V.Zelenskis kreipiasi į JAV Kongresą. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą ir pakartojo savo raginimą virš jo šalies paskelbti neskraidymo zoną.
„Rusija pavertė Ukrainos padanges tūkstančių žmonių mirties šaltiniu“, – kreipimesi iš Kyjivo teigė V. Zelenskis. Pasak jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu jau beveik tris savaites vykstantys bombardavimai yra „teroras, kurio Europa nebuvo regėjusi 80 metų“.
V. Zelenskis nurodė, kad, jei yra „per daug prašyti“ neskraidymo zonos, tuomet Jungtinės Valstijos turėtų atsiųsti Ukrainai naikintuvų, „kad galėtume apginti savo žmones“.
„Sprendžiama dėl mūsų šalies likimo“, – V. Zelenskis teigė savo kreipimesi, kuriame taip pat paminėjo Japonijos ataką Perl Harbore, rugsėjo 11-osios įvykius ir Martiną Liuterį Kingą jaunesnįjį.
JAV ir NATO jau kelis kartus atmetė galimybę virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, teigdamos, kad tai įtrauktų jas į konfliktą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad palaikytų iniciatyvą Seime sekti Estijos parlamento pavyzdžiu – paraginti Jungtinių Tautų (JT) valstybes nares virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną.
„Manau, kad Lietuvos Seimas lygiai taip pat gali jungtis prie Estijos parlamento, galbūt paraginti ir kitus parlamentus daryti tą patį“, – Eltai antradienį sakė ministras.
Kaip teigė valdančiajai daugumai priklausančios konservatorių partijos lyderis, Lietuva panašų žingsnį dėl neskraidymo zonos paskelbimo Ukrainoje jau yra žengusi.
„Praėjusią savaitę Lietuva inicijavo Jungtinėse Tautose kreipimąsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą su tokių pačiu klausimu. Mūsų ambasadorius parengė ir pristatė poziciją. Saugumo Taryba yra ta institucija, kuri gali priimti sprendimą dėl neskraidymo zonos ir paskirti kuriai nors valstybei tai įgyvendinti. Tačiau Rusija yra viena iš Saugumo Tarybos narių, ji tokius sprendimus vetuoja ir jiems nepritaria. Net dėl humanitarinių priežasčių“, – teigė politikas.
Estijos parlamentas pirmadienį oficialiai paragino Jungtinių Tautų valstybes nares virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Taip Estija tapo pirmąja tai padariusia NATO nare.
Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Riigikogu (Estijos parlamentas) reiškia savo paramą Ukrainos gynėjams ir žmonėms jų kovoje su neteisėtą karą pradėjusią Rusijos Federacija ir ragina parodyti visapusišką paramą Ukrainai jos kare dėl laisvės, suverenumo ir teritorinio vientisumo. Raginame visas JT valstybes nares imtis skubių žingsnių, kad virš Ukrainos būtų paskelbta neskraidymo zona ir būtų išvengta didelių civilių aukų“, – sakoma Estijos parlamento pranešime.
Estijos parlamentas taip pat paragino „nedelsiant paskelbti visapusišką prekybos embargą Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai“ bei „uždaryti savo oro erdvę ir uostus Rusijos Federacijos lėktuvams ir laivams“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką prašo Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO atmeta tokią galimybę, sakydami, kad tai įtrauktų juos į konfliktą.
Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį itin kritiškai atsiliepė apie NATO sprendimą nesukurti neskraidymo zonos Ukrainoje. Anot jo, NATO puikiai žino, kad Rusija tęs karą, informuoja AFP.
Penktadienį NATO atmetė Ukrainos prašymą dėl neskraidymo zonos, kuri sustabdytų Rusijos vykdomą šalies bombardavimą pasitelkiant lėktuvus. Tačiau Vakarų sąjungininkai perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie naujas sankcijas, jeigu jis nenutrauks karo.
„Žinodami, kad bus nauji smūgiai ir aukos, NATO nusprendė neuždaryti dangaus virš Ukrainos, – prezidentas sakė vaizdo įraše. – Manome, kad NATO šalys pačios susikūrė naratyvą, kad Ukrainos dangaus uždarymas neva išprovokuotų Rusijos agresiją prieš NATO.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Aljansas nesikiš į konfliktą su Maskva nuogąstaujant, kad tokiu atveju karas išplistų.
