Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tęsiantis skandalui ir ikiteisminiam tyrimui dėl antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, parlamento vadovybė neatmeta, kad ne pirmą kartą ažiotažą savo pareiškimais sukėlusiam opozicijos atstovui gali grėsti apkalta.
Kaip Eltai teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teoriškai yra keletas kelių, kaip R. Žemaitaitis galėtų prarasti Seimo nario mandatą – tam pagrindu gali tapti ir ikiteisminio tyrimo rezultatai, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas.
„Aš matyčiau, jeigu būtų teisėsaugos pripažinta, kad yra rimtesni pažeidimai, aišku, kad apkaltos procedūra, matyt, galėtų būti vienas iš variantų“, – Eltai sakė parlamento konservatorių lyderė.
„Tikrai turi būti vieną kartą labai aiškiai pasakyta – nei Seime, nei plačiojoje visuomenėje tokio pobūdžio pareiškimams neturi būti vietos. Lygiai taip pat, jeigu tai būtų nukreipta prieš bet ką kitą – kurstyti nesantaiką nėra priimtina ir už tokius žodžius kiekvienas žmogus turi atsakyti“, – nurodė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Jai antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentavo, kad teorinė galimybė inicijuoti apkaltą – Etikos ir procedūrų komisijos rankose. Pasak jos, tai būtų pats griežčiausias politikų sprendimas.
„Etikos komisija teoriškai tokią galimybę turi – priimti sprendimą, įvertinus būtent tą pasisakymą, jo pasekmes, kilusį rezonansą ir tai, kad tai yra dalykas, kurį galime traktuoti kaip neapykantos kurstymą. Ypatingai turint galvoje, kad Holokausto metu Lietuvoje beveik visi žydai buvo fiziškai sunaikinti – tą kontekstą reikia turėti galvoje“, – Eltai aiškino liberalė.
„Tai yra etikos komisijos rankose. Aš savo nuomonę turiu, tačiau aš ją pasilaikysiu sau“, – nurodė ji, klausiama, ar apkalta R. Žemaitaičiui, jos akimis, turėtų būti pradėta.
Trečiadienį Seimo etikos sargai nutarė pradėti tyrimą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pareiškimų „Facebook“. Visgi, kokių išvadų galima tikėtis – neaišku. Tad ir prognozuoti, ar Etikos ir procedūrų komisija gali siūlyti Seimui inicijuoti apkaltą, sunku.
Visgi, panaši situacija buvo susiklosčiusi jau anksčiau, kai komisija pripažino kitą parlamentarą – Petrą Gražulį – pažeidus Seimo statutą ir sulaužius Seimo nario priesaiką, tačiau inicijuoti apkaltos procedūrų nepasiūlė. Po tokio sprendimo iniciatyvos ėmėsi valdantieji, surinkę reikiamą kiekį parašų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Klausiama, ar koalicija imtųsi panašių priemonių, jeigu parlamento Etikos ir procedūrų komisija priimtų analogišką išvadą, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmetė tokios galimybės. Visgi, politikė pažymėjo, kad pirmiausiai reikia sulaukti tyrimų rezultatų.
„Žinoma, kad yra įmanoma. Yra kelios procedūros, kaip inicijuoti Seimo nariui apkaltą. Žiūrėsime, ką pasakys Etikos ir procedūrų komisija. Matysime, ką pasakys ir teisėsaugos institucijos, kokių veiksmų imsis prokuratūra“, – svarstė konservatorė.
Neabejoja, kad politikas retoriką renkasi sąmoningai: tikisi, kad rinkėjai neliks abejingi
Politikės nepuoselėja vilčių, kad po kilusio skandalo ir iš tarptautinės erdvės sulaukiamų vis aštresnių kritikos strėlių R. Žemaitaitis pats nuspręs atsisakyti Seimo nario mandato. V. Čmilytė-Nielsen bei R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad opozicijos atstovas sąmoningai renkasi tokią retoriką, dėl kurios kiltų skambūs ažiotažai.
