Nerijus Aleksiejūnas

Aktualijos

Prezidentūra tvirtina, kad valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės vizito Kinijoje metu jautrūs politiniai klausimai nebus paliesti, nes pagrindinis dėmesys bus skiriamas Lietuvai aktualiems ekonominiams klausimams ir šalies žinomumo, gyventojų skaičiumi gausiausioje pasaulio valstybėje, didinimui.

D. Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas tvirtina, kad numatytame dvišaliame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime užsienio politikos klausimams nebus skiriama daug laiko, nes pats susitikimo kontekstas diktuos ekonominio pobūdžio temas. 

„Nemanau, kad čia turėtume priešinti du dalykus (politiką ir ekonomiką. – ELTA), ir iš tikrųjų mūsų tikslas yra ekonominis. Turbūt politinėms temoms daug laiko nebus, nes ir pati aplinka, pati paroda, kur susitiksime, diktuos tas tematikas, dėl kurių kalbėsimės“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė N. Aleksiejūnas. 

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad D. Grybauskaitės susitikimas su Kinijos lyderiu yra puiki galimybė aptarti tiek Lietuvai, tiek visai Europai svarbius klausimus. Pasak jo, šiuo metu vienas svarbiausių klausimų yra užsitikrinti Lietuvos investicijų saugumą vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. N. Aleksiejūnas aiškino, kad Lietuvos investicijos Kinijoje yra keturis kartus didesnės negu Kinijos investicijos Lietuvoje. Todėl šis klausimas, pabrėžė jis, yra itin aktualus.

Galiausiai N. Aleksiejūnas vyksiantį susitikimą apibendrino kaip puikią progą pristatyti Lietuvą Kinijai.

„Kinijoje iki šiol Lietuva labiau buvo žinoma kaip krepšinio šalis ir būtent treneris Kazlauskas (Jonas Kazlauskas. – ELTA) yra tas vardas, kurį dauguma kinų žino. Bet mes norime, kad Lietuva būtų žinoma iš kitų pusių“, – teigė prezidentės patarėjas. 

ELTA primena, kad J. Kazlauskas nuo 2004 iki 2008 m. dirbo Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneriu.

D. Grybauskaitė Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. vyksta darbo vizito į Šanchajų.

Numatytame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime valstybių prezidentai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes Lietuvos gamintojams Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams.

Prezidentė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30

Aktualijos

Europos Sąjungai pirmadienį dar metams pratęsus Rusijos aneksuotam Krymo pusiasaliui ir Sevastopolio miestui taikomas ekonomines sankcijas, Prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas sako, kad ekonominės sankcijos yra pačios svarbiausios, žiūrint poveikio prasme. Agresyvios Rusijos užsienio politikos sankcijos nesustabdo.

,,Sankcijos Rusijai yra tam tikras reguliarus pratimas – kas šešis mėnesius šalių vadovai diskutuoja, sprendžia pratęsti ar nepratęsti sankcijas. Tai, ką mes matome dabar, situacija iš tikrųjų nesikeičia, jokio pasikeitimo iš Rusijos pusės nėra“, – antradienį ,,Žinių radijui“ sakė patarėjas.

Pasak Prezidentės patarėjo, agresyvios Rusijos užsienio politikos sankcijos nesustabdo. Ji ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, ir tai kelia susirūpinimą Europos valstybėms. Per laiką ekonominių sankcijų poveikis Rusijai mažėja, bet jos įgauna politinį bei psichologinį poveikį.

,,Tolesnis tarptautinės teisės pažeidinėjimas ir jos nesilaikymas negali būti pagrindas panaikinti sankcijas, nes per tą laiką nuo paskutinio pratęsimo įvyko ir tam tikrų papildomų dalykų, kurie priverčia mus susirūpinti. Kaip Skripalio atvejis, tai iš tiesų didelis dalykas, manau, niekas neturėtų apie tai diskutuoti, kad būtų galima sankcijas kažkaip mažinti. (…) Sankcijos turi ne tik ekonominį poveikį, bet ir politinį bei psichologinį poveikį Rusijai“, – teigė N. Aleksiejūnas

Europos Sąjunga pirmadienį dar metams pratęsė Rusijos aneksuotam Krymo pusiasaliui ir Sevastopolio miestui taikomas ekonomines sankcijas, kurios galios iki 2019 metų birželio 23 d.

Sankcijos, kurios draudžia ES piliečiams ir kompanijoms investuoti į Krymą ir Sevastopolį bei importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės prekes, buvo įvestos 2014 metų kovą Rusijai neteisėtai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir Sevastopolį.

Įvedus sankcijas, draudžiama eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas Krymo kompanijoms arba naudojimui Kryme transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Europos turizmo operatoriai taip pat negali veikti šiose dviejose teritorijose, Europos kruiziniai laivai gali ten prisišvartuoti tik esant skubiam atvejui. Be to, ES piliečiai ir kompanijos negali investuoti ir pirkti nekilnojamojo turto Kryme ir Sevastopolyje. 

„Praėjus ketveriems metams nuo neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija, ES pakartojo, kad nepripažįsta ir toliau smerkia tarptautinės teisės pažeidimą“, – teigiama ES pranešime. 

Rusijos ir ES santykiai labai pablogėjo 2014 metais, daugiausiai dėl įvykių Kryme bei Maskvos paramos prorusiškiems separatistams konflikte Rytų Ukrainoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-19