„Vienintelis būdas, kaip įgyvendinti neskraidymo zoną, yra siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušinėti Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
„Jei taip padarytume, Europoje galėtų kilti didelis karas, kuriame dalyvautų daug daugiau valstybių ir kentėtų daug daugiau žmonių“, – sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas mano, kad NATO parodė savo silpnumą.
„Visi žmonės, kurie mirs pradedant nuo šiandien, mirs taip pat ir dėl jūsų. Dėl jūsų silpnumo, dėl jūsų nesuvokimo. Šiandien atsisakydama sukurti neskraidymo zoną Aljanso vadovybė „uždegė žalią šviesą“ tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – sakė V. Zelenskis.
Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Briuselis, kovo 4 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas patvirtino NATO nepritarimą neskraidymo zonai virš Ukrainos. Kaip sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, esame atsakingi už tai, kad karas neišplistų ir už Ukrainos ribų, pareiškė A. Blinkenas penktadienio vakarą po pokalbių su sąjungininkais Briuselyje. Neskraidymo zona gali būti įgyvendinta tik pasiunčiant NATO lėktuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušant rusų orlaivius, o tai gali sukelti didelį karą Europoje, pabrėžė A. Blinkenas.
Prezidentas Joe Bidenas aiškiai pareiškė, kad nenori karo su Rusija, pridūrė valstybės sekretorius. Tačiau esą bus imtasi didelių pastangų su sąjungininkais ir partneriais, kad Ukrainai būtų suteiktos priemonės veiksmingai gintis. A. Blinkenas neatmetė, kad JAV Ukrainai gali suteikti papildomų oro gynybos pajėgumų. „Mes kasdien žiūrime, kokių technologijų galėtume perduoti Ukrainai savigynai“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai primygtinai paragino NATO šalis neleisti, kad Rusija toliau vykdytų oro antskrydžius jo šalyje.
Neskraidymo zona pirmą kartą buvo įgyvendinta 1991 metais Irake. Prieš tai buvo priimta JT rezoliucija, kurioje reikalaujama geresnės apsaugos kurdų gyventojams Šiaurės Irake ir šiitams pietuose. Tada skrydžių draudimą kontroliavo JAV ir Didžioji Britanija, kad kurdus ir šiitus apsaugotų nuo tuometinio Irako diktatoriaus Sadamo Husseino atakų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 4 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos po Kijevo raginimų padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.
„Vienintelis būdas įgyvendinti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada palaikyti šią neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Jeigu mes tai padarytume, galiausiai susidurtume su kažkuo, kas galėtų virsti visapusišku karu Europoje, įtraukiant daug daugiau šalių ir sukeliant daug daugiau žmonių kančių. Taigi dėl šios priežasties priimame šį skausmingą sprendimą“, – sakė jis.
Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos vadovybės raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.
NATO būstinė Briuselyje
J. Stoltenbergas perspėjo, kad „artimiausiomis dienomis greičiausiai bus dar blogiau, bus daugiau mirčių, kančių ir naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitelks sunkesnę ginkluotę ir tęs atakas visoje šalyje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.
Po to jis „Twitter“ tinkle parašė: „Mano žinia: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Mes esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar“.
NATO narės į Rytų Europą skubiai išsiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai gintis. NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mes ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Mūsų pagrindinė užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą, – sakė J. Stoltenbergas. – Mes nesame šio konflikto šalis ir esame atsakingi už tai, kad jis nebūtų eskaluojamas ir neišplistų už Ukrainos ribų“.
Kijevas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, tuomet sąjungininkai turėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.
Europos šalys iki šiol teigia, kad lėktuvų netieks, o dauguma tiekiamos ginkluotės – lengvieji ginklai, prieštankinės bei nuo peties paleidžiamos priešlėktuvinės raketos.
Bideno ir Putino suokalbis
Vašingtonas, kovo 3 d. (ELTA). JAV nemato galimybės pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėl jos sukelto karo Ukrainoje.
Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, paklausta apie Ukrainos raginimą JT atimti iš Rusijos vietą Saugumo Taryboje, rašo Ukrainos naujienų agentūra unian.net, remdamasi „Anadolu“.
„Nemanome, kad taip galėtų nutikti“, – sakė J. Psaki.
