Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Lenkija stabdo ginklų tiekimą Ukrainai, akcentuoja, jog tarp šių dviejų šalių kilumus nesutarimus reikia kuo skubiau išspręsti. Prezidentūros teigimu, būtent šią poziciją Lietuvos lyderis ir išsakė susitikimuose su šių šalių vadovais.
„Dėl bendro, svarbiausio, tikslo – Europos gynimo nuo agresyvios ekspansinės Rusijos politikos – nesutarimai tarp Ukrainos ir Lenkijos turėtų būti išspręsti maksimaliai greitai. Lenkijos vieta paramos teikime yra išskirtinė. Sprendimai turi būti rasti, nes toliau gilinti krizę būtų neatsakinga“, – susitikimuose su Ukrainos ir Lenkijos valstybių vadovais išsakytą G. Nausėdos poziciją perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
Pasak šalies vadovo, svarbu suvokti, kad kalbama ne apie atskirų šalių, o viso regiono ir net žemyno saugumą.
„Kaip rodo istorija, tik bendromis pastangomis, palaikydami ir padedami vienas kitam galime atremti išorinės grėsmės pavojų.
Tuo tarpu vieši nesutarimai, kokios priežastys juos bekeltų, ne tik pakerta vienybę, bet ir padeda priešo propagandai“, – akcentavo prezidentas.
Prezidentas kalbėjosi su Ukrainos ir Lenkijos Prezidentais dėl grūdų vežimo procedūrų per Lenkiją lengvinimo ir tranzito per Lietuvą didinimo, taip sumažinant spaudimą.
Artimiausiu metu Prezidentas tęs pokalbius tiek su Ukraina, tiek su Lenkija, teigia Prezidentūra.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
ELTA primena, kad Lenkija trečiadienį pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus. Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės kolegei Priti Patel, kad atsisako planuotų savaitgalio derybų su ja, protestuodamas prieš ministro pirmininko Boriso Johnsono paviešintą laišką dėl migrantų krizės.
Žinutėje, kurią matė AFP, G. Darmaninas sakė P. Patel, kad B. Johnsono laiškas prezidentui Emmanueliui Macronui, kuriame siūloma Prancūzijai atgal priimti migrantus, kurie kerta Lamanšo sąsiaurį, yra „nusivylimas“. Jis pridūrė: „Tai, kad jis buvo paviešintas, yra dar blogiau. Todėl turiu atšaukti mūsų susitikimą Kalė sekmadienį.“
Prancūzija ketino priimti visų Lamanšo sąsiaurio pakrantės valstybių ministrus, įskaitant P. Patel, į svarbų posėdį dėl migrantų krizės Kalė uostamiestyje sekmadienį po daugiausia aukų pareikalavusios nelaimės, kai šią savaitę prie Prancūzijos krantų nuskendo 27 migrantai. G. Darmaninui artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimas vyks su kitų Europos šalių ministrais, tačiau P. Patel nebėra kviečiama po „nepriimtino“ B. Johnsono laiško. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
„Manome, kad viešas Didžiosios Britanijos premjero laiškas yra nepriimtinas ir prieštarauja mūsų diskusijoms su kolegomis“, – sakė šaltinis, prašęs neatskleisti jo pavardės. „Todėl Priti Patel nebėra kviečiama į sekmadienį vyksiantį ministrų susitikimą, kurį palaiko Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Europos Komisija.“
Ketvirtadienį B. Johnsonas parašė E. Macronui, prašydamas Prancūzijos nedelsiant atsiimti visus migrantus, kurie išsilaipina Anglijoje perplaukę Lamanšo sąsiaurį. Neįprasta buvo tai, kad visas laiško tekstas buvo paskelbtas tviteryje.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Migrantų grąžinimas „reikšmingai sumažintų – arba net sustabdytų – keliones ir išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį“, sakė jis.
B. Johnsono laiške taip pat nurodytos sritys, kuriose reikia glaudesnio bendradarbiavimo su Prancūzija, siūlomas bendras pasienio patruliavimas, stebėjimas iš oro ir dalijimasis žvalgybos duomenimis.
Naujas kivirčas dar pagilino tarp Britanijos ir Prancūzijos kylančias problemas po „Brexito“ – penktadienį prancūzų žvejai, protestuodami prieš žvejybos teises, turi surengti Lamanšo sąsiaurio keltų uostų blokadą ir sustabdyti krovinių gabenimą Lamanšo sąsiauriu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl dalinio vyriausybės uždarymo gali atšaukti savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose sausio gale. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Vašingtone.
Kol kas ekonomikos elito susitikimas Šveicarijoje iš programos esą neišbrauktas. Tačiau jei vyriausybės uždarymas tęsis, jis į Davosą nevyks, sakė D. Trumpas ketvirtadienį prieš išskrisdamas į JAV ir Meksikos pasienį.
PEF vyks sausio 21-25 dienomis. Pernai D. Trumpas susitikime dalyvavo. Tačiau šiuo metu prezidentui Kongrese tenka spręsti nesutarimus su demokratais, kurie nesutinka skirti jo reikalaujamos milijardinės sumos tvoros Meksikos pasienyje statybai.
Dėl šio ginčo nebuvo priimtas naujas biudžeto įstatymas, o tai gruodžio 22-ąją sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi iki šiol.
Baltieji rūmai gruodžio viduryje paskelbė, kad D. Trumpas ketina vadovauti aukšto rango JAV delegacijai, vyksiančiai į Davosą.