„Nutuokiu, kad tam tikra prasme jam tai yra paranku daryti. Galbūt įsivaizduoja, kad taip įgauna daugiau kažkokio matomumo. Liūdniausia būtų, jeigu tai yra nuoširdi jo pozicija. Iš to, kad jis neatsiprašė ir kaip tik dar pagilino, paaštrino minėtą pasisakymą ir temą – tai rodo, kad žmogus tikrai turi iššūkių su gebėjimu sugyventi taikiai visuomenėje“, – kalbėjo Seimo konservatorių seniūnė.
Tuo metu Seimo pirmininkė laikėsi panašios pozicijos ir vylėsi, kad Lietuvoje R. Žemaitaičio laikysenai palankių gyventojų yra mažuma.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad šis Seimo narys pakankamai sąmoningai daro tokius pareiškimus, manydamas (darau tokią prielaidą), kad rezonuos su kažkuria rinkėjų grupe. Bet labai noriu tikėti, kad jis klysta ir Lietuvoje nėra ar beveik nėra žmonių, kuriems tokie pasisakymai būtų priimtini“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikiuosi, jei etikos komisija jo nenubaus, bent jau jį nubaus rinkėjai“, – apibendrino Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad pirmadienį R. Žemaitaitis sukėlė ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką…“ – rašė parlamentaras.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
R. Žemaitaitis sulaukė kritikos ir Lietuvoje. Seimo narių iniciatyva parlamento Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl netinkamo politiko elgesio, o Vilniaus apylinkės prokuratūra iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės.
Visgi, nepaisant kilusio skandalo, pats R. Žemaitaitis pareiškė nejaučiantis kaltės dėl savo pasisakymų, todėl ir atsiprašyti neketinąs.
Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Premjerui Sauliui Skverneliui pirmadienį užsiminus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu, pastarąjį delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRS-KŠS) teigia, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS piktinasi, kad, pasak jų, buvo rinkta informacija apie žmones tautybės pagrindu.
Kartu, pabrėžia partija, jei informaciją buvo rinkta be teismo sprendimo – tai prieštarauja įstatymams.
„Praeitą savaitę viešojoje erdvėje buvo plačiai aptariama ir komentuojama prezidento Gitano Nausėdos patarėjų gauta pažyma apie neva 20 ministro J. Narkevičiaus įdarbintų lenkų tautybės žmonių. Prezidentūros skleista informacija nepasitvirtino. Tuo tarpu 12 lenkų tautybės asmenys nepriklausantys jokiai partijai buvo įdarbinti ne ministro, o ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų”, – rašoma pirmadienio vakarą išplatintame LLRS-KŠS spaudos biuro pranešime.
Išplatintoje nuomonėje pabrėžiama, kad Lietuva per amžius garsėjo pagarba valstybę sudarančioms tautinėms bendrijoms, tuo tarpu prezidento patarėjų komanda, pasak jų, neteisėtais veiksmai eskaluoja nesantaikos kurstymą.
„Tenka tik apgailestauti, kad prezidento patarėjų minėti neteisėti veiksmai eskaluoja tautinės nesantaikos kurstymą, diskredituoja Lietuvos valdžios institucijas ir menkina tolerantiškos ir teisinės mūsų Valstybės įvaizdį”, – rašoma LLRA-KŠS išplatintame pranešime.
Kartu priduriama, kad Prezidentūros rinkta informacija apie galimai J. Narkevičiaus susisiekimo sektoriuje įdarbintus žmones gali tiesiog būti bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu.
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu”, – teigiama partijos pareiškime.
Kartu LLRA-KŠS priduria, kad, pasak jų, šalies Konstitucijoje draudžiama rinkti informaciją apie asmenį negavus teismo sprendimo.
„Pagal Lietuvos Konstitucijos 22 straipsnį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą”, – rašome pranešime. LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Kartu LLRA-KŠS išplatintoje pozicijoje cituojamas Lietuvos Konstitucijos straipsnis, draudžiantis žmogaus teisių varžymą ir lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat minimas Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, nustatantis vienodus asmens duomenų apsaugos standartus.
LLRA- KŠS atkreipia dėmesį, kad pastarajame reglamente suformuluota bendra taisyklė, kad duomenys apie etninę kilmę yra neskelbtini, nes, atsižvelgiant į jų kontekstą, gali kilti didelis pavojus žmogaus teisėms ir laisvėms.
Premjeras pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