Ji pavadino „nerimą keliančiu“ faktą, kad Rusija, būdama nuolatinė Saugumo Tarybos narė, aktyviai pažeidinėja JT Chartiją.
„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija, turėdama ypatingą atsakomybę laikytis JT Chartijos, aktyviai ją pažeidinėja ir piktnaudžiauja savo padėtimi“, – sakė ji.
Dėl Ukrainos raginimo nustatyti neskraidymo zoną virš šalies J. Psaki pakartojo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas tokios zonos nekurs.
„Priežastis, dėl kurios prezidentas nėra pasirengęs žengti šio žingsnio… ta, kad neskraidymo zoną reikia užtikrinti. Tam iš esmės reikia, kad JAV kariuomenė numušinėtų Rusijos lėktuvus ir skatintų galimą tiesioginį karą su Rusija. Būtent tokio žingsnio ir norime išvengti“, – paaiškino J. Psaki.
Paklausta, ar JAV yra pasirengusios siųsti Ukrainai paramą ore, J. Psaki sakė, kad Vašingtonas pastarosiomis dienomis toliau teikė įvairią gynybinę pagalbą.
„Tačiau nesvarstome veiksmų, dėl kurių galėtume tiesiogiai konfliktuoti su Rusija“, – pridūrė ji.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad penktadienio naktį Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje įvykę kariniai veiksmai yra vienas iš signalų paspartinti sprendimą dėl neskraidymo zonos paskelbimo virš Ukrainos. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai reikštų Vakarų konfrontaciją su Rusija, todėl būtina įvertinti iniciatyvos kainą.
„Žinoma, kad taip (ELTA – signalas spręsti dėl neskraidymo zonos paskelbimo). Atominių jėgainių įtraukimas ir tai, kad Rusija nevengia naudoti ginklų prieš tokius objektus, savotiškai baugindama, natūralu, kad reikalingas toks sprendimas“, – penktadienį Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Visgi L. Kasčiūno teigimu, nors svarstyti klausimą dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos būtina, tačiau dar nėra aišku, kaip sprendimą reikėtų įgyvendinti praktiškai.
„Be jokios abejonės, mes visi suprantame, kad to reikia, bet visada yra klausimas, kaip tai praktiškai įgyvendinti. Tai pirmas žingsnis – sprendimą reikia priimti su Jungtinėmis Tautomis, kurios formaliai ir teoriškai turėtų spręsti šiuos dalykus. Bet Rusija tikrai blokuos bet kokią iniciatyvą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Kitas variantas yra ieškoti kažkokių norinčių, galinčių valstybių koalicijų, kurios nori taikos. Natūralu, kad, teoriškai modeliuojant situaciją, įsitrauktų kaimyninės šalys. Mes Lietuvoje galime daug ką sakyti, norėti daug ko, bet svarbu kalbėti ir apie resursus, ir apie technines galimybes“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anot NSGK pirmininko, sprendimo įgyvendinimui reikalingus resursus turi tik didžiosios Vakarų šalys, todėl, akcentuoja jis, būtent jos ir turėtų tai spręsti.
„Tai tą turi daryti tie, kurie turi tuos resursus, tai didžiosios Vakarų šalys, Amerika, britai ir kiti. Nes reikia ir radarų prie Ukrainos sienos, tada reikia sektorių, kurie perimtų lėktuvus ir trečias dalykas, tai reikia ir smūgio galimybės numušti. Klausimas, kas tą gali užtikrinti, tai atsakymas, kad, be abejo, tik didžiosios Vakarų šalys“, – kalbėjo jis.
Visgi, anot L. Kasčiūno, toks sprendimas reikštų Vakarų įsitraukimą į Rusijos karą.
„Ir, natūralu, kad tai reikštų konfliktą su Rusijos Federacija, tai čia yra faktas. Tai raginame ir sakome, kad reikia daryti, bet reikia įvertinti ir viso to kainą“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad penktadienio naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainoje esančią Zaporožės atominę elektrinę. Po apšaudymo kilus gaisrui, Ukrainos avarinės tarnybos pranešė, kad situacija stabilizuota ir pavojaus gyventojams nėra.
Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.
NATO pastaruoju metu sulaukia vis daugiau raginimų paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną, siekiant neleisti Rusijai ten naudoti savo orlaivių. Tačiau daugelis nerimauja, kad tai tik paaštrintų konfliktą.
