Seimas rudenį svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno pateiktą Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą. Trečiadienį šiam projektui parlamentarai pritarė bendru sutarimu, tačiau nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Seimui teikiamas siekiant veiksmingai tirti galimus žvalgybos institucijų ir pareigūnų įstatymų, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, padidinti pasitikėjimą žvalgybos institucijomis.
Šiuo dokumentu nustatomi žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo įgaliojimai, skyrimo ir atleidimo tvarka bei atskaitomybė, taip pat santykis su Seimo komitetu, atsakingu už parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę, – t. y. Seimo statute įvardintu NSGK, ir kitais žvalgybos institucijų veiklos kontrolės subjektais.
Pagal projektą, žvalgybos kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Žvalgybos kontrolierius yra Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas.
Žvalgybos kontrolieriumi ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju būtų skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolierių (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) penkeriems metams skirtų Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi ar jo pavaduotoju galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Žvalgybos kontrolierius ir pavaduotojas pradėtų eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi ar pavaduotoju, prieš prisiekdamas, turėtų sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos.
Žvalgybos kontrolieriaus, kuris atliks Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovo pareigas, ir jo pavaduotojo įgaliojimai apims tik nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Jie vertins žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmus, žvalgybos metodų taikymo teisėtumą, tirs asmenų skundus.
Į Žvalgybos kontrolierių ir pavaduotoją kreiptis su skundais galės fiziniai ir juridiniai asmenys, nurodydami, kad dėl žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jų teisės ir laisvės, padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai. Taip pat galės kreiptis ir žvalgybos pareigūnai su pranešimais apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ir jos priimtus galimai neteisėtus, sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla.
Žvalgybos kontrolierius ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas tyrimus galės pradėti savo iniciatyva, nustatę požymius, leidžiančius manyti, kad žvalgybos institucijos ar žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais ar galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves ar teisėtus interesus, ar galimai pažeidžia asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus. Taip pat – gavęs prezidento, Seimo, Seimo NSGK, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ar pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.
Jei skundai (pranešimai) pagrįsti, juos išnagrinėjęs ir atlikęs tyrimą, žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas priims sprendimus su išvadomis ir rekomendacijas.
Pasiūlymas atleisti Žvalgybos kontrolierių ar jo pavaduotoją galės būti Seimo svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateiktų Seimo valdyba, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, arba Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Seimo pirmininko teikimas Seimui atleisti iš pareigų žvalgybos kontrolierių ar jo pavaduotoją, jam sulaužius priesaiką, nesilaikant draudimų ir ribojimų, nurodytų įstatyme ar netekus teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turės būti prieš tai apsvarstytas Seimo valdyboje, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir NSGK, kaip posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.
Kartu su Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektu Seimui teikiami keli lydintys įstatymų pakeitimų projektai, tarp kurių Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas. Šiuo projektu žvalgybos kontrolieriui ir jo pavaduotojui suteikiama teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, t. y. surašyti administracinių nusižengimų protokolą dėl tokių administracinių nusižengimų, kaip kliudymas valstybės pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises, jo garbės ir orumo pažeminimo.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti žvalgybos kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą.
Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.06.30; 17:30
