Šarlota Ingland / Independent
Staigios šešių rusų diplomatų netektys per pastaruosius kelerius mėnesius leidžia įtarti, kad tai – neatsitiktinės mirtys.
Žvalgybų istorijomis besidomintys žurnalistai jau narplioja konspirologines teorijas, esą diplomatai galėjo būti nunuodyti. Nunuodyti dėl to, kad per daug žinojo apie Kremliaus valdovo Vladimiro Putino „darbelius“. Sakykim, dėl civilių lėktuvo numušimo virš Ukrainos ar dėl Krymo okupacijos.
Viena iš žurnalisčių, kuri ėmėsi šios sudėtingos temos, – Didžiosios Britanijos ledinio „The Independent“ žurnalistė Šarlota Ingland. Ji rašo, kad tiek žurnalistai, tiek konspirologai ieško detalių, kurios patvirtintų arba paneigtų nunuodijimo galimybę.
Beje, Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas praėjusią savaitę tapo šeštuoju Rusijos diplomatu, mirusiu per keletą paskutiniųjų mėnesių – nuo 2016-ųjų lapkričio mėnesio.
Būtų naivu manyti, kad tokia mirčių gausa nesukels įvairiiausių įtarimų. Taip ir atsitiko.
Vitalijui Čiurkinui tebuvo 64 metai. Jį skubiai išvežė į ligoninę iš darbo kabineto prie Jungtinių Tautų atstovybės 2017-ųjų vasario 20-ąją. Žinoma tik tiek, kad V.Čiurkinas pajuto negalavimus važiuodamas į darbą. Pirmiausia viešumoje pasirodė pranešimų, kad diplomatą ištiko širdies smūgis. Bet po skrodimo medicinos ekspertai pareiškė, kad reikalingi papildomi tyrimai, jei norima žinoti tikslią mirties priežastį. Vienas iš medicinos specialistų, pasak The Independent, leido suprasti, jog būtini toksikologiniai tyrimai.
Amerikos medicininio projekto AXIOS specialistai pabrėžia, kad tikroji V.Čiurkino mirties priežastis nenustatyta, bet ji labai panaši į tas mirtis, kurios neseniai ištiko kitus Rusijos diplomatus. Pavyzdžiui, Rusijos ambasadorių Indijoje 67-erių metų amžiaus Aleksandrą Kadakiną, kuris mirė šių metų sausio 27-ąją.
Panašūs simptomai lydėjo ir Rusijos konsulo Graikijoje Andrėjaus Malanino (55-erių metų amžiaus) mirtį. Šis diplomatas mirė 2017-ųjų sausio 9-ąją.
Panašiai mirė ir Rusijos diplomatas Niujorke Sergejus Krivovas (63 metų amžiaus). Mirtis ištiko 2016-ųjų lapkričio 8-ąją – JAV prezidento rinkimų dieną. Be kita ko, S.Krivovo tikslios pareigos nėra žinomos. Tikriausiai pagrindinė jo užduotis buvo rūpintis, kaip apsaugoti Rusijos konsulatą nuo Amerikos žvalgybų pasiklausymų. Šios trys mirtys kol kas oficialiai vertintos tik kaip „širdies negalavimai“ arba „įsisenėjusi liga“.
Dar du Rusijos diplomatai, primena Š.Ingland, mirė dėl kur kas akivaizdesnių priežasčių. Rusijos diplomatas Andrėjus Karlovas buvo nušautas Turkijoje atidarant fotografijų parodą 2016-ųjų gruodžio 19-ąją. Tą pačią dieną Rusijos diplomatas Piotras Polščikovas buvo nušautas savo namuose Maskvoje.
O kad kiltų dar daugiau įtarimų, tenka priminti, kad buvęs aukšto rango KGB karininkas Olegas Jerovinkinas buvo rastas nušautas ant užpakalinės savo automobilio sėdynės. O.Jerovinkinas – įdomi asmenybė. Jį įtarė padėjus britų žvalgui sudaryti išsamų dosje apie Donaldą Trampą kaip prorusišką Amerikos prezidentą. O.Jerovinkinas kadaise ėjo ir „Rosneft“ kompanijos vadovo Igorio Sečino padėjėjo pareigas, kai turėjo vicepremjero pareigas.
Informacijos šaltinis – „The Independet“.
2017.03.01; 12:56