie galimai padarytas, jų atžvilgiu, nusikalstamas veikas, ir tų kaltinimų gali daugėti, ir nukentėjusiųjų taip pat gali daugėti. Bet čia jau tyrimas parodys, kuria kryptimi jis pasuks ir kiek nukentėjusiųjų gali išaiškėti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė advokatas G. Černiauskas.
Pasak advokato, iš pateiktos prokuratūros informacijos galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas gali užtrukti.
„Iš viešosios erdvės, kiek dabar galima suprasti, kad ikiteisminis tyrimas užruks, kadangi yra numatyta visa eilė procesinių veiksmų, kuriuos turės atlikti. Ir greitai byla, ko gero, nepasieks teismo“, – pažymėjo G. Černiauskas.
„Bet aš manau, kad tai gali būti susiję ir su nukentėjusiųjų skaičiumi, ir prokuratūra gali visiškai pagrįstai tikėtis, kad nukentėjusiųjų gali būti ir daugiau. Tuo labiau, kad nusikaltimų padarymo apimtis, ne tik apimtis, bet ir laikas gali būti žymiai ilgesnis, ir ne tik Seimo nariu būnant galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos, bet ir prieš tai. Iš tikrųjų, tyrimas tik įsibėgėjo ir tų klausimų tik daugės, ko gero“, – teigė advokatas.
G. Černiausko teigimu, šios bylos ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ir dėl to, kad jis bus pakankamai sudėtingas.
„Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusieji dažnai būna arba nepilnamečiai, arba netgi vaikai, mažamečiai. Tai jų parodymai yra komplikuoti dėl to, kad dažnai būna persipynę su tam tikromis fantazijomis ir, norint įsitikinti, kad iš tikrųjų vaikas kalba tiesą, yra visa eilė metodikų, kaip galima būtų nustatyti, kad tai nėra išgalvotos istorijos, bet jos tikros, realios, ir kad jų atžvilgiu buvo padarytos nusikalstomos veikos“, – aiškino advokatas.
„Tokie tyrimai, be jokios abejonės, užtrunka, dėl to, kad dalyvauja ir kitų sričių specialistai, pirmiausia psichologai, pedagogai. Taip pat, aš manau, kad įsijungia ir ekspertai, kurie turėtų nustatyti tų parodymų tikrumą, galbūt ir fizinius išliekamuosius požymius galima būtų nustatyti. Taip kad, iš tikrųjų, toks tyrimas gali būti ilgas ir pakankamai sudėtingas“, – pažymėjo G. Černiauskas.
Pasak jo, jei įtariamasis ginsis ir nepripažins savo kaltės, ikiteisminis tyrimas dar labiau sudėtingės.
„Juolab, jeigu pats kaltinamasis, šiuo atveju, įtariamasis, gintųsi ir nepripažintų savo kaltės, tada, vėlgi, viskas kliausis tik surinktais įrodymais, kuriuos gali pateikti nukentėjusieji“, – pabrėžė advokatas G. Černiauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, jis buvo apklaustas.
Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Prokuroro nutarimu įtariamajam K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas. Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
Pykčiai. Slaptai.lt foto
„Baisus smūgis Lietuvos politinei sistemai, baisus smūgis Lietuvos Respublikos Seimo įvaizdžiui ir partijai, kuri delegavo šitą asmenį“ – taip prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į praėjusią savaitę parlamente kilusį skandalą dėl buvusio konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus, kuris figūruoja prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo. Šalies vadovas tikino negalvojęs, kad „teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“.
„Žinote, aš prieš 33-34 metus, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, stovėjau masiniuose Sąjūdžio mitinguose ir tikrai tuo metu net nujausti negalėjau, kad štai, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“, – pirmadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.
„Tikėkimės, kad mes iš šito skandalo išbrisime, sustiprėsime, išmoksime tam tikras pamokas, tačiau man tikrai kelia nerimą mūsų politinės kultūros, jau čia turbūt nebepavadinsi ir šitaip, bet, vis dėlto, nuosmukis. Tikrai tenka dėl to apgailestauti, tenka apgailestauti dėl to, ką patyrė galimos aukos arba ką patyrė jų artimieji. Tikrai norėtųsi, kad tokių skandalų mes neturėtume mūsų mylimoje šalyje“, – kalbėjo jis.
Prezidentas užsiminė, kad kai kurios istorijos aplinkybės jam kelia papildomų klausimų, tačiau jų šalies vadovas nedetalizavo.
„Žinoma, šiandien negalima kalbėti apie žmogaus kaltumą, nes, nekaltumo prezumpcijai egzistuojant, žmogus turi teisę ginti ir įrodinėti savo nekaltumą. Tačiau daug dalykų šitoje istorijoje man kelia dideles abejones“, – nurodė jis.
Be to, prezidentas pažymėjo, jog daug visuomenės dėmesio sulaukusi galimos pedofilijos istorija vienaip ar kitaip atsilieps tolimesniems valdančiosios konservatorių partijos ir frakcijos Seime darbams.
„Svarbiausia tai, kad dabar, turbūt, bet kokie partijos, kuri delegavo šį asmenį, sprendimai jau turės būti žvelgiami per šią skandalo prizmę. Ir klausimas, kaip tai atsilieps būsimai įstatymdavystei, teisėkūrai, įstatymų priėmimui, kurių nemaža dalis dar stalčiuose ir turi būti svarstoma jei ne pavasario, tai vėlesnėse sesijose. Tenka tiktai apgailestauti“, – konstatavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad prieš savaitę konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Marijampolės apskrities gyventojas kaltinamas dviejų savo mažamečių dukterų tvirkinimu.
Apie galimą mažamečių tvirkinimą teisėsaugos pareigūnams šiemet vasarį pranešė šią šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Jai vieno apsilankymo metu apie tai pasipasakojo pačios mergaitės.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis iš pradžių buvo dviem paroms sulaikytas, o vėliau prokurorės prašymu teismas jį įpareigojo gyventi skyrium nuo šeimos, nesiartinti prie nukentėjusiomis pripažintų dukterų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, o jam vadovavo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tėvas savo mažametes dukras galimai tvirkino ne vieną kartą. Įtariama, kad vyras joms yra siūlęs atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus, jų akivaizdoje vaikščiojęs nuogas, dažnai joms girdint ir matant žiūrėdavęs pornografinio pobūdžio filmus. Į pačių dukterų bei žmonos pastabas ir reikalavimus liautis nederamai elgtis, jis nekreipdavęs dėmesio.
Pasak prokurorės G. Meškauskienės, mergaičių mama dėl socialinių įgūdžių stokos pati nesiėmė iniciatyvos kreiptis pagalbos į teisėsaugą dėl galimai nusikalstamo sutuoktinio elgesio. Vis dėlto, į namus atvykus socialinei darbuotojai, ji paragino mergaites papasakoti, kas vyksta namuose.
„Pats kaltinamasis savo kaltę neigia ir tvirtina, kad nieko blogo dukterų atžvilgiu nedarė“, – sakė prokurorė G. Meškauskienė. Prokurorės teigimu, vyras anksčiau yra teistas, taip pat – ir dėl smurto prieš žmoną bei vieną iš dukterų.
Už mažamečio asmens tvirkinimą LR baudžiamasis kodeksas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
